- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-502-1233-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas; Institucija) įgaliotas pareigūnas A. Č. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą Nr. P323547 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad A. Č. 2007 m. rugpjūčio 14 d., 8.00-16.00 val., viešoje vietoje (Vytauto pr. 21A, Kaune) garsiai šaukė „Į Vilnių, į Klaipėdą, į Alytų” ir taip trikdė viešąją rimtį. Garsiai šaukdamas jis gąsdino bei trikdė praeivius, blaškė transporto priemonių vairuotojų dėmesį ir tokiu būdu pažeidė įprastą viešąją rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. N327774 (toliau – ir Nutarimas) A. Č. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 2 dalį, padarymą skyrė 1 000 Lt baudą.
Šalies argumentai
A. Č. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde A. Č. nurodė, kad Institucija visiškai netyrė faktinių bylos aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas. Jis dirba Tolimojo susisiekimo mikroautobusais vežėjų asociacijoje (toliau – ir Asociacija), jo darbas susijęs su reklamos ir informacijos paslaugų teikimu, tokias funkcijas jis atlikto ir 2007 m. rugpjūčio 14 d. Pažymėjo, kad asmens patraukimas atsakomybėn, vykdant jam pavestas darbines funkcijas, kurios nėra uždraustos jokiais teisės aktais, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pažeidžia gero administravimo bei teisėtų lūkesčių principus. Rėmėsi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi ir pabrėžė, kad jo vykdyta teisėta veikla, nepažeidžianti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios rimties, negali būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas. Pabrėžė, kad, jo veiką kvalifikavus pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį, negalėjo būti atsižvelgiama į tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, nes tai numatyta kaip kvalifikuojantis požymis ATPK 183 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į A. Č. skundą nurodo, kad iš 17 administracinių nuobaudų, kurios jam buvo paskirtos, 7 buvo skirtos už analogišką veiką kaip ir nagrinėjamu atveju.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi A. Č. skundą tenkino iš dalies: Nutarimą pakeitė ir A. Č. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 700 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 9 straipsnio 1 dalimi, 183 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Nukreipė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-518/2007, kurioje buvo konstatuota, jog informacija, susijusi su profesine asmens veikla, negali būti skleidžiama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir padarė išvadą, jog A. Č. neturi teisės pažeisti įstatymais garantuotų kitų asmenų teisių bei laisvių, taip pat viešosios tvarkos ir rimties.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Č. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, jo veika pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai, nes pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį A. Č. buvo nubaustas 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, kurio teisėtumas patvirtintas Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi. Ši aplinkybė yra laikytina kvalifikuojančiu požymiu, o ne jo administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. Č. administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir vertino, kad jam administracinė nuobauda buvo paskirta iš dalies pažeidžiant ATPK 20, 30, 30² straipsnių reikalavimus, nes buvo paskirta ATPK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyto maksimalaus dydžio bauda, t. y. didesnė negu sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus baudos dydžių vidurkis (mediana).
III.
A. Č. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde A. Č. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kokių teisės aktų reikalavimus jis pažeidžia atlikdamas savo darbines funkcijas ir skleisdamas reklamą. Teigia, kad nebuvo gauta jokių asmenų skundų ar pretenzijų dėl jo veiklos. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kaip jo veiksmais buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Nukreipė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (admininistracinės bylos Nr. N3-443/2006 ir Nr. N9-1734/2006). Akcentavo, kad tas pats teismas analogišką administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra nutraukęs. Tvirtina, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas netyrė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 2 dalies, sudėties buvimo jo veikoje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų.
Kiti A. Č. apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į A. Č. apeliacinį skundą nurodo, kad nors A. Č. teigia, jog jis reklamuoja Asociaciją, nei karto nebuvo nustatyta, kad keleivius vežtų ar kitą veiklą vykdytų minėtos asociacijos transportas ar vairuotojai. Taigi akivaizdu, jog apeliantas savo veiksmais siekia surinkti keleivius neteisėtiems pervežimams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi A. Č. paaiškinimą Protokole bei 2007 m. lapkričio 21 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, D. Č. 2007 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinį prašymą, A. Š. 2007 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimą, A. B. 2007 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinį pranešimą, S. S. 2007 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinį pranešimą, liudytojų S. S., A. B., D. Č. 2007 m. lapkričio 21 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Č. kaltė dėl Protokole ir Nutarime nurodytos veikos yra įrodyta. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių tokią išvadą paneigiančių įrodymų.
Nutarimo surašymo metu galiojusios ATPK redakcijos 183 straipsnio 2 dalis numatė, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, kai tokie veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda tokius pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra pakartotinai traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio paties administracinio teisės pažeidimo padarymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N146-474/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N525-929/2008), darytina išvada, kad A. Č. veika pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota tinkamai.
Apeliantas nurodo, kad jis Nutarime nurodytus veiksmus atliko vykdydamas savo darbines pareigas, kad jis reklamavo Asociacijos, kurioje jis dirba, paslaugas. Pabrėžtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtus veiksmus jis atliko vykdydamas savo darbines pareigas, kad veikė reklamuodamas Asociaciją. Tačiau net ir pripažinus, kad tokie veiksmai galėjo būti susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, apeliantas neįgijo teisės pažeisti teisės aktų reikalavimų ir trikdyti viešąją rimtį. Todėl, pažeidus viešąją rimtį, apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas ištaisė Institucijos paliktus netikslumus ir aiškiai nurodė, kad apelianto atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės nėra nustatytos, todėl pagrįstai skyrė baudą, kurios dydis yra artimas ATPK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų baudos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui (ATPK 30² straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ATPK nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pagrindo ją naikinti nėra. A. Č. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.