Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo Z. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams;pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija) laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. M. , tačiau dėl jo nuteisimo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Iš Z. J. ir E. M. solidariai priteista 10000 Lt E. P. bei po 181,21 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. nuteistas už tai, kad 1997 m. liepos 19 d., apie 23-24 val., pagal išankstinį susitarimą su E. M. , siekdamas atkeršyti E. P. už žmonos N. J. santuokinę neištikimybę su E. P. , tyčia pastarąjį nužudė, o būtent: E. M. apgaulės būdu, kviesdamas neva išgerti, atviliojo E. P. prie malkinės, esančios šalia Z. J. namų Tauragės raj. Batakių geležinkelio stoties gyvenvietėje. E. P. pasilikus prie malkinės, E. M. nuėjo į Z. J. butą ir apie E. P. atvykimą pranešė namuose laukusiam Z. J., po to, Z. J. pasiėmus buto virtuvėje buvusį kirvį ir užsikišus jį už diržo iš nugaros pusės, Z. J. ir E. M. iš skirtingų pusių nuėjo prie jų laukusio E. P. Jiems priėjus prie E. P., Z. J. ėmė jam priekaištauti dėl santykių su N. J. ir kilusio ginčo metu 2-3 kartus smogė E. P. kumščiu į veidą ir krūtinę, o E. P. nuo smūgių suklupus, Z. J. turimu kirviu dar 2-3 kartus smogė jam į galvą. Kirvio smūgiais į galvą sužalotam E. P. ėmus bėgti ir šauktis pagalbos, jį pasivijo šalia buvęs E. M. , sugriebė už peties ir kumščiu smogė į galvą, po ko E. P. nugriuvo ir nuo patirtų sužalojimų vietoje mirė. Tokiu būdu Z.J., kartu su E. M. , tyčia nužudė E. P.

Be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdu ir vietoje neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo 5 vnt. šaunamųjų ginklų, didelį kiekį šaudmenų (59 vnt.) bei sprogstamosios medžiagos (604,86 gr.): šaunamąjį ginklą, pagamintą panaudojant fabrikinės gamybos 16-to kalibro “Toz B” modelio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo Nr. 104529 paleidžiamąjį – skeliamąjį mechanizmą Nr. 104529-60, užraktą bei vamzdžius, fabrikinės gamybos “B” modelio 16-to kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. 142296-61, 16 vnt. 16-to kalibro medžioklinių šovinių, kuriuos laikė savo namuose Tauragės raj. Batakių geležinkelio stotyje iki 2004 m. balandžio 14 d. 10.30 val., kol neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai; savadarbį šautuvą, savadarbį 12-to kalibro vienvamzdį lygiavamzdį šautuvą, fabrikinės gamybos 16-to kalibro vienvamzdį ZK modelio medžioklinį šautuvą, 110,9 gr. fabrikinės gamybos normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos trotilo, 493,96 gr. svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos parako, 43 šovinius: 2 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro “Makarov” tipo šovinius, 4 fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinius, 11 namudiniu būdu užtaisytų 16 kalibro medžioklinių šovinių, 4 namudiniu būdu užtaisytus 12 kalibro medžioklinius šovinius, 9 fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šovinius, 2 fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro mokomuosius imitacinius šovinius, 3 savadarbius garsinius šovinius, 8 savadarbius šaudmenis, kuriuos laikė savo motinos A. Ja. gyvenamojo namo, esančio Tauragės raj. Batakių geležinkelio stotyje, kiemo pastate iki 2004 m. balandžio 29 d. 15.30 val., kol neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, sprogstamąsias medžiagas ir šaudmenis paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistasis Z. J. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti tam pačiam teismui. Mano, kad nuosprendis yra neteisėtas, neatitinka įstatymų reikalavimų ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas ignoravo jo argumentuotus parodymus ir rėmėsi prieštaringais ir nenuosekliais E. M. parodymais. Nuteistojo E. M. parodymai prieštarauja liudytojų parodymams. Liudytoja A. P. parodė, kad jos sūnus E. P. buvo įsiskolinęs E. M. už narkotines priemones. E. M. parodymai dėl E. P. džinsinės liemenės prieštarauja liudytojų A. P. ir A. J. parodymams. Apeliantas taip pat neigia išankstinį susitarimą nužudyti E. P. , tai paneigė ir E. M. bei liudytoja N. Ja. . Be to, apelianto manymu, E. P. negalėjo jo nepastebėti išeinančio iš apšviestos laiptinės su užkištu už diržo kirviu. Taip pat mano, kad žmogus gavęs su kirviu 3 smūgius į galvą negalėjo po to dar bėgti.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis jis pilnai prisipažino kaltu ir nurodė vietą, kur jie buvo paslėpti. Jis su jais jokių nusikaltimų nepadarė ir jais savanaudiškais tikslias nedisponavo. Taip pat pažymi, kad jo atžvilgiu nebuvo pritaikytas 2000-04-11 įstatymas ,,Dėl amnestijos akto“.

Nuteistasis Z. J. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo Z. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, jų išsamios analizės pagrindu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismo išvados dėl nuteistojo Z. J. kaltės padarytos išanalizavus ir įvertinus ištirtus įrodymus, vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su šiomis teismo išvadomis, tuo pačiu gynybinę versiją paremdamas faktiškai tų pačių įrodymų subjektyviu vertinimu, neleidžia teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų buvę padaryti kokie tai esminiai baudžiamojo proceso normų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Nuosprendis atitinka BPK 301-305 str.str. reikalavimus.

Nors nuteistasis Z. J. neigia savo kaltę ir teigia, kad jis nedalyvavo E. P. nužudyme, tačiau tai esminiai prieštarauja ištirtiems teisme įrodymams, todėl panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Bendranuteistasis E. M. parodė, kad įvykio naktį kieme prie malkinės E. P. nužudė Z. J. , iš pradžių suduodamas keletą smūgių kumščiu, o po to suduodamas iš namo atsineštu kirviu smūgius į galvą. E. M. pripažino, kad po to jis pats, po Z. J. suduotų smūgių, irgi sudavė bėgančiam E. P. smūgį kumščiu į galvą, po ko pastarasis pargriuvo ir daugiau nebeatsikėlė. E. M. patvirtino, kad Z. J. nekartą yra sakęs nužudysiantis E. P. už jo turėtus intymius santykius su apelianto žmona. E. M. taip pat detaliai paaiškino tolimesnius savo ir Z. J. bendrus veiksmus paslepiant E. P. nužudymo pėdsakus bei pastarojo lavoną.

Pažymėtina, kad ir pats Z. J. nors ir neigdamas savo kaltę dėl E. P. tyčinio nužudymo, pripažįsta įvykio vakarą nuėjęs prie malkinės turėdamas tikslą išsiaiškinti tarpusavio santykius su E. P. , o kilusio konflikto metu kumščiu sudavęs smūgius pastarajam į veidą, o po to kirviu į petį. Z. J. iš esmės patvirtino E. M. parodymus apie E. P. lavono paslėpimo aplinkybes.

Ištirtais įrodymais byloje paneigta Z. J. versija apie tai, kad būk tai E. P. nužudė E. M. , kerštaudamas už negrąžintą skolą. Pažymėtina, kad pats Z. J. patvirtino prie malkinės atėjęs ir aiškinęsis savo santykius su E. P. dėl žmonos neištikimybės, tuo pačiu patvirtindamas, kaip ir E. M., kad kilusio konflikto metu jokie skolos grąžinimo klausimai aplamai nebuvo keliami. Apeliacinis skundo teiginys, kad E. M. parodymai prieštarauja nukentėjusiosios A. P. parodymams laikytinas nepagrįstu. Nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad būk tai jos nužudytas sūnus buvo įsiskolinęs E. M. už prarastus narkotikus itin nekonkretus ir abstraktus. Jokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad E. M. būtų turėjęs kokią tai priežastį kerštauti E. P. , nėra. Tai, kaip jau minėta, patvirtino abu bendranuteistieji nurodydami, kad konfliktas prie malkinės kilo ne dėl kokių tai E. M. ir E. P. skolinių santykių, o būtent pačiam Z. J. aiškinantis su E. P. dėl pastarojo buvusių intymių santykių su apelianto žmona.

Liudytoja N. J. patvirtino, kad po įvykio nakties pasigedo jai priklausančio vežimėlio, kurį išvakarėse buvo paskolinusi nuteistojo Z. J. žmonai. Pasak liudytojos ji ryte prie malkinės iš tiesų radusi kruvinus vyriškus marškinius ir apie tai pasakiusi N. J. , kuri atsakiusi, kad būk tai jos vyras naktį mušęsis su E. M. dėl kokios tai moters. Ši liudytojos nurodyta aplinkybė kaip tik sutampa su E. M. parodymais apie tai, kad Z. J. ryte prie malkinės rado nužudytojo E. P. liemenę, kurią sudegino.

Liudytojas S. A. patvirtino E. M. parodymus apie tai, kad įvykio naktį kieme prie malkinės pamačius dviejų žmonių siluetus bandant priteiti pastarasis liepė nesikišti, o sekančios dienos ryte besikalbant su Z. J. apie nakties įvykius, galimai matytus prie malkinės, būtent Z. J. , o ne E. M. , pasakęs ,,gerai, kad nieko nematei ir nežinai“.

Nuteistojo Z. J. skundo teiginys apie tai, kad išeidamas susitikti su E. P. , jokio kirvio, užsikišęs už diržo neišsinešė, nes tamsoje stovėjęs E. P. tai būtų pamatęs ir pabėgęs, esminiai prieštarauja bendranuteistojo E. M. parodymams. Pasak E. M. , išeidamas iš namo Z. J. užsikišo kirvį už kelnių diržo iš nugaros pusės, todėl akivaizdu, kad šio įrankio E. P. galėjo nematyti.

Netikėti nuteistojo E. M. parodymais apie tai, kad po Z. J. suduotų smūgių kirviu į galvą E. P. dar bėgo ir būtent bėgančiam jis sudavęs smūgį kumščiu į galvą, nuo ko pastarasis nugriuvo, nėra pagrindo. Apklaustas teisme teismo medicinos specialistas paaiškino, kad galvos traumos atveju, kuomet kirviu suduodama keletas smūgių į galvą, nesant visiško ar dalinio galvos atidalijimo, nukentėjusysis gali atlikti aktyvius veiksmus tam tikrą laiko tarpą, kol prarandama sąmonė. Specialisto paaiškinimo turinys kaip tik patvirtina bendranuteistojo E. M. parodymų objektyvumą ir tuo pačiu paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad jeigu apeliantas iš tiesų būtų sudavęs keletą smūgių kirviu į galvą nukentėjusiajam, tai pastarasis jau nebūtų galėjęs bandyti pabėgti, kaip nurodo E. M. .

Teismo nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, t.y. E. M. atvedus nukentėjusįjį į kiemą prie malkinės, Z. J. iš namo paimtas kirvis ir juo suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), E. M. veiksmai sutrukdant E. P. pabėgti iš įvykio vietos, suduodant jam kumščiu smūgį į galvą, ir taip pargriaunant, tolimesni bendri veiksmai slepiant nužudytojo kūną ir įkalčius, patvirtina teismo išvados pagrįstumą, kad E. P. buvo nužudytas esant abiejų nuteistųjų tarpusavio susitarimui, Z. J. siekiant atkeršyti E. P. už pastarojo anksčiau turėtus intymius santykius, apeliantui atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje teismas minėtą išvadą padarė išsamiai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs surinktus įrodymus, tuo pačiu motyvuotai nurodydamas kuriais įrodymais tokią išvadą pagrindė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis Z. J. atžvilgiu teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Z. J. tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas dar ir pagal BK 253 str. 2 d., tačiau šioje dalyje apeliantas savo kaltės neneigia, ją pripažįsta ir nuosprendžio neskundžia. Ryšium su tuo kolegijai nėra pagrindo svarstyti nuosprendžio pagrįstumą dėl Z. J. nuteisimo pagal minėtą BK straipsnį.

Nuteistojo Z. J. apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad jo atžvilgiu teismas nepritaikė 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos“ nuostatų, laikytinas nepagrįstu. Nors apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl tyčinio nužudymo, padaryto dar 1997 metais, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu jis nuteistas dar ir už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis. Byloje nustatyta, kad ši nusikalstama veika buvo tęstinė ir baigta tik 2004 m. balandžio mėnesį. Minėto įstatymo ,,Dėl amnestijos akto“ 6 str. kategoriškai nurodyta, kad asmenims, padariusiems trunkamuosius ar tęstinius nusikaltimus, amnestija taikoma tik tada, jei šie nusikaltimai buvo baigti iki 2000 m. vasario 29 d. imtinai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Z. J. apeliacinį skundą atmesti.