Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dali, 35 straipsni laisvės atėmimu 2 metams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII1619 dėl amnestijos akto 1 straipsnį, nuo neatliktos bausmės atleistas;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dali ir 271 straipsnio 2 dali, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 1/5 turto konfiskavimu;

6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 80 parų;

7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 25 paroms;

9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dali laisvės atėmimu 2 metams;

10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 35 paroms;

11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 25 paroms;

12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį areštu 36 paroms;

13. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 62 paroms;

14. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 20 parų areštu;

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 20 dienų;

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams ir 20 dienų;

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams;

20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto;

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskira laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė — laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 10 dienų, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val., 7-oje brigadoje, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas nukentėjusiajam V. Z. sudavus vieną smūgį į kairę veido pusę kairės rankos kumščiu, po ko nukentėjusiajam V. Z. nukritus ant žemės, jis sudavė vieną kartą su mediniu pagaliu į kairę veido pusę, po ko jis su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įspyrė ir smūgiavo rankomis nukentėjusiajam V. Z., ne mažiau 30 kartų į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais jis su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nukentėjusiajam V. Z. padarė kraujosruvą su pažeidimu kairės akies srityje, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžį, kairės plaštakos IV delnakaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo P. P. parodymais nustatyta, kad jis nuo 2020 metų rugpjūčio 7 dienos atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio mėnesio administracijos yra paskirtas gyventi į (duomenys neskelbtini) būrį. Nuteistąjį V. Z. jis pažinojo, kažkuriuo metu kitame būryje su juo gyveno. K. P. žinojo iš matymo. Atsimena, tai galėjo būti 2021 m. gegužės 18 diena apie 21.00 val. ar 22.00 val. atsimena, kad prieš patį miegą buvo, buvo savo (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, atsidarė jo gyvenamos patalpos durys, kas už jų buvo nematė, ir pasakė „P.“ ateik į (duomenys neskelbtini) sekciją. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) sekciją, ten buvo gal kokie 6-7 nuteistieji, bet negali tiksliai pasakyti kas tokie buvo, neatsimena. Jam kažkuris iš jų pasakė, kad yra pavogtas ir parduotas radijo imtuvas. Jis paklausė kas čia tokie pavogė, jam pasakė, kad Z. ir P., ir kažkuris iš tų nuteistųjų paprašė, kad jis pakviestų Z.. Tuomet kai jis buvo (duomenys neskelbtini) sekcijoje tarp nuteistųjų jis nematė P.. Jis tuomet nuėjo į (duomenys neskelbtini) sekciją, pasakė Z. eik tave kviečia į septintą. „Z.“ yra Z. pravardė. Jis tuomet nuėjo į (duomenys neskelbtini) sekciją, jautė, kad už jo ėjo Z., tačiau negali atsakyti ar jis ėjo vienas ar dar kažkas su pastaruoju ėjo, nes jis nežiūrėjo. Jis nuėjęs į (duomenys neskelbtini) sekciją ir ten buvusių nuteistųjų pasiklausė ar Z. su P. tikrai pardavė radiją. Toje (duomenys neskelbtini) sekcijoje kiek atsimena buvo L., kuris jam pasakė, kad taip, tikrai šie pardavė radiją. (duomenys neskelbtini) sekcijoje jis prabuvo gal kokių dešimt minučių. Jokio triukšmo sklindančio iš koridoriaus jis negirdėjo tuo meta, kai buvo (duomenys neskelbtini) sekcijoje. Jis tuomet išėjo iš (duomenys neskelbtini) sekcijos link savo gyvenamos patalpos, pamatė nuteistųjų prie dušo patalpos, kas tokie nuteistieji buvo jis neatsimena. Jis tuomet užėjo į dušo patalpą, joje pamatė su sužalojimo žymėmis ant veido Z.. Jis pas Z. paklausė ar tikrai šis pardavė radiją, šis jam nieko neatsakė. Jis Z. neklausė kas šį sužalojo. Nuteistojo P. jis nematė dušo patalpoje. Jis nieko neklausinėjo apie tai, kas sužalojo Z., taip pat negirdėjo, kad kas būtų apie tai šnekėję. Kas sužalojo Z. jis nežino. Jis nežino, negali atsakyti, ar Z. su P. vartojo narkotines medžiagas, nebendravo jis su šiais artimai, tuo labiau buvo naujas būryje (t. 3, b. l. 3-4).

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gegužės 18 d. apie 22.15 val. per iškvietimo įrenginį, esantį KPP-(duomenys neskelbtini), nenustatytas nuteistasis iš (duomenys neskelbtini) būrio pranešė, kad būryje yra sužalotų nuteistųjų. Nedelsiant nubėgus į nurodytą būrį, prausykloje buvo rasti (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigados nuteistieji V. Z. gim. (duomenys neskelbtini) ir K. P. gim. (duomenys neskelbtini). Pas juos ant galvų ir kitų kūno dalių buvo matyti kraujosruvos, mėlynės ir patinimai. Atsižvelgiant į sužalojimų stiprumą, buvo nuspręsta konvojuoti minėtus nuteistuosius į gydymo įstaigą. Atsižvelgiant į sužalojimų stiprumą, buvo nuspręsta konvojuoti į gydymo įstaigą Kauną. Buvo atliktos kratos būrio gyvenamosios ir pagalbinėse patalpose, taip pat apžiūrėta teritorija aplink pastatą. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje po lova rasta nulaužta metalinė kėdės koja, lauke po virtuvėlės langu rasta baltos spalvos lentos nuolauža su kraujo žymėmis (t. 1, b. l. 7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būrio prausykla (t. 1, b. l. 63-64).

Iš savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) specialistas J. G. savanoriškai pateikė (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje rastą nulaužtą metalinę kėdės koją ir lauke po virtuvėlės langu rastą baltos spalvos lentos nuolaužą su kraujo žymėmis (t. 1, b. l. 71).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Z. nustatyta: kraujosruva su pažeidimu kairės akies srityje, kairės akiduobės ir vidinės sienelių lūžis, kairės plaštakos IV delnakaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruva su pažeidimu kairės akies srityje laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kairės akiduobės, kairės plaštakos IV delnikaulio lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 81-83).

Iš V. Z. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis nuo 2021 m. vasario mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , administracijos paskirtas gyventi į (duomenys neskelbtini) būrį (duomenys neskelbtini) brigadą. 2021-05-18 apie 22 val. buvo pas draugą L. pravarde „K.“ (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigadoje, gėrėt arbatą. Begeriant arbatą jis girdėjo, kaip koridoriuje pradėjo šaukti „Z.“, t. y. yra jo pravardė. Jis išėjo į koridorių ir pamatė, kad jį šaukia nuteistasis P., kuris jam pamatęs, pasakė eik į (duomenys neskelbtini) ir pradarė (duomenys neskelbtini) brigados duris. Jis tik įėjus į (duomenys neskelbtini) brigadą pirmiausiai pamatė stovinčius nuteistuosius T., M., V., A. ir S., o prie radiatoriaus pamatė ant žemės prie atsirėmusį be sąmonės nuteistąjį K. P.. Tik įėjus į patalpą, T. stovėjęs jam iš kairės iš karto kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę ties akimi. Po smūgio jis nukrito ant žemės, ant pilvo. Jis iš karto bandė stotis, tačiau tada M. vieną kartą trenkė su mediniu pagaliu jam į kairę veido pusę, ties akimi. Jis tuomet gulėdamas ant pilvo bandė dengti savo veidą rankomis, kai pajuto vieną smūgį į jo kairę ranką. Tuomet pajuto ne mažiau kaip 20 spyrių ir smūgių rankomis į įvairias jo kūno vietas. Kas tiksliai ir kiek sudavė jam smūgių jis negali atsakyti, nes nematė, nes dengėsi savo veidą. Viskas truko apie 5 minutes. Tuomet kai šie nustojo mušti, atsitraukė nuo jo, jis atsistojo, jam labai skaudėjo kairę ranką. Tuomet nuteistasis A. jam pasakė eik į prausyklą nusipraust. Tuo metu, kai šie jį mušė, nieko nekalbėjo. Jis išėjo į prausyklą, prie kriauklių prausėsi. Neužilgo į prausyklą atėjo nuteistieji T. ir A. už pažastų atitempė dar vis be sąmonės K. ir paguldė į dušinę. Paguldę K. į dušinę šie kiek atsimena išėjo iš prausyklos, po to lyg vėl parėjo į prausyklą. Jis prausėsi, atsimena, kad atėjo nuteistasis vardu T., kuris atnešė jam rūbus ir pasakė, kad jam reikalinga medikų pagalba. Dėl patirtų sužalojimų jis turi pretenzijų tiems kurie sumušė (t. 1, b. l. 95-96).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Z. atpažįsta asmenį (M. Z.), kuris yra nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra M., tai asmuo, kurį nurodė savo apklausoje, kuris jam trenkė su pagaliu. Jis M. atpažįsta pagal veido bruožus (t. 1, b. l. 153-159).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. Z. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, jo kaltė nusikalstamos veikų padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo V. Z., liudytojų K. Č., R. M., E. L., P. P., specialisto G. A. C. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia.

Apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, kaltininko tyčios turinį sprendžiama iš jo atliktų veiksmų. Tai reiškia, kad tokiais atvejais turi būti atsižvelgiama į nusikaltimo įrankius, būdą, aplinkybes, sužalojimų pobūdį, sunkumą, lokalizaciją, nusikalstamos veikos intensyvumą, neužbaigimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-22/2013, 2K-189/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, tai yra įrodymai vertinami remiantis savo vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Z. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val. jam būnant gyvenamojoje patalpoje nuteistasis P. P. pasakė nueiti į (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamąją patalpą. Jam užėjus į (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamąją patalpą matė stovinčius nuteistuosius, kurie gyveno toje patalpoje. Po to nuteistasis T. Ž. kumščiu jam sudavė į kairę akį ir jis nugriuvo ant žemės. Nukritus M. Z. baltos spalvos mediniu, apie metro ilgio pagaliu sudavė jam į veidą. Gavęs smūgį su medine lazda užsidengė veidą, o kaltinamasis su kitais nuteistaisiais jį spardė. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis V. Z. patvirtino ir atlikus asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką, kurio metu jis atpažino M. Z. kaip asmenį, kuris jam sudavė su pagaliu. Teisminio nagrinėjimo metu duotų nukentėjusiojo V. Z. parodymais nustatyta, jog jo parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, sujungti logiška grandine, viso proceso metu nekito, o nesutapimai jam gulint ant pilvo dėl suduotų smūgių skaičiaus yra neesminiai, nes logiška, jog mušamas asmuo patiria fizinį ir moralinį stresą, skausmą, todėl tiksliai suduodamų smūgių skaičių nurodyti negali, kas leidžia nukentėjusiojo V. Z. parodymus laikyti patikimais, nekeliančiais abejonių. Apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai K. Č. ir R. M. pagarsinus jų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog 2021 m. gegužės 18 d. apie 22. 15 val. dušo patalpoje rado sumuštus nuteistuosius P. ir Z.. Taip pat liudytojas R. M. nurodė, kad tą patį vakarą lauke ūkio dalies teritorijoje rado medinį pagalį, su kraujo žymėmis. Kaltinamojo M. Z. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu apie tai, jog nukentėjusysis V. Z. į gyvenamąją patalpą, kurioje jis gyveno užėjo savo noru prašyti pagalbos, kad jau tuo metu buvo sumuštas, paneigia teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo P. P. parodymai. Šiais liudytojo parodymais nustatyta, kad 2021 m. gegužės 18 d. vakare nuteistojo, kurio jis nepamena prašymu, V. Z. buvo pakviestas užeiti į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją sekciją, kurioje tuo metu buvo šeši ar septyni nuteistieji. Jis nematė, kad kviečiamas nukentėjusysis iki atėjimo į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją sekciją būtų buvęs sumuštas. Minėti liudytojai nurodė, kad tos pačios dienos vakarą matė sumuštus nuteistuosius Z. ir P. dušinės patalpoje. Tai, kad 2021 m. gegužės 18 d. sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti suduodant kumščiu ir mediniu pagaliu patvirtina ir specialisto išvada (duomenys neskelbtini) bei specialisto G. A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamojo M. Z. aiškinimas, kad jis 2021 m. gegužės 18 d. nesudavė smūgių mediniu pagaliu ir nespardė gulinčio nukentėjusiojo V. Z. bei taip jo nesužalojo, neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas laiko, kad kaltinamojo M. Z. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visetu. Teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad M. Z. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) brigadoje, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas nukentėjusiajam V. Z. sudavus vieną smūgį į kairę veido pusę kairės rankos kumščiu, po ko nukentėjusiajam V. Z. nukritus ant žemės, jis sudavė vieną kartą su mediniu pagaliu į kairę veido pusę, po ko jis su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įspyrė ir smūgiavo rankomis nukentėjusiajam V. Z., ne mažiau 30 kartų į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais jis su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nukentėjusiajam V. Z. padarė kraujosruvą su pažeidimu kairės akies srityje, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžį, kairės plaštakos IV delnakaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. Z. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus M. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teismo teistas dvidešimt vieną kartą, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, pataisos įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, du kartus paskatintas (t. 4, b. l. 44, 45), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 1). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. Z. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 4, b. l. 84). Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam M. Z. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta žymiai mažesnė už vidutinio dydžio terminuota laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga yra 2023 m. kovo 24 d., todėl iki įsiteisės teismo nuosprendis, tikslinga paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinė kėdės koja, baltos spalvos lentos nuolauža su kraujo žymėmis (t. 1, b. l.71), saugomi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos TM KŽV ikiteisminio tyrimo skyriaus patalpose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini skyriaus patalpose, nes yra išskirtas kitas ikiteisminis tyrimas, su kuriuo susiję šie daiktiniai įrodymai.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad M. Z. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 330,94 eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Z. anksčiau teistas dvidešimt vieną kartą, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms L. B. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad išlaidos už M. Z. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam - 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. paskirtą ir neatliktą ir 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti – 6 (šešis) mėnesius ir 7 (septynias) dienas terminuoto laisvės atėmimo.

M. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki įsiteisės teismo nuosprendis pakeisti į suėmimą ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią M. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2023 m. kovo 17 dienos.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinę kėdės koją, baltos spalvos lentos nuolaužą su kraujo žymėmis, saugomus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos TM KŽV ikiteisminio tyrimo skyriaus patalpose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti skyriaus patalpose, nes yra išskirtas kitas ikiteisminis tyrimas, su kuriuo susiję šie daiktiniai įrodymai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 330,94 eurų išlaidų priteisimo iš M. Z..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. Z. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).