Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-5198-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
A5.-5198-961/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04380-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
S. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-5198-961/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04380-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K.,vertėjai Svetlanai Minakovai,institucijos, surašiusios protokolą, atstovui Kastyčiui Bliznikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K. (S. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., būdamas UAB „M.“ (reg. (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. leido dirbti darbuotojui – Baltarusijos Respublikos piliečiui A. B. (A. B.) gimusiam (duomenys neskelbtini), atlikinėti statomo daugiabučio namo betono konstrukcijų montavimo darbus statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties su juo bei nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą vieną dieną iki jų darbo pradžios ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 2 punkto ir pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 punkto nuostatas.

Šiais veiksmais S. K. padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Paaiškino, kad A. B. pas juos buvo dirbęs ir anksčiau, po to jis išvažiavo į Baltarusiją ir buvo atleistas iš darbo. Kai jis grįžo, vėl dirbo įmonėje, dėl užimtumo buvo neapsižiūrėta, kad jis prieš tai buvo atleistas. Tai vienetinis atvejis. Įmonėje dirba 43 žmonės, nebuvo prasmės dėl vieno žmogaus rizikuoti, tuo labiau, kad dirba statybose, jei kas atsitiktų, tikrai nerizikuotų tokiais dalykais. A. B. be sutarties iš viso ir dirbo tas dvi dienas iki patikrinimo.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas palaikė protokole nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad S. K. iškart prisipažino, anksčiau panašių nuobaudų neturėjo.

Šalies argumentai

Tyrimo metu S. K. savo kaltę pripažino, gailėjosi ir parodė, kad darbuotojas A. B. dirbo įmonėje ir buvo atleistas pateikiant prašymą savo noru dėl šeimyninių aplinkybių. 2019 m. rugsėjo 23 d. jis grįžo ir dirbo toliau. Nespėjo jo įdarbinti bei su juo sudaryti naujos darbo sutarties (b. l. 11-12).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir S. K. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1).

Šalies argumentai

A. B. paaiškinime nurodoma, kad objekte (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 23 d., atlieka betono montavimo darbus kartu su kitais įmonės darbuotojais. Įmonėje dirbo ir anksčiau, kol neišvyko namo (Baltarusijos Respublika) dėl šeimyninių aplinkybių. Kai grįžo, direktorius nukreipė dirbti į šitą objektą (b. l. 6-7).

Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. UAB „M.“ apdraustųjų asmenų sąraše A. B. nebuvo, apie pastarojo įdarbinimą EDAS buvo pranešta tik 2019 m. rugsėjo 25 d. 10.37 val., darbuotojo socialinio draudimo pradžia nurodoma nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 5, 10, 13).

Nelegalaus darbo tyrimo akto duomenimis, buvo atliktas UAB „M.“ planinis patikrinimas dėl galimų trečiųjų šalių piliečių nelegalaus darbo statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad statomo daugiabučio namo pamatų monolito betonavimo darbus atlieka UAB „M.“ darbuotojai, tarp kurių buvo ir A. B., tačiau patikrinus UAB „M.“ apdraustųjų duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad apie A. B. draudimą duomenų nėra. Apie pastarojo darbuotojo įdarbinimą draudėjas EDAS pranešė tik 2019 m. rugsėjo 25 d. 10.37 val. jo socialinio draudimo pradžią nurodydamas nuo 2019 m. rugsėjo 25 d., t.y. po Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo (b. l. 2-3).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „M.“ direktorius nuo 2019 m. gegužės 31 d. yra S. K. (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog S. K. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Bylos duomenys patvirtina, kad S. K., būdamas UAB „M.“ vadovu (direktoriumi), nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. d. iki rugsėjo 25 d. bendrovės veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), leido dirbti statomo daugiabučio namo pamatų monolito betonavimo darbus A. B., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, nustatyta tvarka ir terminais apie įdarbinimą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, t.y. mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šio darbuotojo priėmimą į darbą.

Tiek iš A. B., tiek iš paties S. K. rašytinių paaiškinimų matyti, jog UAB „M.“ A. B. faktiškai dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. 8.00 val. iki rugsėjo 25 d. 10.20 val., kai buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui apie A. B. socialinio draudimo pradžią. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „M.“ ir A. B. buvo susiklostę darbo santykiai, asmuo buvo realiai pradėjęs dirbti objekte. A. B. paaiškinime taip pat nurodė, kad direktorius (S. K.) nurodė A. B., kuriame objekte dirbti. Atsižvelgiant, jog darbas realiai buvo pradėtas dirbti 2019 m. rugsėjo 23 d., su A. B. darbo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. rugsėjo 23 d. ir pranešta apie priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai, tačiau iki 2019 m. rugsėjo 25 d. 10.20 val. to nebuvo padaryta. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. sistemoje nebuvo registruotas apdraustasis A. B.. Todėl darytina išvada, kad dirbti bendrovėje A. B. pradėjo ir dirbo taip ir nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neinformavus VSDFV apie jo įdarbinimo faktą

S. K. teigė, kad nespėjo darbuotojo įdarbinti ir sudaryti su juo naujos darbo sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalies nuostatas bendrovės direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. S. K., pavesdamas atlikti darbą ir leisdamas pradėti dirbti A. B., privalėjo įsitikinti, kad vadovaujantis Darbo kodekso 42 straipsniu 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, su A. B. buvo sudaryta darbo sutartis ir apie šio asmens įdarbinimą buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir užtikrinti, jog šių sąlygų neatitinkantiems darbuotojams nebūtų leista dirbti.

Taigi aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad S. K., būdamas UAB „M.“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. 8.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. 10.20 val. leido A. B. dirbti UAB „M.“, nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną VSDFV teritoriniam skyriui apie A. B. darbo pradžią, todėl S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažino ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą S. K., teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (įmonėje nelegaliai dirbo vienas darbuotojas) ir pavojingumą, į tai, kad duomenų, jog S. K. būtų anksčiau baustas administracine tvarka, nėra. Nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgtina, jog S. K. dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti pažeidimo aplinkybių, su jais bendradarbiavo. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. K. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, atitinkančią straipsnio sankcijoje numatytą minimumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 19106747918.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad asmuo po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė