Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus galutine 15 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi V. A., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad visiškai nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau priešingai nei nurodoma skunde, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. A. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

10. Įvertinus visą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į teigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes: bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) profesijas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukia į resocializacijos procesą, pagal poreikį lanko psichologo konsultacijas, bausmės atlikimo metu dirba, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja V. A. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

11. Pritariant apylinkės teismo argumentams ir, kaip teisingai nurodoma (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadoje, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuteistasis net keturis kartus pažeidė nustatytą elgesio tvarką, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini), taigi pagrįstai abejotina nuteistojo nepriekaištingu elgesiu. Siekiant tinkamai nustatyti jo daromą pažangą turi būti atsižvelgiama į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu. Kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadoje, stebimas kriminogeninių veiksnių valdymas ryšių srityje, mąstymo ir elgesio srityje, gyvenimo sąlygų srityje, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje. Tačiau nuteistajam išlieka aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai šiose srityse: lėšų ir pajamų tvarkymas; emocinė gerovė.

12. Reikia pastebėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors V. A. skunde teigia, kad bausmės atlikimo metu savo elgesį teigiama linkme pakeitė pakankamai, šiuo aspektu vertintini išlikę nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 23), nuteistasis už gerą elgesį buvo skatintas 14 kartų (pirmą kartą – (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą – (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat bausmės atlikimo laikotarpiu buvo vertinamas priešingai – du kartus apsiribota svarstymu patariamojoje komisijoje, du kartus baustas drausmine tvarka. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nors V. A. finansiniai sunkumai ir nėra susiję su specifiniais veiksmais (lošimu, azartiniais žaidimais ar pan.), tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis atlygino tik nedidelę dalį žalos. Argumentuojama, kad nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios taip pat turėjo tam tikrų sunkumų, susijusių su lėšų įsigijimu, pajamų paskirstymu, o taip pat neturėjo (stokojo) atsakingo požiūrio į finansinius įsipareigojimus (Lėšų tvarkymas ir pajamos). Nors apeliantas skunde ir prašė neatsižvelgti į šį kriminogeninį veiksmą, argumentuojant, jog išėjęs iš įkalinimo įstaigos susiras gerai apmokamą darbą ir padengs visus turimus įsiskolinimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad, kaip teisingai pastebėta Socialinio tyrimo išvadoje, apeliantas finansinių sunkumų turėjo ir nepradėjus vykdyti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Apygardos teismo nuomone, apeliantas turi keisti savo elgesį, susijusį lėšų tvarkymu bei pajamomis, siekiant išvengti naujų finansinių įsipareigojimų įgijimo, o taip pat siekiant padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir pabrėžiama, jog V. A. stengiasi pasiekti gyvenimo būdo tinkamų pokyčių, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog struktūruotoje aplinkoje jis keturis kartus negebėjo laikytis jam keliamų reikalavimų. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog nuteistajam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Krizių įveikimo komandos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikyta stipri priežiūra dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti. Nors nuo (duomenys neskelbtini) metų nestebimas savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti pavojus, tačiau Socialinėje išvadoje pabrėžiama, jog apeliantas turi stiprinti savęs pažinimo įgūdžius (Emocinė gerovė). Nors socialinėje išvadoje ir nurodoma, kad mąstymo ir elgesio srityje yra stebima V. A. pažanga, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog apeliantas konfliktinėse situacijose turi polinkį reikšti savo nepasitenkinimą, susierzinimą, neigiant savąją kaltę akcentuoti aplinkinių kaltę. Būdingas polinkis dirglumui, lengvai išsiprovokuojančiam pykčiui konfliktinėse situacijose. Pabrėžiama, jog nuteistasis negeba įsivertinti kaip pats prisideda prie tam tikrų probleminių situacijų atsiradimo. Kalbėdamas apie pasekmes nuteistasis vengia gilintis į vidines, gilumines priežastis (Mąstymas ir elgesys). Nors socialinio tyrimo išvadoje ir teigiama, jog V. A. stengiasi laikytis visų asmenų pripažintų vertybių, tačiau pabrėžiama, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę jis net ir struktūruotoje aplinkoje ne visuomet gebėjo elgtis tinkamai, stebimas nedisciplinuotas teisės pažeidėjo elgesys. Taigi užfiksuoti duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas V. A., priešingai nei teigiama jo skunde, dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus. Nors nuteistasis skunde ir įvardijo, kad nepasikeis ir liks toks, koks yra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pastarajam siekiant lygtinio paleidimo instituto taikymo yra būtina elgesio korekcija mažinant socialinėje tyrimo išvadoje išvardintus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Teismo vertinimu, socialinių įgūdžių lavinimo programų ir psichologinių konsultacijų lankymas šiuo metu dar negali būti vertinamas kaip pakankama pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, atsižvelgus į tai, jog mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neabejotinai spręsti, kad apeliantas sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje.

13. Pasisakant dėl likusių skundo argumentų, atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimas kiekvienu atveju priklauso nuo konkretaus laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesio korekcijos ir kiekvienu atveju taikomas skirtingai. Tai, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui ar kitam Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui lygtinis paleidimas buvo taikytas ankščiau nei apeliantui, savaime nesudaro pagrindo bylą nagrinėjančiam teismui taikyti lygtinio paleidimo institutą. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, susiję su kitiems nuteistiesiems taikytu lygtinio paleidimo institutu, atmestini.

14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentams, jog apeliantas turi teisę atsisakyti BVK jam suteiktos teisės prašyti taikyti lygtinio paleidimo institutą ir atlikti visą paskirtą bausmę. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, iki bausmės vykdymo pabaigos yra likę daugiau negu vieneri metai (bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini), apygardos teismas įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus ir motyvus nenustatė apelianto garbės ir orumo žeminimo aplinkybių, dėl ko ir šie skundo argumentai atmestini.

15. Bausmių tikslai yra numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmės tikslai yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas), paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jog būtų galima spręsti, kad bausmės tikslai pasiekti ir teisingumas įvykdymas, iš bylos medžiagos turi būti galimybė daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis yra pakankamai paveiktas jam paskirtos bausmės ir jo elgesys yra pakankamai pasikeitęs, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nustačius net septynis dinaminius kriminogeninius veiksmus, kuriuos nuteistasis ne tik kad gali, tačiau ir turi keisti, šiuo atveju dar nėra galimybės konstatuoti, jog ateityje apeliantas nenusikals ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.