- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- e2YT-999-323/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08425-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Valstybės įmonei „Turto bankas“
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikėjos Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu. Nurodė, kad Z. B. buvo susilaukusi dviejų vaikų: pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. B.. Mirus Z. B. nei vienas iš testamentinių ar įstatyminių įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas tiek esant gyvai jo motinai, tiek iš karto po jos mirties, nenutrūkstamai rūpinosi jos turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius ir tą daro iki šiol.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. G. ir suinteresuoto asmens A. B. motina Z. B.. Nekilnojamojo turto registre, palikėjos Z. B. vardu įregistruotas šis turtas: butas, (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Palikėja 2017 m. liepos 7 d. Klaipėdos m. 1-ajame notaro biure sudarė testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo minėtą butą paliko sūnui A. B. (1 punktas), o visą likusį palikimo atsiradimo dieną jai priklausantį turtą lygiomis dalimis paliko sūnums A. B. ir V. G. (2 punktas). Testamente padaryta išlyga (3 punktas), kad sūnui A. B. mirus prieš jos palikimo atsiradimą arba nepriėmus palikimo, visas jai priklausantis turtas pereina sūnui V. G.. Po Z. B. mirties nei vienas iš įpėdinių (testamentinių, įstatyminių) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas po motinos mirties naudojasi palikėjos turtu ir faktiškai valdo: moka buto komunalinius ir kitus mokesčius paslaugų teikėjams, rūpinasi buto tinkama būkle. Tai, jog pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinosi ir jį išlaikė, patvirtina rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po motinos Z. B. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas V. G. po motinos Z. B. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismą.