- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e1-3484-1123/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30070-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- D. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs; vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 3 metams, D. Č. įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis darbo biržoje, tęsti registraciją; dalyvauti elgesio pataisos programoje, pareigą atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų medžiagų), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi D. Č. paskirta papildoma pareiga – išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas D. Č. panaikintas ir jis pasiųstas vykdyti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs 2023 m. gruodžio 29 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Č. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 00.04 val., būdamas neblaivus (kai nustatytas 1.62 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu svetainės ir virtuvės bendroje patalpoje, tyčia abejomis rankomis suėmė savo motinai L. Č. už kaklo ir smaugė, tokiu būdu, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – motiną L. Č., sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir labai nuoširdžiai gailisi. Pranešime apie įtarimą nurodytos tikslios įvykio aplinkybes, kurias visiškai pripažįsta. Jis turi priklausomybę alkoholiui ir dažnai pavartoja alaus, o degtinės išgėręs tampa agresyvus ir nevaldo konfliktinių situacijų. 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 00.04 val., jis grįžo pas motiną L. Č. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas stipriai neblaivaus stovio, ir nuėjo į vonią apsiprausti. Jo motina jam priekaištavo, kad vėlai grįžo ir dar neblaivus, nors ji pati buvo neblaivi, dėl ko jis supyko bei, nuėjęs į svetainės ir virtuvės bendrą patalpą, toliau vykstant žodiniam konfliktui, jis nesusivaldė ir tyčia, sugriebęs motinai kaklą abejomis rankomis, smaugė, o supratęs ką daro ir dėl to galimas pasekmes, kaklą atleido. Jam motina pasakė, kad kvies policiją, o jis jai pasakė, kad nieko nebijo, nieko tokio nepadarė. Jis liko bute, kai atvyko policijos pareigūnų ekipažas, jis pasakė, kad nieko nepadarė. Policijos pareigūnai apžiūrėjo jo motiną ir ant kaklo rado kraujosruvas. Pareigūnai jo nesulaikė, o įteikė šaukimą atvykti į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą. Jis, bijodamas pasekmių, nurodytą dieną neatvyko. Atvyko pagal jo sutuoktinės M. Č. adresu, kur ji gyvena su judviejų (duomenys neskelbtini), atsiųstą šaukimą, nes ji gavusi jam iš karto paskambino. Jis prieš du metus naudojo psichologinį smurtą prieš sutuoktinę, dėl ko jis buvo nuteistas ir atliko vienerių metų laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, o iš ten grįžo 2023 m. gruodžio 29 d. ir apsistojo pas motiną. Jis pilnai atlikęs bausmę, nebuvo išleistas anksčiau laiko ir nebuvo probuojamų asmenų sąraše. Su sutuoktine šiuo metu vyksta skyrybų procesas, kartu negyvena, bet bendrauja dėl vaikų. Jis supranta, kad įvykio metu savo motinai sukėlė didelį fizinį skausmą, dėl ko labai nuoširdžiai gailisi. Po įvykio pas motiną negrįžo, o apsigyveno (duomenys neskelbtini). Jis ten ir toliau ketina gyventi, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą ir tokias galimybes turi, o jei išsinuomos butą, apie tai informuos atskirai. Jis bus pasiekiamas asmens duomenų pažymoje nurodytais kontaktais ir nuo ikiteisminio tyrimo nesislėps, kviečiamas atvyks. Šis įvykis įvyko dėl jo buvusio girtumo, kurio metu negalėjo blaiviai mąstyti ir sukontroliuoti savo emocijų. Pripažįsta, kad jis priklausomas nuo alkoholio, kurio turi atsisakyti, jog ateityje nebeturėtų problemų. Atsisakyti alkoholio yra nuolat įkalbinėjamas savo sutuoktinės, kuri jam leistų grįžti į šeimą, jei jis šiuo metu gultųsi į ligoninę gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Jis savo vaikus myli, turi (duomenys neskelbtini), todėl galvoja dėl šeimos išsaugojimo ir gydytis nori. Jis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, iš karto gultis nenorėjo, manė, kad ir taip galės pasitaisyti. Jis pasidarė po šio įvykio sau išvadas, nori keisti gyvenimą iš esmės ir atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio. Prašo esant galimybėms šį ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam skirti laisvės apribojimo bausmę su galimybe gydytis nuo alkoholio. Jis daugiau nebenusikals, toliau oficialiai dirbs ir rūpinsis šeima. Jis telefonu savo motinos atsiprašė ir ji jam atleido, jai pažadėjo ateityje elgtis tinkamai. Jis pas motiną nesilankys, su ja neieškos ryšių, kol vyks ikiteisminis tyrimas pas ją nesilankys, o gyventi ir ateityje planuoja atskirai.
Nukentėjusioji L. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai žinoma, kad ji turi teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narius, įtariamus nusikalstamos veikos padarymu ar atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus, tačiau ji sutinka duoti liudytojo parodymus. D. Č. yra jos sūnus. 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 00.04 val. sūnus grįžo pas ją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas stipriai neblaivaus stovio. Jis nuėjo į vonią apsiprausti, o ji atėjusi jam papriekaištavo, kad šis vėlai grįžo ir dar yra neblaivus. Šis ant jos labai supyko, svetainės ir virtuvės bendroje patalpoje būnant tarp jų vyko žodinis konfliktas ir šis, būdamas įniršęs, jai tyčia sugriebė kaklą abejomis rankomis ir smaugė, tai yra suspaudė ir atleido. Suspaudęs laikė neilgai, tačiau ji pajuto fizinį skausmą, kurį iš 10 balų vertintų 2 balais. Ją jo toks sūnaus elgesys labai paveikė morališkai ir psichiškai. Ji sūnų informavo, kad kvies policiją, o jis pasakė jai, kad kviestų. Sūnus liko bute, o kai atvyko policijos pareigūnų ekipažas, jis pasakė, kad nieko nepadarė. Policijos pareigūnai apžiūrėjo ją ir ant kaklo rado kraujosruvas. Pareigūnai sūnų išsivedė į lauką, bet paskui paleido. Po šio įvykio jis į namus negrįžo, nes galimai pareigūnai jam uždraudė. Kokiu adresu jis šiuo metu gyvena, nežino, galimai kažkur nuomojasi, tačiau telefonu bendravo ir jis jos labai atsiprašė, sakė, jog gailisi, o taip pasielgė labai susinervinęs, kai jam būna pasakoma teisybė į akis. Jis jai jokio pavojaus nekelia. Jis anksčiau prieš ją nesmurtavo, o buvo teistas už smurtą prieš sutuoktinę ir atliko vienerių metų laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, iš kur grįžo 2023 m. gruodžio 29 d. ir apsistojo pas ją, kadangi sutuoktinė jo nepriėmė. Sūnus atliko pilnai bausmę. Tarp jo ir sutuoktinės šiuo metu vyksta skyrybų procesas, sutuoktinė neleidžia bendrauti su judviejų (duomenys neskelbtini) vaikais. Sūnus dirba (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą. Sūnus turi priklausomybių nuo alkoholio, nuo kurio jis norėtų gydytis. Ji sūnui jokių pretenzijų neturi, jam atleido ir iš jo jokios žalos atlyginimo nereikalaus, nereikš nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos jokio civilinio ieškinio. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas be žodinio teisminio nagrinėjimo. Sūnus labai gailisi ir ji prašo jam neskirti griežtos bausmės, jam labiau reikėtų gydymo dėl priklausomybės nuo alkoholio ir bendrauti su specialistais, kad jis pasitaisytų, neklystų ir nesmurtautų. Ji įvykio dieną atsisakė duoti liudytojo parodymus bei rašyti pareiškimą dėl to, kad nenorėjo, kad jos sūnus turėtų blogų pasekmių, norėjo tik, kad pareigūnai jį nuramintų ir jis suprastų ką padaręs. Taip pat ji atsisakė vykti pas med. ekspertus, kad užfiksuotų jos patirtus smurto metu sužalojimus, nes taip pat nenorėjo, kad sūnus turėtų problemų. Ji nevyko pas med. ekspertus ir vaistų specialiai dėl šios situacijos nevartojo. Pas med. ekspertus nuvykti galimybių turėjo , bet, kaip ir minėjo, vykti nenorėjo. Ji dar kartą tvirtai pareiškia ir patvirtina, kad prieš ją jos sūnus smurtavo, smaugė ją. Dėl buvusio streso tiksliai nepamena, ar ji šaukė ir rėkė, kad paleistų, bet jo tikrai prašė. Jai skaudėjo tik tą įvykio dieną, sekančią dieną ji tvarkė savo buitį ir apie buvusį smurtą nebegalvojo, savo kaklą išeidama į viešumą prisidengė. Namuose jokių vaistų ant kaklo netepė, kadangi turi nugaros ir kojų skausmų, tai ji kiekvieną dieną vartoja vaistus nuo skausmo. Jai po šio įvykio jokių pasekmių neliko. Jos sūnus atsiprašė ir po šio įvykio pastebėjo, kad jis pasikeitęs į gerą pusę, pagarbiau bendrauja. Ji sutinka, kad sūnus atsakytų kuo lengvesne atsakomybe, ji jam asmeniškai atleido. Sūnus gyvena šiuo metu atskirai.
Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2024 m. rugpjūčio 4-5 d. dirbo naktinėje pamainoje su tyrėju J. M. ekipaže šaukiniu V1770 ir 2024 m. rugpjūčio 5 d., 00.08 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo išsiusti į įvykį registruotą ROIK0124000484304, adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pradinį pranešimą bute konfliktas tarp pranešėjos ir sūnaus, kuris nori smurtauti prieš pranešėją. Buvo nurodyta, kad GMP nereikalinga, mažamečių nėra. Apie įvykį telefonu Bendrajam pagalbos centrui pranešė L. Č.. Jiems 2024 m. rugpjūčio 5 d., 00.13 val. nuvykus šiuo adresu, duris atidarė pranešėja L. Č., kuri pareiškė, kad nenori rašyti pareiškimo, bet nori, kad jos sūnus būtų savotiškai nubaustas. Ji reikalavo pakeltu balsu, kad jie išvarytų jos sūnų iš buto. Bute buvo jos sūnus D. Č., kuris pareiškė, kad motina viską išsigalvoja, o kolega jį išsivedė į laiptinę, kad jis (A. M.) galėtų pabendrauti su nukentėjusiąja, o kolega su juo, jog šie vienas kito pareiškimų negirdėtų. Ką D. Č. toliau kolegai pasakojo, jis (A. M.) negirdėjo, o moteris jam aiškino, kad, jai būnant svetainėje ant lovos, jos sūnus ją smaugė ir išlaužė durų balkono rankeną. Jis (A. M.), supratęs, kad smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, iš tarnybinio automobilio atnešė kolegai tarnybinį pranešimą ir šis pradėjo pildyti procesinius dokumentus. Jis atliko L. Č. asmens apžiūrą ir protokole užfiksavo ant jos kūno esančius sužalojimus. Apžiūrint jos kaklą, ant jo po smakru pamatė nubrozdinimus. Iš nugaros pusės ant kaklo matė maždaug dviejų centimetrų kraujosruvą. Daugiau sužalojimų nenustatė. Nustatytus sužalojimus nufotografavo. Kolegai su vyriškiu grįžus į butą, šis vėl konfliktavo su savo motina, o ši teigė, kad sūnus ją smaugė. L. Č. vis dėlto atsisakė rašyti pareiškimą, bei, norint ją apklausti bei supažindinus su jos kaip liudytojos teisėmis, ši pareiškė, kad ji pasinaudos savo teisėmis ir prieš savo sūnų jokių parodymų neduos, jiems pakeisti jos nuomonės nepavyko. D. Č. alkotesteriu nustatė 1,62 promilių girtumą. Jis sutiko išeiti iš buto ir savo raktus atidavė motinai, todėl jie jam surašė šaukimą atvykti apklausai į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą ir leido eiti savo keliais. L. Č. pati norėjo, kad sūnų paleistų ir prašė jam nieko nedaryti, neišsakė jokios pozicijos, kad dėl sūnaus jai kiltų koks nors pavojus. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, bet pasitikrinti alkotesteriu ji atsisakė. Daugiau jokių kitų asmenų ar vaikų bute nebuvo, kiti galimi įvykio liudytojai nenustatyti. Jiems būnant laiptinėje jokie kaimynai išėję nebuvo. L. Č. detaliau apie įvykio aplinkybes nepasakojo, ji tik sūnui reiškė pretenzijas, kad galimai šis narkomanas, o šis jai, jog ji neprižiūri tinkamai jo (duomenys neskelbtini). Šiuos asmenis matė pirmą kartą, tik patikrinus ankstesnius įvykius rado informaciją, jog D. Č. anksčiau buvo naudojęs smurtą prieš kitą artimą žmogų. L. Č. nenurodė jiems, ar vyks pas med. ekspertus, jai siuntimas buvo išduotas.
2024 m. rugpjūčio 5 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog, asmeniui sutikus, buvo apžiūrėta L. Č.. Išoriškai apžiūrint L. Č. kaklą, ant jo po smakru matomi nubrozdinimai. Iš nugaros pusės ant kaklo matoma maždaug dviejų centimetrų kraujosruva. Daugiau išorinių sužalojimų ant L. Č. kūno nenustatyta. Prie asmens apžiūros protokolo kaip priedas pridedama fotolentelė Nr. 1 su 3 spalvotomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti nubrozdinimai ir kraujosruva ant L. Č. kaklo.
2024 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas. Užėjus į butą patenkama į koridorių, ir matomi ant pakabos pakabintos striukės. Einant toliau koridoriumi, patenkama į svetainės ir virtuvės bendrą erdvę. Įėjus į kambarį, po dešine puse matomas šaldytuvas, virtuvės baldų komplektas. Kairiau, prie sienos, matyti spinta, o šalia jos lova. Dešiniau, prie sienos matomas stalas ir spintelė, o ant jų kompiuteris, spausdintuvas ir televizorius. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau objektų, kurie gali turėti reikšmės tyrimui, nėra ir nepaimta. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo kaip priedas pridedama fotolentelė Nr. 1 su 5 spalvotomis fotonuotraukomis, iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini).
2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti ir aprašyti garso įrašai pateikti iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) 5 vnt. pranešėjos skambučių įrašai apie 2024 m. rugpjūčio 5 d. įvykį. Atidarius pirmąjį garso įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-08-05 024736).mp3“, girdima, kaip moteris skambina pagalbos numeriu 112. Moteris nurodo, kad buvo iškviesti pareigūnai (duomenys neskelbtini), pranešinėjo L. Č.. Klausia, kur tą žmogų, kurį suėmė, paleido. Nurodo, kad viską matė per langą, kad pareigūnai sūnų, kuris kėlė prieš ją ranką, paleido prie jos namų. Klausia, kodėl jį paleido, jeigu ji yra sumušta ir pas ją yra mėlynės. BPC darbuotojas atsako, kad nežino, kodėl paleido, gali suteikti budėtojo telefono numerį. Nurodo, kad jei sūnui paskirtas orderis, tai jei jis bus prie pranešėjos namų ir bandys įeiti, tuomet tegu iškart skambina policijai. BPC darbuotojas moteriai perduoda budėtojo telefono numerį, moteris sako, kad yra nesaugi.
Atidarius antrąjį garso įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-08-05 000555).mp3“, girdima, kaip moteris skambina pagalbos numeriu 112. Moteris nurodo, kad (duomenys neskelbtini) reikalingas narkotinių medžiagų testas jos sūnui būtinai, nes jeigu jis dabar pabėgs greitai, tai jo nebesugaudys. BPC darbuotojas nurodo, kad dėl to spręs policijos pareigūnai. Moteris nurodo, kad ji skambino pareigūnams ir jai būtinai reikalingas testas, o sūnus jos klauso. BPC darbuotojas pasitikslina, ar sūnus yra prie moters, moteris nurodo, kad jis yra bute. BPC darbuotojas liepia laukti policijos, moteris pakartoja, kad būtinai reikalingas narkotikų testas, nurodo, kad sūnus yra šiuo momentu agresyvus, ji užsidarė duris, bet klausimas, ar jis neišlauš durų.
Atidarius trečiąjį garso įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-08-05 000130).mp3“, girdima, kaip moteris skambina pagalbos numeriu 112. Moteris klausia, ką daryti tokiu atveju, jei pilnametis vaikas kelia ranką prieš motiną, BPC darbuotojas nurodo kreiptis į policiją, moteris atsako, kad kvietė policiją ir jis grasina, BPC darbuotojas nurodo, kad dar kartą iškviesti, nurodo sakyti adresą, atvažiuos policijos pareigūnai ir išsiaiškins vietoje.
Atidarius ketvirtąjį garso įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-08-05 025458).mp3“, girdima, kaip moteris skambina pagalbos numeriu 112. Moteris prašo duoti Vilniaus komisariato numerį, ar yra žmogus sulaikytas, nes ji bijo to žmogaus, buvo iškvietusi pareigūnus, bet žmogų apklausė ir paleido, nes jis ją smaugė. Tas žmogus yra jos sūnus. Moteris klausia, kodėl sūnų paleido prie namų, nes ji dabar bijo. BPC darbuotojas nurodo, kad jei sūnus areštinėje, tai moteriai reikia važiuoti Ševčenkos g. 26, moteris sako, kad pareigūnai sakė, jog areštinėje jo nelaikys, jis nakvynės namuose kažkur bus. Patikslina, kad nori paklausti, ar sūnus dabar yra sulaikomas, ar jis yra laisvėje. BPC darbuotojas nurodo, kad jie moteriai suteikė vyriausiojo policijos komisariato numerį, bet moteris atsako, kad jai numetė ragelį, pasakė, kad neteikia informacijos, o ji bijo asmeniškai. BPC darbuotojas siūlo bandyti dar kartą skambinti, moteris atsako, kad jau tris kartus skambino. BPC darbuotojas nurodo, kad telefonu moteriai šios informacijos niekas nesuteiks, nurodo, kad pagalbos prašymo negirdi, baigia pokalbį.
Atidarius penktąjį garso įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-08-05 024938).mp3“, girdima, kaip moteris skambina pagalbos numeriu 112. Moteris skambina dėl (duomenys neskelbtini), BPC darbuotojas klausia, kas dabar pasikeitė. Moteris nurodo, kad ji nežino, nes ji matė, kad jį paleido. BPC darbuotojas klausia, kokia skubi pagalba moteriai yra reikalinga, moteris klausia, ar jis yra uždarytas, ar paleistas, BPC darbuotojas atsako, kad tokia informacija neteikiama pas juos. Moteris nurodo, kad pagal BPC duotą telefono numerį irgi neteikia informacijos, ji bijo dėl savęs. BPC darbuotojas sako moteriai, kad užsirakintų duris ir neįleistų sūnaus, jeigu grįš, tegu skambina. Moteris nurodo, kad ji net pareigūnams rodė, kaip duris išlaužė. BPC darbuotojas klausia, kokia šiuo metu skubi pagalba moteriai reikalinga, moteris pakartoja, kad jai reikia žinoti, ar jis yra uždarytas, BPC darbuotojas nurodo, kad telefonu informacija neteikiama, reikia važiuoti į areštinę Ševčenkos g. 26 su asmens dokumentu. Moteris sako, kad ten sakė ne. BPC darbuotojas sako, kad pagalbos prašymo negirdi, baigia pokalbį.
2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti ir aprašyti 6 vnt. vaizdo – garso įrašai filmuoti policijos pareigūnų kūno kameromis (anglų kalba – Bodycam) iš įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).
Įjungus pirmąjį vaizdo įrašą pavadinimu „BODY 2024-08-05 001502 įrašė e0077338 J. M. Vilniaus_avpk_rv_722432“, matoma, kaip kamera fiksuoja policijos pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą. Nuo įrašo pradžios matoma, kad pareigūnas eina iki tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos, paklausia ar viskas gerai D., ir nueina į tarnybinį automobilį. Šalia stovinti moteris pareigūnų prašo, kad vyrą paleistų. Vaizdo įrašo trukmė – 1 min, 49 sek.
Įjungus antrąjį vaizdo įrašą pavadinimu „BODY 2024-08-05 004448 įrašė e0077338 A. M. Vilniaus_avpk_rv_737049“, matoma, kaip kamera fiksuoja policijos pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą. Nuo vaizdo įrašo pradžios matoma, kad policijos pareigūnai bute, bendrauja su pranešėja. Matoma, kaip pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Pranešėja nenori rašyti pareiškimo, bet nori, kad jos sūnus būtų „savotiškai“ nubaustas. Pranešėja pasakoja, kad ant lovos jos sūnus ją smaugė ir išlaužė durų balkono rankeną. Pranešėja supažindinama su procesiniais dokumentais. Pareigūnas apžiūri moters kaklą, nufotografuoja padarytus sužalojimus. Pareigūnai su pranešėja eina iki tarnybinio automobilio pasirašyti procesinių dokumentų. Vaizdo įrašo trukmė – 30 min, 10 sek.
Įjungus trečiąjį vaizdo įrašą pavadinimu „BODY 2024-08-05 001502 30 m. įrašė e0077338 J. M. Vilniaus_avpk_rv_722432“, matoma, kaip kamera fiksuoja policijos pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą. Nuo vaizdo įrašo pradžios matoma, kad pareigūnai skuba į butą. Pareigūnas vyrą D. išsiveda į laiptinę, kad galėtų pabendrauti, dėl ko vyko konfliktas. Vyras papasakoja, kad atvažiavo pas motiną, atvežė brolį, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, bet motina buvo neblaivi ir išvarė nepilnametį brolį iš namų, dėl to tarp vyresnio sūnaus ir motinos kilo konfliktas. Grįžus į butą, sūnus vėl sukonfliktuoja su motina, kuri teigia, kad sūnus ją smaugė, o kitas jos sūnus neišvarytas iš namų, o yra pas marčią (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai vyrą nusiveda iki tarnybinio automobilio pasitikrinti girtumo. Vyrui nustatytas 1,62 promilių girtumas. Taip pat vyras prisipažįsta, kad anksčiau yra sėdėjęs kalėjime už muštynes ir smurtą. Vyras laikinai patalpinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą, kol pareigūnai apklaus motiną. Pareigūnai motinai paaiškina, kad pradės ikiteisminį tyrimą dėl smurto, motina iškart atsisako rašyti pareiškimą dėl sūnaus, taip pat pasako, kad jos nepilnamečio sūnaus tikrai nėra namuose. Pareigūnai informuoja motiną, kad reiks pasitikrinti girtumą, tačiau motina iškart atsisako, informuodama, kad pati vyks į ligoninę, kad nusistatytų girtumą. Pareigūnai pradeda pildyti procesinius dokumentus. Vaizdo įrašo trukmė – 30 min, 10 sek.
Įjungus ketvirtąjį vaizdo įrašą pavadinimu „BODY 2024-08-05 004503 įrašė e0077338 J. M. Vilniaus_avpk_rv_722432“, matoma, kaip kamera fiksuoja policijos pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą. Nuo įrašo pradžios matoma, kaip pareigūnas pildo procesinius dokumentus. Vaizdo įrašo analogiškas antrajam vaizdo įrašui pavadinimu „BODY 2024-08-05 004448 įrašė e0077338 A. M. Vilniaus_avpk_rv_737049“, tik filmuota kito pareigūno kūno kamera. Vaizdo įrašo trukmė – 30 min, 10 sek.
Įjungus penktąjį vaizdo įrašą pavadinimu „BODY 2024-08-05 001448 įrašė e0077338 A. M. Vilniaus_avpk_rv_737049“, matoma, kaip BODY kamera fiksuoja policijos pareigūnus atvykusius į įvykio vietą. Nuo įrašo pradžios matoma, kaip moteris kartu su pareigūnais eina iki tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus, atspausdina apklausą. Pareigūnas duoda pasirašyti motinai dokumentus. Vaizdo įrašo trukmė –11 min, 58 sek.
Įjungus šeštąjį vaizdo įrašą pavadinimu „BODY 2024-08-05 013935 įrašė e0074437 A. M. Vilniaus_avpk_rv_737049“, matoma, kaip kamera fiksuoja policijos pareigūnus atvykusius į įvykio vietą. Nuo įrašo pradžios matome, kaip pareigūnas eina link tarnybinio automobilio sulaikymo kameros, kurioje sėdi anksčiau minėtas vyras, jam yra įteikiamas šaukimas į komisariatą. Vaizdo įrašo trukmė – 2 min, 27 sek.
2024 m. rugpjūčio 5 d. alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0145 išraše nurodyta, kad D. Č.alkoholio kiekio matuokliu 00:28:53 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad D. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytos tikslios įvykio aplinkybes, kurias visiškai pripažįsta. 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 00.04 val., jis grįžo pas motiną L. Č. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas stipriai neblaivus. Jo motina jam priekaištavo, kad vėlai grįžo ir dar neblaivus, nors ji pati buvo neblaivi, dėl ko jis supyko bei, nuėjęs į svetainės ir virtuvės bendrą patalpą, toliau vykstant žodiniam konfliktui, jis nesusivaldė ir tyčia, sugriebęs motinai kaklą abejomis rankomis, smaugė, o supratęs ką daro ir dėl to galimas pasekmes, kaklą atleido. Tai, kad D. Č. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną L. Č., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios L. Č. bei liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo bei garso įrašų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. Č., 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 00.04 val., būdamas neblaivus (kai nustatytas 1.62 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu svetainės ir virtuvės bendroje patalpoje, tyčia abejomis rankomis suėmė savo motinai L. Č. už kaklo ir smaugė, tokiu būdu, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – motiną L. Č., sukėlė jai fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. Č. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji L. Č. 2024 m. rugsėjo 27 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, civilinio ieškinio šioje byloje nukentėjusioji nepareiškė, apklausiama nurodė, kad ji sūnui jokių pretenzijų neturi, jam atleido ir iš jo jokios žalos atlyginimo nereikalaus, nereikš nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos jokio civilinio ieškinio, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. Č., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į D. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, anksčiau teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų, šiuo metu nedirbantis, paties teigimu turintis priklausomybę alkoholiui, nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (didesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį, tačiau mažesnis už maksimalų šios bausmės dydį) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Nors prokuroras šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skirti nesiūlė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. Č. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – motiną, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Skiriant kaltinamajam įpareigojimus kartu su laisvės apribojimo bausme, atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras kaltinamajam nesiūlė skirti BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyto įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, nors iš kaltinamojo apklausos matyti, kad D. Č. sutiktų su šio įpareigojimo skyrimu ir net norėtų, kad jis būtų paskirtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam paskirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka. Tuo tarpu prokuroro siūlomas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje vertintinas kaip perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, todėl šis prokuroro siūlomas įpareigojimas neskirtinas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. Č. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirti D. Č. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.