Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-04-12 · Byla Nr. N2-58-777/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
N2-58-777/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13081-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
R. G., V. G.
Atsakovas
I., I. G.
Trečiasis asmuo
R. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.N2-58-777/2013(Proceso Nr.2-06-3-13081-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 99.5; 99.7; 99.11; 116.1; 116.4 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant trečiajam asmeniui, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus (toliau – ieškovė) V. G., jos ir ieškovės R. G. (toliau – tretysis asmuo) atstovui advokatui E. K., atsakovui I. G., atsakovo atstovei advokatei R. D.-K., vertėjai L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui I. G. dėl išlaikymo priteisimo, su trečiuoju asmeniu R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo - jos tėvo I. G., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2011-09-01 iki kol sukaks 24 metai. Nurodė, kad 2011-09-01 pradėjo studijuoti Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje pirmosios pakopos nuolatinių (dieninių) studijų formos programą „Uosto ir laivybos įmonių finansai“. Tėvas ja niekada nesirūpino, neteikė išlaikymo. Jos socialine ir materialine gerove rūpinosi motina R. G., kuri taip pat išlaiko nepilnametę seserį E. G.. Ėmus studijuoti išaugo išlaidos mokymosi priemonėms, aprangai, maistui. Šiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 1000 Lt suma. Imti paskolos iš banko negali, nes neturės galimybės gražinti. Turto ir savarankiškų pajamų neturi. Studijuodama aukštojoje mokykloje privalo lankyti paskaitas, ruošti užduotis, mokyti, todėl negali užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Atsiliepimas

Atsakovas I. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad V. G., teigdama, jog gyvena tik iš motinos gaunamų pajamų, nepateikia visiškai jokios informacijos apie jos, t.y. mamos gaunamas pajamas, nenurodo, kokias išlaidas patiria šeima, tame tarpe ir ji, t.y. V. G.. Už studijas ji nemoka, tad jos patiriamos išlaidos yra susijusios tik su kasdieninių poreikių tenkinimu (maistas, apranga, higienos priemonės ir pan.). Kadangi gyvena kartu su mama, ji nepatiria būsto nuomos išlaidų bei kitokių išlaidų, kurias patirtų gyvendama kitame mieste. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. G. arba R. G. kreipėsi į Socialinės paramos ir rūpybos skyrių dėl mokesčių lengvatų arba kitokių pašalpų gavimo, tad galima manyti, kad šeima nepatenka į socialiai remtinų šeimų kategoriją. Tokiu būdu nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir todėl jai būtinas išlaikymas. V. G. nepateikė informacijos apie savo pažangumą, tad nėra pagrindo teigti, kad ji negali dirbti, nes visą laiką skiria mokymuisi. Duomenų apie tai, kad ji kreipėsi dėl studijoms reikalingos valstybės paskolos gavimo, byloje taip pat nėra. Perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – atsakovui. V. G. yra sveika, darbinga mergina, tačiau nededa jokių pastangų susirasti darbą ar gauti valstybės paskolą, tad atsakovas laikosi nuomonės, kad ji nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos mokymuisi aukštojoje mokykloje, gavimu. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių V. G. poreikius, nėra duomenų, apie tai, kad ji būtų dėjusi bent kokias pastangas pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, tad ji nepagrindė paramos jai būtinumo. Atsakovas negali teikti išlaikymo pilnametei dukrai: jis turi negalią, kas apsunkina galimybę susirasti darbą, jo gaunamos pajamos 1100 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija, nekilnojamojo ar brangaus kilnojamojo turto, kuris būtų atsakovo asmeninė nuosavybė, vertybinių popierių ar sąskaitų banke atsakovas taip pat neturi. Todėl atsakovas, gyvenantis iš invalidumo/netekto darbingumo pensijos ir asmeninės nuosavybės teise neturintis jokio nekilnojamojo ar brangaus kilnojamojo turto, neturi galimybės teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai V. G.. Reikalavimas priteisti po 500 Lt per mėnesį iš esmės pablogintų ir taip jau sunkią atsakovo padėtį. Atsakovui pačiam yra reikalinga parama - jis gyvena iš valstybės jam mokamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos, dėl neįgalumo šiuo metu susirasti darbo negali. Teismui prašomo dydžio išlaikymą, teismo sprendimas realiai negalėtų būti vykdomas, nes, gera valia sumokėjęs priteistą išlaikymą, atsakovas būtų priverstas elgetauti arba tapti savo pensininkų tėvų išlaikytiniu, kas iš esmės pažeistų atsakovo teisę į orumą bei būtinų poreikiu patenkinimą ir prieštarautų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams. V. G. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje pradėjo studijuoti nuo 2011-09-01, tačiau iš karto dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė. Tad galima teigti, kad tuo metu toks išlaikymas jai ir nebuvo reikalingas. Atsakovas neturėjo pareigos jos išlaikyti ir todėl išlaikymas negalėtų būti priteisiamas nuo 2011-09-01. V. G. nepagrįstai teigia, kad visais buities bei šeimos klausimais, vaikų išlaikymu rūpinasi tik motina. Atsakovo invalidumo/netekto darbingumo pensija kiekvieną mėnesį yra pervedama į atsakovo sąskaitą, esančią AB „Swedbank". Atsakovo banko kortelę visą laiką turėjo R. G. ir iki pat 2012 m. rugsėjo savo nuožiūra disponavo atsakovo sąskaitoje esančiais pinigais, iš kurių atsakovui netekdavo visiškai nieko. Išlaikymas V. G. nebuvo ir nėra priteistas, šalių susitarimo, kad atsakovas jos išlaikymui mokės po 500 Lt per mėnesį taip pat nėra, tad nesuprantama, kokiu pagrindu išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas pagrindu imat 500 Lt per mėnesį sumą. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Į teismo posėdį trečiasis asmuo R. G. neatvyko. Ją atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėtina R. G. nedalyvaujant.

Bylos nagrinėjimo metu V. G., jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad išlaikymas reikalingas jos fiziologinių, socialinių poreikių tenkinimui. Šiuo metu ją išlaiko motina. Pati dirbti galimybės neturi, nes mokosi dieniniame skyriuje, vasarą kelias savaites atlieka pažintinę praktiką, šiais metais ji truks du mėnesius. Paskaitos vyksta nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Likus laisvo laiko paskutinį vasaros mėnesį rasti darbo sunku, be to, ji neturi išsilavinimo ir darbo patirties. Kartu su motina ir seserimi gyvena motinos bute. Išlaidos sudaro per mėnesį apie 1000-1200 Lt, į kurias įeina transporto, telefono ryšio išlaidos, išlaidos drabužiams, avalynei, kanceliarinėms prekėms, maistui (namuose ir kolegijoje), higienos prekėms, laisvalaikiui, būstui. Paskolos paimti galimybių neturi, nes paskola nesuteikiama, jei studijuoji valstybės apmokomoje vietoje. Nesidomėjo dėl paskolos gavimo pragyvenimui, nes ją remti žadėjo tėvai. Tėvas niekada ja nesirūpino, vengdavo duoti motinai pinigų. Nežinojo, kad pastaroji turėjo tėvo banko kortelę. Į teismą anksčiau nesikreipė, nes tėvai gyveno santuokoje. Dėl finansinės pagalbos į paramos fondus nesikreipė, tuo nesidomėjo. Nenori studijuoti neakivaizdžiai, nes nori mokytis efektyviai, išsamiai. Tėvas darbo neieško, nors tokią galimybę turi.

R. G. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad R. G. pajamos per mėnesį apie 3500 Lt. Atsakovas turėjo prisidėti išlaikant turtą, šeimą. Jis ir save išlaikyti turėjo, o jo pajamų neužtektų net už butą sumokėti.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, jo atstovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad visus pinigus iki 2012 m. rugsėjo atiduodavo šeimai, išskyrus 100 Lt, kuriuos pasilikdavo sau. R. G. turėjo jo banko kortelę, nusiimdavo pinigus. Išlaikymui galėtų skirti tik apie 150-200 Lt. Atsakovui darbą susirasti sunku dėl sveikatos būklės. Gaunama invalidumo pašalpa sudaro 1090 Lt. Turto, išlaikytinių neturi. Šiuo metu gyvena pas tėvus, kuriems įvairiems mokesčiams duoda apie 400 Lt, 500-600 Lt jam reikia asmeniniams poreikiams, vaistams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog V. G., gim. 1992-07-09, yra atsakovo I. G. dukra (1 t., b.l.19). V. G. studijuoja Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Studijų trukmė nuo 2011-09-01 iki 2014-06-30, nedirba (1 t., b.l.92, 93, 95). Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos 2013-02-19 rašte pateikti V. G. studijuojamų dalykų įvertinimai, kurie yra labai geri arba puikūs (2 t., b.l.7). Suvestinėje apie patiriamas išlaidas nurodoma, kad V. G. išlaidos per mėnesį sudaro apie 1200 Lt (2 t., b.l.6). Pateikti banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti R. G. išlaidos už teikiamas paslaugas, gyvybės draudimą, baldus (2 t., b.l.8-19). I. G. turi nepilnametę dukrą E. G., gim. 2002-02-02 (1 t., b.l.11). I. G. gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kuri iki 2012-11-30 sudarė 1096,84 Lt per mėnesį (1 t., b.l.44-45). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-27 daliniu sprendimu R. G. ir I. G. bendru sutarimu santuoka buvo nutraukta. Patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią: R. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. įsipareigojo sumokėti I. G. 37500 Lt. Susitarta, kad išlaikymą nepilnametei dukrai E. G. I. G. suteiks konkrečia pinigų suma, t.y. 37500 Lt. I. G. patvirtino, kad iš R. G. yra gavęs 37500 Lt, o R. G. patvirtino, kad nepilnametės dukros E. G. išlaikymui iš I. G. yra gavusi 37500 Lt (1 t., b.l.114-116).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pilnamečio vaiko (CK 2.5 str. 1 d., 3.194 str. 3 d.) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime pripažino, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui. Konstitucinis Teismas nutarime akcentavo, jog būtina atsižvelgti į tėvų galimybes teikti paramą, tėvų pareigas kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams), negalima iš esmės pabloginti tėvų ar kitų asmenų padėtį, juo labiau nustatyti tokią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, kurios tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų įvykdyti, negalima situacija, kad teismas visais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų turi pajamų ar kito turto, ypač kai tos pajamos ar kitas turtas nėra dideli, turėtų pareigą priteisti išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje; negalima situacija, kai išlaikymas priteisiamas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan., netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kai teismas galėtų priteisti tėvų išlaikymą ne pirmo aukštojo išsilavinimo siekiančiam pilnamečiam asmeniui, netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kad teismas galėtų priteisti tėvų išlaikymą tokiam išsilavinimo (inter alia aukštojo) siekiančiam pilnamečiam asmeniui, kuris mokosi nesąžiningai ir nepažangiai; gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti pilnamečiam asmeniui būtų galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje; valstybė turi siekti sukurti tokią aukštojo išsilavinimo siekiančių asmenų rėmimo sistemą, kad kiekvienas aukštojoje mokykloje besimokantis asmuo, kuriam reikalinga parama, turėtų galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą, kad tokios paskolos grąžinimo sąlygos nebūtų nepagrįstai sunkinamos.

Šiuo atveju sprendžiant dėl paramos V. G. būtinumo, teismas atsižvelgia į tai, kad ji mokosi aukštosios mokyklos dieniame skyriuje, jai nėra sukakę 24 metai. V. G. studijuoja antrame kurse, yra pažangi studentė, nes turi aukštus įvertinimus, t.y. atitinka pažangaus mokymosi sąvoką. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. G. neturi jokių darbinių pajamų ar kokio nors kito savarankiško pragyvenimo šaltinio, duomenų apie turimą turtą taip pat nėra. Neginčytina, kad jai neabejotinai reikia lėšų maitinimuisi tiek namuose, tiek paskaitų metu, drabužiams, avalynei, asmeninei higienai, transportui ir kitoms būtinoms išlaidoms. Didžiąją laiko dalį ieškovė privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, ruoštis įskaitoms ar egzaminams, todėl teismas iš dalies sutinka, kad jos galimybės dirbti yra ribotos. Vienok, vertintinos taip pat ir ieškovės protingos galimybės pačiai pasirūpinti lėšų, reikalingų jos studijoms aukštojoje mokykloje. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nesikreipė dėl paskolos iš valstybės studijų laikotarpio finansavimui, nes ateityje neturės galimybės paskolos grąžinti. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime nurodė, jog pagal CK 2.5 str. 1 d. pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, todėl pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Viena iš Konstitucinio Teismo nurodytų būtinų sąlygų, jog pilnametis asmuo, besimokantis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, turėtų teisę į reikalavimo priteisti paramą iš tėvų patenkinimą, yra tai, kad asmuo siekė įgyvendinti savo teisę gauti valstybės paskolą studijoms, tačiau dėl vienokio ar kitokių priežasčių jos negavo ar gavo ją mažesnę nei reikalinga. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pradėjo studijuoti 2011-09-01 aukštosios mokyklos pirmosios pakopos studijų dieniniame skyriuje. Taigi, tiek stojimo į aukštąją mokyklą metu, tiek dabar, jeigu jai būtina finansinė parama, ieškovė turi visas galimybes pasinaudoti valstybės paskola studijoms, tačiau ja sąmoningai nesinaudoja, nes nenori ateityje šios paskolos grąžinti. Taigi, ieškovė, būdama pilnametė, vengia prisiimti savo mokymosi aukštojoje mokykloje finansinę naštą, o siekia, kad ją pirmiausiai prisiimtų tėvai, o ne ji pati. Toks ieškovės elgesys leidžia daryti išvadą, jog ji, neišnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje, savo, kaip pilnamečio asmens, savarankiškai priimto sprendimo studijuoti aukštojoje mokykloje įgyvendinimo finansinę naštą nuo savo pečių siekia pirmiausiai perkelti tėvams. Į šią aplinkybę atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistinos paramos dydžio.

Įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, turi būti atsižvelgiama į tėvų galimybes tokią paramą teikti. Kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Byloje nustatyta, kad atsakovo gaunamos pajamos tėra netekto darbingumo/invalidumo pensija, kuri sudaro apie 1100 Lt. Nutraukus jo ir R. G. santuoką, jokio turto atsakovui neliko, asmeninio registruotino turto jis taip pat neturi. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, nes nepilnametei dukrai E. G. išlaikymas teismo 2013-03-27 sprendimu priteistas konkrečia suma, kurią dukros motina R. G. patvirtino yra gavusi. Atsakovas, kaip pats nurodė, nors ir ribotai, bet gali dirbti. Darytina išvada, kad atsakovas nors ir labai ribotą, tačiau turi galimybę paramą dukrai teikti ir tokiu būdu remti dukros siekį turėti aukštąjį išsilavinimą ir sudaryti sąlygas jai šį tikslą įgyvendinti, juolab, kad pats atsakovas teikti minimalią paramą dukrai sutinka. Į atsakovo galimybes teikti paramą atsižvelgiama sprendžiant dėl šios paramos dydžio.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nustačius, jog ieškovė mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, yra pilnametė, tačiau dar nėra sulaukusi 24 metų amžiaus ir jai, kaip jau nurodyta, yra reikalinga parama, darytina išvada, kad yra visos būtinosios ir esminės sąlygos atsakovo pareigai išlaikyti savo pilnametę dukrą iki kol ji mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnė nei 24 metų, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas. Pažymėtina, kad išlaikymo pareiga, net ir kuriam nors iš tėvų dėl sudėtingos finansinės padėties neišgalint išlaikymo teikti, negali būti visiškai perkeliama kitam iš tėvų, o šiuo atveju V. G. motinai. Vienok, įvertinus nustatytas aplinkybes, manytina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma – 500 Lt, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, vertintina kaip pernelyg didelė. Išlaikymo pilnamečiui vaikui, besimokančiam aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dydis nustatomas pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko mokymuisi. Tokiu būdu, įvertinant ieškovės gyvenimiškus poreikius, atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas ir jo turtinę padėtį, siekiant, kad nė vienos šalies interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti, siekiant interesų pusiausvyros, ieškovei iš atsakovo priteistinas po 200 Lt išlaikymas per mėnesį iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė prašo išlaikymą jai priteisti nuo 2011-09-01, t.y. nuo tada, kai pradėjo mokytis aukštojoje mokykloje. Byloje nustatyta, kad iki 2012 m. rugsėjo mėnesio R. G. disponavo atsakovo gaunamomis pajamomis (pensija), šios lėšos buvo naudojamos tiek šeimos bendrai, tiek ir ieškovės poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės iš esmės neneigė, nei pati V. G., nei jos motinos atstovas. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu prisidėjo prie dukters išlaikymo, ją materialiai savo lėšomis rėmė, anksčiau ieškovė į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, todėl teismas neturi pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo. Išlaikymas ieškovei priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2012-12-28, iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

V. G. patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b.l.22). Atsakovas I. G. patyrė 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b.l.24, 25). Abiejų šalių patirtos išlaidos yra pagrįstos ir jų mažinti nėra pagrindo.

Ieškovė byloje pareiškė 2 reikalavimus, t.y. reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestas visiškai, t.y. patenkinta 0 proc., o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas iš dalies, t.y. 40 proc. (200 Lt (priteista suma) x 100 proc. : 500 Lt (prašyta priteisti suma)). Vadinasi iš viso patenkinta 20 procentų (40 proc. : 200 proc.) ieškovės reikalavimų.

Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista: 200 Lt (1000 Lt x 20 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atitinkamai iš V. G. atsakovui priteistina 80 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (atsižvelgiant į ieškovės atmestų reikalavimų dalį), t.y. 960 Lt. Užskaičius šalių vienas kitam mokėtinas sumas, atsakovui iš ieškovės priteistina 760 Lt bylinėjimosi išlaidų (960 Lt – 200 Lt) (CPK 93 str.).

CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Iš atsakovo valstybei priteistinas 72 Lt (200 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p.).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos – 3 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės ir atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio mokėtinų sumų užskaitymo.

Ieškovei iš atsakovo priteistas išlaikymas nuo 2012-12-28 po 200 Lt.

Iš ieškovės atsakovui priteistas 760 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Atlikus užskaitymą, gaunasi, kad šia 760 Lt suma atsakovas ieškovei sumoka išlaikymą iki 2013-04-20, t.y. atsakovas ieškovei už 2012 m. gruodį turi sumokėti: 25,81 Lt sumą, kuri apskaičiuojama taip: 200 Lt (priteista išlaikymo suma) x 4 dienų (tą mėnesį teikiamo išlaikymo dienų skaičius) : 31 dienos (to mėnesio bendro dienų skaičiaus); už 2013 m. sausį – 200 Lt; už 2013 m. vasarį – 200 Lt; už 2013 kovą – 200 Lt; už 2013 m. balandžio 20 dienų - 134,19 Lt (134,19 Lt (pinigų likutis) x 30 dienų (to mėnesio bendro dienų skaičiaus) : 200 Lt (priteista išlaikymo suma). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta (atlikus užskaitymą), konstatuotina, kad atsakovės ieškovei išlaikymą yra sumokėjęs iki 2013-04-20 (imtinai), priverstinio išieškojimo atveju, vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik nuo 2013-04-21, o atsakovui ieškovė yra atlyginusi priteistas (760 Lt) bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. G. iš atsakovo I. G. išlaikymą po 200 Lt (du šimtus Lt 00 ct) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2012-12-28 iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai (atlikus užkaitymą, konstatuota, kad išlaikymas yra sumokėtas iki 2013-04-20 (imtinai), priverstinio išieškojimo atveju, vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik nuo 2013-04-21).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš ieškovės V. G. atsakovui I. G. priteisti 760 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (atlikus užkaitymą, konstatuota, kad atsakovui ieškovė yra atlyginusi priteistas (760 Lt) bylinėjimosi išlaidas).

Iš atsakovo I. G. priteisti valstybei 72 Lt (septyniasdešimt du Lt 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė