Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo D. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-08-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-68788773-16 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-08-12 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-68788773-16 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį 40 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2016-07-29, 14.36 val., Klaipėdos r. sav., kelyje Klaipėda-Dargužiai-Karklė, 11,55 km, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio dviratininko ir nesiėmė visų atsargumo priemonių lenkdamas dviratininką, kelio ruože, paženklintame „Siaura ištisinė linija“ (Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 3 priedo 1.1 punktas), t. y. paženklintame kelio ruože išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir siekdamas išvengti susidūrimo su į kairę (į dviračių taką) staiga pasukusiu dviratininku, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į aikštelę, susidūrė su dviratininku ir atsitrenkė į aikštelėje stovėjusias tris transporto priemones. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos keturios transporto priemonės. Tokiu būdu D. G. pažeidė KET 8, 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus. Ši jo veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų požymius.

2016-08-24 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas D. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-08-12 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-68788773-16 panaikinimo. Skunde D. G. nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti, nes jo veiksmai buvo būtinybė, siekiant išgelbėti dviratininko gyvybę. Nurodo, kad byla buvo ištirta vienašališkai, neatsižvelgiant į jo parodymus, todėl pageidauja išsamesnio tyrimo. Taip pat nurodo, kad dviratininkas savo manevrą atliko ne sukdamas į dviračių taką, o žymiai anksčiau, todėl įvyko susidūrimas su dviratininku, kuris įvažiavo į jo automobilio šoną, vadinasi dviratininkas suko nežiūrėdamas ir nukrito po kontakto ant žvyro tako, kuris yra ne prie posūkio į dviračių taką, o anksčiau (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn D. G. prašė jo skundą patenkinti ir panaikinti nutarimą. Nurodė, kad byla nebuvo ištirta. Policijos sprendimas buvo priimtas ir nutarimas surašytas tik iš žodžių, nebuvo atlikti matavimai. Jei būtų iš karto atlikti matavimai, būtų gal kitaip sprendžiama, kaip ten viskas buvo. Paaiškino, kad jam važiuojant iš Karklės, netoli posūkio link dviračių tako prie kelio į Palangą, priekyje važiavo dviratininkas, jam priartėjus dviratininkas nerodė jokių signalų, posūkių, važiavo tiesiai kelkraščiu, nesidairė. Jis važiavo toliau, neviršijo 70 km/h greičio. Jam priartėjus dviratininkas, be jokių signalų, išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį iš kelkraščio ir jis pamatęs, kad stabdydamas kliudys dviratininką, pradėjo trauktis į kitą važiuojamąją kelio dalį. Iki posūkio buvo dar apie 30 metrų, kai jis kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis nesitikėjo tokių aplinkybių, metėsi į šoną ir dviratininkas įsitrenkė į jo automobilio šoną. Veidrodėlyje matė, kad dviratininkas nukrito ant žvyrkelio, į priekį nežiūrėjo, atsisukęs pamatė, kad įvažiavo į aikštelę. Bandė stabdyti, bet sudaužė tris mašinas priekyje, aikštelėje. Buvo apimtas šoko, neįsigilino į tą policijos nubraižytą schemą, tuo metu nelabai gaudėsi, kas vyksta. Nesutiko su nutarimu, nurodydamas, kad buvo būtinybė išvažiuoti į kitą kelio dalį, siekiant išvengti susidūrimo su dviratininku. Pripažino, kad pažeidė taisykles, nes neturėjo kitos išeities. Nurodė, kad apgadinti automobiliai buvo drausti, tačiau pažymėjo, kad juos apgadino dėl prarasto budrumo, kadangi pirmas eismo įvykis buvo susidūrimas su dviratininku, po kurio prarado budrumą ir tada jau įvyko kitas įvykis, kurio metu apgadino tris automobilius. Pažymėjo, kad greičio neviršijo, nes leistinas greitis buvo 90 km/h, o jis važiavo 70 km/h. Įvykio metu jis dar padidino greitį, kad dviratininkas nepapultų po jo automobiliu. Dviratininkas atsitrenkė į jo automobilį ir nukrito į šoną. Policijos pareigūnai jo nieko neklausinėjo, nieko netyrė. Atvykęs į policijos komisariatą iš karto gavo nutarimą, kuriame buvo nurodyta, kad jam skirta 40 eurų bauda. Nurodė, kad nėra kaltas dėl įvykio. Pažymėjo, kad dviratininkas atsitrenkė į jo automobilį, tada jis stebėjo dviratininką pro veidrodėlį, dviratininkas nukrito ant žvyro, įsitikino, kad dviratininkas nenukentėjo, tada atsisukęs į priekį, automatiškai padarė įvykį. Dviratininkas atsitrenkė į jo automobilį, tuo būdu nukreipė jo dėmesį nuo kelio. Dėl šio įvykio patyrė daug nuostolių, vykdė individualią veiklą, automobilio netektis, visą veiklą sustabdė. Prašo nustatyti įvykio kaltininką.

Liudytoja F. R., Klaipėdos Kelių policijos tarnybos vyriausioji patrulė, teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio Karklėje su nukentėjusiais žmonėmis, bet nukentėjusių nebuvo, greitosios pagalbos atsisakė tiek dviratininkas, tiek automobilio vairuotojas. Pagal parodymus išsiaiškino, kad kaltas vairuotojas, kuris lenkė dviratį per ištisinę liniją nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio bei nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė dar į tris automobilius. Paaiškino, kad paties įvykio nematė, atvykus policijos pareigūnams, dviratis buvo patrauktas iš įvykio vietos, aplink buvo žmonių, apklausė automobilio vairuotoją ir dviračio vairuotoją. Automobilio vairuotojas sakė, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir dviratis nerodė posūkio, nesutiko su pažeidimu. Dviratininkas sutiko, kad neparodė posūkio, bet važiavo savo važiuojamąja dalimi viduriu kelio, nes norėjo sukti į dviračių taką. Greičio nenustatė, jokių stabdymo žymių nebuvo, pagal trijų automobilių apgadinimus galėjo spęsti, kad greitis buvo didelis. Neatsimena, koks toje vietoje leistinas greitis, gal 50 km/h.

Liudytoja I. S., Klaipėdos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos tyrimo skyriaus tyrėja, teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavę iškvietimą, nuvykę, pamatė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, dviratininką, apgadintus automobilius, pradėjo tirti įvykį. Paaiškino, kad važiavo dviratininkas, kuris suko, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo norėjo išvengti dviratininko ir apgadino automobilius. Neprisimena, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę pripažino, norėdamas išvengti susidūrimo su dviračiu, jis atsitrenkė į stovinčius automobilius. Ten leistinas greitis lyg yra 50 km/h, yra įspėjamieji ženklai apie dviračių taką. Eismo įvykis įvyko tame kelyje, neprisimena atstumo iki dviračių tako. Ten yra ištisinė linija, dviratininkas krito ant žvyro. Neprisimena, ar dviratininkas jau galėjo sukti per brūkšninę liniją. Atvykus dviratis buvo patrauktas, žmonių kitų nebuvo. Automobilių apgadinimai buvo dideli, greitis turėjo būti nemažas, stabdymo žymių nebuvo. Buvo važiuota ir nuvažiuota, greitis tikrai didesnis nei 50 km/h, smūgis turėjo būto gana stiprus.

Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio nematė, atvažiavo gal pusvalandis po įvykio. Jo automobilis „Toyota Avensis“ buvo stipriai apgadintas, ekspertai automobilį nurašė kaip jau nepataisomą. Jo automobilis nuo smūgio „užšoko“ ant kito automobilio, draudikai pasakė, kad smūgis didelis turėjo būti, jo automobilis buvo pirmas, į kurį atsitrenkė. Traktorininkas šalia įvykio vietos stovėjo, jam papasakojo viską apie įvykį, bet nežino, ar jis ką matė. Stabdymo žymių jis nežiūrėjo, jis žiūrėjo į savo automobilį.

Liudytoja A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai paskambino mama, liepė ateiti prie mašinos, ji atėjusi pamatė sudaužytą automobilio, kurį paliko Karklės aikštelėje, šoną. Nurodė, kad ją apie įvykį informavo policijos pareigūnė, ji pati nieko nematė. Matė tris sudaužytus automobilius, dviratininką, vaikščiojantį aprištą, neprisiminė, kur dviratis gulėjo. Buvo apgadintas jos automobilio šonas, įlenktos abi durelės, galinis bamperis įbrėžtas, jos automobilis buvo trečias, į kurį atsitrenkė kiti automobiliai. Stabdymo kelio nematė.

Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo nuo Karklės link Palangos. Kadangi nuo „Olandų kepurės“ nėra dviračių tako, važiavo kelio kelkraščiu. Likus iki dviračių tako apie 300-400 m, važiavo dešine puse, paskui labiau kairiau žadėjo važiuoti. Prie persirikiuodamas į kelio vidurį pasižiūrėjo, ar gale nėra automobilių. Toliau važiavo plentu, per vidurį, arčiau skiriamosios juostos, nes jau žadėjo sukti. Sutinka, kad sukdamas į dviračių taką neparodė jokio ženklo, tik pasižiūrėjo, kad nieko nėra priekyje, o iš galo nepasižiūrėjo. Prieš patį posūkį išgirdo cypimą, viskas greitai įvyko, jis nukrito nuo dviračio, krito ant delnų. Automobilis jo išvengė, bet jį nuo vėjo gūsio, nuo inercijos pagavo ir jis krito ant žemės. Jis išgirdo tik padangų cypimą, automobilis pralėkė, išvažiavo į priešingą juostą. Jis krito į aikštelės pusę kairėje, kur posūkis, į posūkio pusę krito. Automobilis nuvažiavo į tą pačią pusę, į aikštelę. Nematė koks buvo atstumas nuo jo iki automobilio, negirdėjo, kad atvažiuoja iš jo paskos automobilis. Po kritimo atsirado kairėje pusėje, negalėjo būti dešinėje pusėje, nes jo ranka buvo visa žvyru aplipusi. Nukrito, iš karto pašoko, negulėjo. Jis buvo, kai atvyko policijos pareigūnai, matė, kaip braižė schemą policijos pareigūnai. Jo greitis buvo 25-30 km/h. Įvažiuojant į Karklę automobilių daugiau nebuvo. Negalėtų teigti, kad suko lėtai. Mano, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Kelio atkarpa pavojinga, visi važiuoja kairiau.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. D., priimdamas nutarimą, laikėsi paminėtų įstatymo nuostatų.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už KET pažeidimas, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį D. G. buvo pradėta, nes jis 2016-07-29, 14.36 val., Klaipėdos r. sav., kelyje Klaipėda-Dargužiai-Karklė, 11,55 km, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko augaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio dviratininko ir nesiėmė visų atsargumo priemonių lenkdamas dviratininką, kelio ruože, paženklintame „Siaura ištisinė linija“ (KET 3 priedo 1.1 punktas), t. y. paženklintame kelio ruože išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir siekdamas išvengti susidūrimo su į kairę (į dviračių taką) staiga pasukusiu dviratininku, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į aikštelę, susidūrė su dviratininku ir atsitrenkė į aikštelėje stovėjusias tris transporto priemones. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos keturios transporto priemonės. Tokiu būdu D. G. pažeidė KET 8, 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus, 2016-08-12 priimtas nutarimas, kuriuo D. G. už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, paskirta 40 Eur bauda. D. G., nesutikdamas su nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu, teigdamas, kad jo veiksmai buvo būtinybė, siekiant išgelbėti dviratininko gyvybę, be to, nurodo, kad byla buvo ištirta vienašališkai, neatsižvelgiant į jo parodymus, todėl pageidauja išsamesnio tyrimo. Taip pat D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad po susidūrimo su dviratininku prarado budrumą, todėl nuvažiavo nuo kelio ir apgadino dar tris automobilius. Prašė nustatyti įvykio kaltininką.

Nors D. G. su padarytais pažeidimais nesutiko, nurodė, kad dviratininkas, pažeisdamas taisykles prieš sukdamas į kairę nerodė jokių įspėjamųjų ženklų, todėl jis susidūrė su juo ir praradęs budrumą nuvažiavo nuo kelio bei apgadino tris automobilius, bet D. G. kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), tarnybiniu pranešimu „Dėl eismo įvykio“ (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l . 8-9), administraciniu sprendimu dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme (b. l. 11), alkotesterių kvitais (b. l. 13-14), teismo posėdžio metu duotais liudytojų A. Z., A. Ž., G. D. parodymais apie tai, kad jie visi rado apgadintus savo automobilius, kuriuos apgadino D. G. bei jų duotais rašytiniais paaiškinimais (b.l. 19, 21), ir vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti automobilių apgadinimai (b.l. 24), liudytojo S. S. paaiškinimu (b. l. 15-16) ir jo parodymais duotais teisme, kuriuose jis nurodė, kad sutinka, jog prieš pasukdamas į dviračių taką, jis neparodė posūkio ženklo, bet nurodė, kad tuo metu jis jau važiavo kelio viduriu ties ištisine linija, o prieš persirikiuodamas į kelio vidurį, nei iš galo, nei iš priekio jis nematė jokių automobilių, apie tai, kad iš jo paskos važiuoja automobilis, jis išgirdo staiga prieš jam sukant į kairę, į esantį dviračių taką.

Teismo nuomone, D. G. tinkamai neįvertino situacijos, prieš pradėdamas lenkti dviratininką, jis turėjo įsitikinti, ar tai daryti saugu, kaip numatyta KET 136 punkte. Be to, vairuotojas turi būti visada atidus, stebėti kelio ženklus, ypač jei jis vairuoja jam nepažįstamoje vietoje, nes KET įpareigoja vairuotoją laikytis kelio ženklų, kurių galiojimo zonoje vairuotojas yra. Teismas, pažymi, kad vairuotojas išvažiavo iš gyvenvietės, kurioje eismas leidžiamas 50 km/h, o jo paaiškinimas, kad jis padidino greitį siekdamas greičiau aplenkti dviratininką, laikytinas nerūpestingu ir neatsakingu elgesiu, kai įvykio vietoje esantys kelio ženklai (Dviračių takas), priešingai vairuotoją įpareigoja būti ypač dėmesingu ir tuo labiau neviršyti greičio, ir esant būtinybei jį sumažinti. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punktas numato, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju, teismas daro išvadą, kad vairuotojas padidindamas greitį ir siekdamas aplenkti kelio viduriu važiuojantį dviratininką, kirsdamas ištisinę liniją, nesilaikė visų saugumo priemonių, numatytų KET. Šiuo atveju vairuotojas, būdamas atidus turėjo sulėtinti greitį ir leisti dviratininkui atlikti manevrą.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad D. G., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio dviratininko ir nesiėmė visų atsargumo priemonių, vietoje to, kad sumažintų greitį ir pristabdytų automobilį, jis lenkdamas dviratininką, kelio ruože, paženklintame „Siaura ištisinė linija“, padidino greitį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir siekdamas išvengti susidūrimo su į kairę (į dviračių taką) staiga pasukusiu dviratininku, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į aikštelę, susidūrė su dviratininku ir atsitrenkė į aikštelėje stovėjusias tris transporto priemones, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijose, sudėtys. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. D., skirdamas D. G. administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-08-12 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-68788773-16 yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijų ribose numatyta nuobauda, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis, todėl tenkinti D. G. skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-08-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-68788773-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.