Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei, dalyvaujant ieškovui L. R., jo atstovui advokato padėjėjui Arūnui Gateliui, atsakovei A. N., jos atstovui advokatui Jaroslav Los, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. R. ir B. K. R. patikslintą ieškinį atsakovei A. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė B. K. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuota teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos (CPK 133 str. 1d. b.l.59,89).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui L. R. 1992 09 03 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 05 28 Įstatymą Nr.I-1374 Nr.7-3725 pagrindu ir šiuo adresu ieškovai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą (b.l.7-16); 2011 07 05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.PK-422-634/2011 ieškovas L. R. yra pripažintas kaltu dėl atsakovės A. N. sveikatos sutrikdymo 2009 12 06, 2010 01 24, 2010 05 17 (b.l.25-35); 2010 11 04 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A-5015-478/2010 atsakovė A. N. nubausta už padarytą nedidelį chuliganizmą, viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą (b.l.36,37); 2010 10 21 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A-5016-478/2010, kurioje nukentėjusiąja buvo atsakovė A. N., administracinė byla S.Tamulio atžvilgiu nutraukta, nesant įrodymų, jog šis asmuo padarė ATPK 174 str. numatytą pažeidimą (b.l.38,39); 2011 04 07 Kauno m. sav. administracijos Vilijampolės seniūnija raštu dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo Nr.22-2-133, informavo ieškovą, jog jo prašymas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo A. R. ir atsakovei atmestas (b.l.67); 2012 06 05 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1784-329/2012 buvo atmestas A. N. ieškinys dėl pripažinimo negaliojančia 1992 09 03 buto Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties dalyje dėl 13,44kv.m pardavimo L. R., pripažinimo ginčijamo buto bendrosios dalinės nuosavybės objektu, o ieškovės – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) bendrasavininke, taip pat dėl pripažinimo A. N. nuosavybės teisės į ¼ idealiąją dalį minėto buto, o 2012 09 26 Kauno apygardos teismo nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas (b.l.92-101).

Kaip matyti šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl gyvenamosios patalpos, iš kurios ieškovai prašo atsakovę iškeldinti dėl valdymo pažeidimų, pasireiškiančių grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui (CK 4.35 str. 1d.). Tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, jog nesutarimai vyksta ne dėl pavojaus ieškovų valdymo teisei, bet dėl atsakovės teisės neatlygintinai naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu, kadangi šalių tarpusavio santykiai įtempti dėl pastovių abipusių konfliktų, atsakovės nemokėjimo už komunalines paslaugas ir gyvenamąjį plotą, atsakovės konfliktų su kaimynais ir tai patvirtina byloje pateikti teismo nuosprendis, bei teismo nutarimai (b.l.25-39).

Teisės teorijoje ir praktikoje nuosavybės neliečiamumas, draudimas varžyti savininko teises reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Tačiau nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės – valdymas, naudojimas ir disponavimas gali būti įgyvendinamos tik nepažeidžiant Konstitucijos, jos nuostatas detalizuojančių įstatymų ir kitų žmonių teisių. Rašytiniai bylos įrodymai rodo, jog iki ieškovui L. R. privatizuojant butą ieškovai ir atsakovė sudarė vieną šeimą – atsakovė buvo ieškovų šeimos narys ir visų jų – ieškovų, kurie yra sutuoktiniai, bei jų dukros A. N. naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis teisės bei pareigos buvo lygios (BtK 54 str., 1964m. CK 330 str., b.l.92-101). Kadangi atsakovė buvo teisėta gyvenamųjų patalpų valdytoja ir naudotoja, tai ieškovas L. R., privatizuodamas butą, įgijo nuosavybę su suvaržymu – su atsakovės A. N. teise naudotis privatizuotu turtu, nes tokia jos teisė buvo įtvirtinta Butų privatizavimo įstatymo 12 str., kurio paskirtis – teisių gynyba asmens, turėjusio teisę, bet neįgijusio nuosavybės teisės į privatizuojamą butą, o atsakovė yra davusi sutikimą, kad jos tėvas L. R. pirktų ginčo butą ir taptų jo savininku (CK 4.9 str., CPK 182 str. 2p., b.l.94). Asmenys, Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamą butą (nes tokią teisę perleido kitiems Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2d. nurodytiems asmenims), pripažintini atsisakiusiais nuo nuosavybės teisės į butą įgijimo ir atitinkamai nesiekiančiais teisių ir pareigų, kurias sukuria nuosavybės turėjimas, bet jie nepripažįstami atsisakiusiais teisės naudotis privatizuotu butu – tokia teisė jiems išlieka ir ši teisė negali būti paneigiama nuosavybės teisės į privatizuotą butą perėjimo kitam asmeniui faktu. Tokiu būdu ir po buto privatizavimo atsakovė teisėtai naudojosi privatizuotu butu, tik jau kaip buto savininko šeimos narys. Butų privatizavimo proceso paskirtis buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo pardavimas nuomininkams arba jų šeimos nariams, todėl net ir tais atvejais, kai turėjęs teisę įgyti nuosavybėn privatizuojamą butą ar jo dalį asmuo atsisakė tokios teisės ir pasirinko kitokią savo teisių realizavimo formą – nusprendė naudotis butu kaip savininko (bendrasavininkio) šeimos narys, laikoma, jog jo teisė į gyvenamąją patalpą yra užtikrinta, nes ginama Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnio. Ieškovai šioje byloje reiškia reikalavimą iškeldinti atsakovę, t.y. reikalavimą apginti pažeistą jų daiktinę teisę – valdymą, tačiau jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių šios daiktinės teisės pažeidimą arba patvirtinančių grėsmę šiai daiktinei teisei, nenurodė ir tokių įrodymų nepateikė (CK 4.35 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi atsakovė ginčo bute Kaune, (duomenys neskelbtini), apsigyveno teisėtai ir teisėtai gyvena, tai negali būti laikoma, jog ji pažeidžiančia ieškovų nuosavybės ar valdymo teises. Net atsakovei nustojus būti ieškovų šeimos nariu, jos teisė naudotis butu savininko šeimos nario teisėmis transformuojasi į teisę naudotis butu panaudos sutarties pagrindu ir teise naudotis butu savo poreikiams į gyvenamąją patalpą patenkinti atsakovė gali naudotis iki jos manymu reikalingo termino /iki įgis kitą gyvenamąją patalpą ar ja bus aprūpinta, arba netgi iki mirties/, o tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 10 07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-816/2003 (CK 1.117 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).

Šalys neneigė, jog dėl ginčo buto tarp šalių nėra sudarytos nuomos sutarties, taigi, iš esmės atsakovė ginčo butu naudojasi panaudos teisėmis. Kadangi nuosavybės teisės su minėtu suvaržymu turėjimas, jos išlaikymas negali būti nuostolingas ieškovams, tai atsakovė neatleidžiama nuo CK šeštos knygos XXXII skyriuje nustatytų panaudos gavėjo pareigų ir nėra apsaugota nuo panaudos davėjo (ieškovų) teisės nutraukti panaudos sutartį, esant sutarties pažeidimo atvejams, o daikto neatlygintinio naudojimo sutartį nutraukti prieš terminą panaudos davėjas gali, jei panaudos gavėjas: naudoja daiktą ne pagal paskirtį; nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą; iš esmės pablogina daikto būklę; be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui; taip pat panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jei dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai bei neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos gavėjui (CK 6.641 str. 1,2d.). Pažymėtina, kad neterminuotą panaudos sutartį nutraukti turi teisę kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 str. 1d.). Tačiau šiuo atveju ieškovai reiškė reikalavimą ne dėl panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą, bet dėl valdymo (iš esmės tai nuosavybės teisės) gynimo, o šiuo pagrindu atsakovė negali būti iškeldinta iš ginčo buto, todėl ieškovų patikslintas ieškinys reiškiamu pagrindu atmestinas kaip neįrodytas (CK 4.135 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str., LAT nutartis Nr.3K-7-816/2003).

Patikslinto ieškinio netenkinus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 37,04 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 18,52 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 92 str.,b.l.2). Išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą byloje nėra pateiktos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 99 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų L. R. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)) ir B. K. R. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)) po 18,52 Lt (aštuoniolika litų 52ct) iš kiekvieno ieškovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.