- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- 1-2707-1034/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35497-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- A. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, 2013-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2016-07-28, apie 14.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,81 prom. girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje buvusiai žmonai E. R. kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, o jai nukritus ant grindų sudavė kumščiais ne mažiau kaip penkiolika smūgių į kairę ranką ir nugaros sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai E. R. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Šiais veiksmais A. R. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis A. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pateiktą įtarimą suprato, savo kaltę dėl buvusiai žmonai E. R. sukelto fizinio skausmo pripažįsta visiškai. Parodė, kad su E. R. išsiskyrė 2011 metais, bet gyvena viename bute (duomenys neskelbtini). Taip pat šiame name, antrame aukšte, gyvena jų sūnus su šeima. Šis butas priklauso E. R., jis savo gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus m. savivaldybėje. Kaip sutuoktiniai negyvena, bet po skyrybų neturėjo kur išeiti, tai buvusi žmona E. leido jam pasilikti ir gyventi jos name, jis ten turi kambarį. Yra registruotas darbo biržoje, gauna socialinę išmoką, vasarą užsidirbdavo grybaudamas, uogaudamas, dirbdamas pavienius darbus. Maitinasi visi bendrai, tai yra buvusi žmona E., jis, sūnaus šeima. Padeda - tvarkosi prie namo, atlieka namų ūkio darbus. 2016-07-28, ryte grybavo, apie 10.00 val. grįžo namo. Po to nuėjo pas kaimyną padėti parnešti kopėčias, kaimynas pavaišino alkoholiu, išgėrė alaus ir degtinės. Apie 14.00 val. grįžo namo, (duomenys neskelbtini), buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Nepamena tiksliai dėl ko, atrodo dėl parvežtų iš miško grybų valymo, susibarė su buvusia žmona E. R.. Konflikto metu pamena, kad sudavė buvusiai žmonai E. R. kumščiu į veidą, į kurią tiksliai vietą nepamena, pamatė, kad pradėjo bėgti kraujas iš nosies ar iš lūpos, ji nukrito ant grindų. Tada sudavė jai dar kelis smūgius, kiek tiksliai nepamena, bet galėjo suduoti daug smūgių, nes tuo momentu buvo įniršęs ir supykęs. Po to iš namų išėjo. Vėliau grįžęs namo, atsigulė miegoti. Prabudo, nes buvo pažadintas policijos patrulių. Jie pradėjo ant rankų dėti antrankius, priežasties nesuprato, pradėjo muistytis, nes policininkai rankas užsuko už nugaros ir skaudžiai suspaudė antrankius. Uždėjus antrankius pareigūnai nuvežė į Vilniaus m. 4 komisariatą. Policijoje paaiškino, kad jis sulaikytas už tai, kad sumušė buvusią žmoną E. R.. Dėl to, kad buvusiai žmonai E. R. mušimu sukėlė fizinį skausmą nuoširdžiai gailisi, atsiprašė moters, jai ir sūnui leidus toliau gyvena su jais. Apmokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (b. l. 72-73, 79-80).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. R. parodė, kad gyvena jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena jos sūnus su savo šeima ir buvęs vyras A. R.. Su vyru išsiskyrė 2011 m., tačiau gyvena viename name, kadangi jis neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl leido gyventi savo name. Gyvena skirtinguose kambariuose. Ji turi darbą, A. niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gauna socialinę išmoką, papildomai uždarbiauja rinkdamas grybus, uogas. Maisto produktus perka ji ir sūnus, tai yra jie A. išlaiko. 2016-07-28, nuo pat ryto A. būdamas neblaivus konfliktavo namuose, tačiau tik triukšmavo, smurto nenaudojo, kadangi namuose buvo sūnus. Po pietų, kai sūnus išėjo į darbą, A. užėjo į jos kambarį, anūkė D. žiūrėjo televizorių kitame kambaryje. Būnant kambaryje, A. staiga pradėjo ją mušti – sudavė jai kumščiu į veidą, nuo smūgio ji pargriuvo. Tada buvęs vyras sudavė jai daug smūgių, iki 15. Smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas – į veidą, kairę ranką, nugarą, ji juto fizinį skausmą. Pamatęs, kad iš praskeltos lūpos bėga kraujas, A. nustojo ją mušti ir paėmęs jos telefoną išėjo iš kambario. Ji iš anūkės telefono iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė A. ir tolimesniam aiškinimuisi pristatė į komisariatą. Policijos pareigūnai dėl sumušimų iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą, dėl galvos ir nugaros skausmų ji nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo atlikti galvos ir nugaros tyrimai. Į polikliniką dėl gydymo nesikreipė, nors jos kūne buvo daug mėlynių. Šiuo metu, jai ir sūnui leidus, A. ir toliau gyvena kartu su jais. A. atsiprašė jos, pažadėjo, jog daugiau tai nepasikartos (b. l. 19, 21-22, 23).
A. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar trumpam susargdino.
Kaltinamojo A. R. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2016-07-28, ryte grybavo, apie 10.00 val. grįžo namo. Po to nuėjo pas kaimyną padėti parnešti kopėčias, kaimynas pavaišino alkoholiu, išgėrė alaus ir degtinės. Apie 14.00 val. grįžo namo, (duomenys neskelbtini), buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Nepamena tiksliai dėl ko, atrodo dėl parvežtų iš miško grybų valymo, susibarė su buvusia žmona E. R.. Konflikto metu pamena, kad sudavė buvusiai žmonai E. R. kumščiu į veidą, į kurią tiksliai vietą nepamena, pamatė, kad pradėjo bėgti kraujas iš nosies ar iš lūpos, ji nukrito ant grindų. Tada sudavė jai dar kelis smūgius, kiek tiksliai nepamena, bet galėjo suduoti daug smūgių, nes tuo momentu buvo įniršęs ir supykęs. Po to iš namų išėjo. Vėliau grįžęs namo, atsigulė miegoti. Prabudo, nes buvo pažadintas policijos patrulių. Jie pradėjo ant rankų dėti antrankius, priežasties nesuprato, pradėjo muistytis, nes policininkai rankas užsuko už nugaros ir skaudžiai suspaudė antrankius. Uždėjus antrankius pareigūnai nuvežė į Vilniaus m. 4 komisariatą. Policijoje paaiškino, kad jis sulaikytas už tai, kad sumušė buvusią žmoną E. R.. Dėl to, kad buvusiai žmonai E. R. mušimu sukėlė fizinį skausmą nuoširdžiai gailisi, atsiprašė moters, jai ir sūnui leidus toliau gyvena su jais. Nukentėjusioji E. R. parodė, kad 2016-07-28, nuo pat ryto A. būdamas neblaivus konfliktavo namuose, tačiau tik triukšmavo, smurto nenaudojo, kadangi namuose buvo sūnus. Po pietų, kai sūnus išėjo į darbą, A. užėjo į jos kambarį, anūkė D. žiūrėjo televizorių kitame kambaryje. Būnant kambaryje, A. staiga pradėjo ją mušti – sudavė jai kumščiu į veidą, nuo smūgio ji pargriuvo. Tada buvęs vyras sudavė jai daug smūgių, iki 15. Smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas – į veidą, kairę ranką, nugarą, ji juto fizinį skausmą. Pamatęs, kad iš praskeltos lūpos bėga kraujas, A.nustojo ją mušti ir paėmęs jos telefoną išėjo iš kambario. Ji iš anūkės telefono iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė A. ir tolimesniam aiškinimuisi pristatė į komisariatą. Policijos pareigūnai dėl sumušimų iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą, dėl galvos ir nugaros skausmų ji nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo atlikti galvos ir nugaros tyrimai. Į polikliniką dėl gydymo nesikreipė, nors jos kūne buvo daug mėlynių.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo A. R. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. R. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 82).
Dėl A. R. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – buvusią sutuoktinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad A. R. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. R. – praeityje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, baustas administracine tvarka (b. l. 55), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 52-53), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 54).
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė ir jos dydis – 9 mėnesiai – šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala atlyginta (b. l. 14-16).
2016-07-29 A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 81).
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., A. R. įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 28 d. 17.50 val. iki 2016-07-29 13.25 val.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. R. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti, per skirtą laisvės apribojimo terminą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. R. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti, per skirtą laisvės apribojimo terminą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., A. R. įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 28 d. 17.50 val. iki 2016 m. liepos 29 d. 13.25 val. kaip atliktas 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
6. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
7. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
8. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
9. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
10. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.