- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-2924-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02422-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Jelena Šiškina, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- K. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnametei dukrai A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad dukra gimė (duomenys neskelbtini) ne santuokoje, santuoka nesudaryta ir vėliau. Ieškovė iš kitos santuokos turi sūnų D. F.. Su vaikais yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Dukra lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Aušrelė“, ją reikia ne tik aprūpinti įvairiomis darželyje reikalingomis prekėmis, naujais drabužiais, avalyne, bet ir mokėti už vaiko išlaikymą ir ugdymą. Suma už vaiko ugdymą ir maitinimą išaugo iki 214,72 Lt. Ieškovė dirba K. J. įmonėje, neturi nekilnojamo turto, taip pat neturi įregistruotų jos vardu transporto priemonių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant iš jo išlaikymą dukrai po 250 Lt. Nurodė, kad prie dukros išlaikymo nuo pat jos gimimo prisideda tiek pinigais, tiek pirkdamas dukrai įvairius daiktus, žaislus ir kitais būdais. Ieškovė, prašydama teismo priteisti vaiko išlaikymui po 400 Lt, neatsižvelgė nei į vaiko poreikius, nei į jo turtinę padėtį, nepateikia jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad jų dukrai reikalingas 800 Lt (t. y. abu tėvai po 400 Lt) išlaikymas per mėnesį. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, neturi jokio nekilnojamo turto, transporto priemonių, darbo užmokestis yra minimalus į rankas gauna 706,83 Lt. Gyvena su drauge ir jos dviem nepilnamečiais vaikais, iš savo gaunamų pajamų padeda draugei išlaikyti jos nepilnamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012-05-09 sprendimu ieškinį tenkino pilnai; priteisė iš atsakovo R. K. nepilnametės dukters A. K. išlaikymui išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo, tai yra 2012-02-22, iki dukters pilnametystės; nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę K. M.; priteisė iš atsakovo R. K. valstybės naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
Teismas nustatė, kad atsakovas R. K. yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Teismas konstatavo, jog ieškovė prašo priteisti dukters išlaikymui po 400 Lt, kas pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką laikytina suma vaiko minimalių poreikių patenkinimui. Nepilnametė dukra specialių poreikių neturi. Nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, dirba K. J. įmonėje barmenu, gaunamo darbo užmokesčio dydis yra apie 706 Lt. Nuosavybės teise atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, neturi kitų išlaikytinių bei sveikatos problemų. Ieškovė yra darbinga, dirba K. J. įmonėje virėja, gaunamo darbo užmokesčio dydis yra apie 678 Lt. Ieškovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Turi dar vieną išlaikytinį sūnų D. F., gim. (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui pinigus gauna iš Vaikų išlaikymo fondo po 195 Lt. Šalių dukra gyvena tik su ieškove, savo mama, kuri ją augina, rūpinasi jos sveikata, užtikrina vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, teisę turėti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tokiu būdu nepagrįstai prisiimdama sau didesnę pareigą išlaikyti vaiką ir suteikti vaikui tokį išlaikymą, kokį turėtų teikti abu tėvai. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė objektyvių aplinkybių dėl ko jis būdamas jauno amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų, negali susirasti geriau apmokamo darbo. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis padeda išlaikyti savo sugyventinei jos du nepilnamečius vaikus, nelaikytina svarbia, dėl ko turėtų būti mažinamas prašomas priteisti išlaikymo dydis, kadangi atsakovas prioritetą turi teikti savo nepilnametei dukrai, kurios išlaikymo pareigą jam nustato įstatymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-05-09 sprendimą ir sumažinti priteistą sumą dukters A. K. išlaikymui bent 100 Lt per mėnesį. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Su sprendimu sutinka iš dalies. Nurodo, jog pagal Statistikos departamento duomenis, Vilniuje pragyvenimo lygis vienam žmogui yra apie 800 Lt; apeliantas į rankas gauna tik 706 Lt, sumokėjus 400 Lt dukros išlaikymui jam pragyvenimui lieka tik 306 Lt; šių pajamų neužtenka pragyvenimui, be to, dėl mažų pajamų jis negalės susitikinėti su dukra. Nurodo, jog darbo rinkos dėsniai sąlygoja tokio dydžio darbo užmokestį, pažeidžiantį žmogaus orumą. Taip pat nurodo, jog jo sugyventinė N. M. laukiasi, dėl šios aplinkybės apeliantas taip pat negali teikti dukrai tokio išlaikymo, kokį priteisė pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas išlaidas už atsiliepimo surašymą. Nurodo, jog atsakovas dirba barmenu, jo realiai uždirbama suma yra didesnė; be to atsakovas jaunas, sveikas vyras, galintis susirasti geriau apmokamą darbą. Tai, kad apeliantas gyvena su besilaukiančia moterimi, nėra pagrindas mažinti teismo priteistą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliantas prašo nagrinėti jo skundą normaliame teismo posėdyje dalyvaujant šalims (žodinio proceso tvarka), taip pat prašo prijungti prie bylos medžiagos pažymą apie N. M. (sugyventinės) nėštumą.
Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.). Naujų argumentų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 str.). Apeliantas savo prašymo nemotyvuoja, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, šalių pozicijos byloje visiškai atskleistos pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir jo netenkina (CPK 322 str.).
Prašymas dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos patenkinamas, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 375 str. 2 d., 376, 314 str.).
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes; teismas nepažeidė civilinio proceso normų reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams nuostatų; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).
Apeliacinio skundo dalykas – teismo priteisto išlaikymo nepilnametei A. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio sumažinimas. Apeliantas prašo sumažinti iš jo priteisto išlaikymo dydį (400 Lt) bent 100 Lt. Būtinumą sumažinti išlaikymą apeliantas pagrindžia dviem aplinkybėms: apeliantas gauna minimalų atlyginimą (800 Lt), kas reiškia, kad į rankas jis gauna tik 706 Lt; jam lieka tik 306 Lt. Šių pajamų neužtenka pragyvenimui, dėl mažų pajamų jis negalės susitikinėti su dukra. Kita aplinkybė – apelianto sugyventinė N. M. laukiasi, dėl šios aplinkybės apeliantas taip pat negali teikti dukrai tokio išlaikymo, kokį priteisė pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudarė 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Teismas nustatė, kad šalių dukros poreikių tenkinimui reikalinga 800 Lt per mėnesį suma; apeliantas šių teismo išvadų neginčija. Vertinant iš atsakovo (apelianto) priteisto išlaikymo dydžio atitikimą jo turtinei padėčiai, teisėjų pažymi, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į bylos faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui; vaikų išlaikymo prievolės nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba bendro pobūdžio samprotavimais apie aukštą bedarbystės lygį šalyje, pasaulinę krizę, sunkią ekonominę situaciją ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010 išaiškinta, kad asmens, privalančio teikti išlaikymą, galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvūs veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiūris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie tai, kad darbo rinkos dėsniai sąlygoja galimybę užsidirbti tik minimalų atlyginimą, kurio nepakanka dukros poreikių tenkinimui. Netinkamas tėvų pareigos išlaikyti vaiką vykdymas arba visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinamas tik išimtinėmis, nuo tėvų valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pagal bylos medžiagą atsakovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas neapribotas, jis potencialiai pajėgus teikti didesnio dydžio išlaikymą dukrai. Pažymėtina, kad atsakovas dirba barmenu K. J. įmonėje, t. y. turi galimybę gauti papildomas pajamas (arbatpinigius), tačiau apeliantas nebuvo sąžiningas ir nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliacinės instancijos teismui šių aplinkybių neatskleidė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas ieškotų papildomo darbo (arba geriau apmokamo darbo). Dėl išdėstyto atmetami apelianto argumentai apie tai, kad teismo priteistas išlaikymas (400 Lt) yra neproporcingai didelis, neatitinkantis jo pajamoms.
Dėl pasikeitusių apelianto šeimyninių aplinkybių.
CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2012-06-07 pažyma apie N. M. III-V savaičių nėštumą, N. M. gyvenamoji vieta pažymoje nurodyta tokia pat, kaip ir atsakovo (apelianto). Taigi teismo sprendimo priėmimo metu šios aplinkybės dar nebuvo, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi duomenų apie kito vaiko gimimą antroje apelianto šeimoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats faktas, jog apelianto šeima laukia pagausėjimo, nesudaro pagrindo sumažinti išlaikymo, priteisto pirmam apelianto vaikui, dydį. Kito vaiko gimimas gali turėti įtakos apelianto turtinei padėčiai ir prievolės pirmam vaikui dydžiui, tačiau tai priklausys nuo daugelio aplinkybių ateityje – naujagimio poreikių, vaikelio mamos pajamų, apelianto turtinės padėties galimo pasikeitimo gimus vaikui ir pan. Nesant byloje įrodymų apie vaiko gimimą bei apie šio fakto įtaką apelianto turtinei padėčiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą nėra. Apeliacinio skundo netenkinimas neužkerta kelio kreiptis į apylinkės teismą su ieškiniu CK 3.201 str. 1 d. pagrindu dėl priteisto išlaikymo sumažinimo.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.). byloje lemiamos reikšmės.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 1, 2 d.). Ieškovė patyrė 200 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l. 100). Nurodytos išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus honoraro už atsiliepimo parengimą, prašymas dėl išlaidų priteisimo patenkinamas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. K. 200 Lt (du šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei K. M..