- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-1013-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- T. U., J. K., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro
- Pareiškėjas
- I. T.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų T. U. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkinamas civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. U., J. K., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei V. P., dėl praleisto termino atnaujinimo ir palikimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. T. 2008-11-25 patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti atnaujinti praleistą terminą sesers H. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus rajono 4 – ąjį notaro biurą su prašymu išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notaras atsisakė jį išduoti, nes praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti (LR CK 5.11 str. 1 d.). Trijų mėnesių terminas suėjo (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog pareiškėjęs nežinojęs, jog palikimui priimti yra toks trumpas terminas, be to pareiškėjęs yra silpnos sveikatos, dėl ko negalėjo laiku susitvarkyti palikimo dokumentų mdokumentų
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. U. atsiliepime nurodė, jog pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad siekiant paveldėti, turi būti aiškus palikimo objektas, palikimo atsiradimo laikas ir vieta, o pareiškėjas nenurodo koks palikimas liko po H. T. mirties. Palikimo atsiradimo vieta yra svarbi tam, kad nustatyti, ar nėra kitų įpėdinių, gyvenusių kartu su mirusiąja, kurie būtų priėmę palikimą faktiškai pradėję jį valdyti. H. T. iki mirties gyveno su broliu M. T.. Po H. T. mirties visi apyvokos daiktai atiteko broliui M. T., kito turto H. T. neturėjo. Nebuvo žinoma, kad H. T. buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybes teises į tėvų iki nacionalizacijos turėtą žemę. H. T. nesiekė įgyti nuosavybės teisių į tėvų žemę. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė T. U. ir M. T., po kurio mirties visą jo turtą ir turtines teises paveldėjo J. K.. Prieš mirtį H. T. sunkiai sirgo, o pareiškėjas ir jo šeimos nariai visiškai ja nesirūpino, nelankė, neslaugė. Pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos. Prašė pareiškimą atmesti.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti objektyvias priežastis, trukdžiusias pareiškėjui kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą pateikė praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo palikėjos mirties. Pareiškėjas nenurodo objektyvių termino praleidimo priežasčių bei aplinkybių, kurios pateisintų visą termino praleidimo laikotarpį. Pareiškėjas savo teises įgyvendino aplaidžiai, todėl terminas negali būti atnaujintas.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarė V. P. pareiškimą palaikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. K. pareiškimą paršė atmesti. Nurodė, kad mirusi H. T. buvo išlaikoma savo brolio ir J. K. dėdės M. T., kartu su juo gyveno jam priklausančiame name. Be namų apyvokos daiktų, kurie atiteko kartu gyvenančiam M. T., H. T. nieko neturėjo, neturėjo jokio turto, jokių turtinių teisių. Tam, kad palikimas būtų priimtas, būtinas ne tik termino palikimui priimti pratęsimas, bet ir palikimo egzistavimo faktas. Pareiškėjas nenurodo, kokį H. T. palikimą jis ketina paveldėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškimą tenkino. A. I. T. terminą H. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Priteisė iš I. T. 39,85 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Konstatavo, pareiškėjas dėl ligų, silpnos sveikatos būklės, teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į sesers palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažintinos svarbiomis, todėl praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. K. prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi ir nutartį grindė LR CK 1.2 str., 1.5 str. 5.50 str. 5.57 str. nuostatomis, tačiau nutartis prasilenkia su šiomis nuostatomis, nes gina tik pareiškėjo interesus ir neatsižvelgiant į suinteresuotų asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius. Pareiškėjęs kreipėsi į teismą dėl pralesti termino atnaujinimo daugiau nei po penkerių metų nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių šiam terminui atnaujinti. Palikimo priimti laikotarpiu pareiškėjęs dirbo, gauvo atlyginimą, buvo ir yra veiksnus, ir privalėjo pats ar per atstovus realizuoti savo teises. Pareiškėjęs nepateikė rašytinių įrodymų, jog buvo tokios sunkios sveikatos, dėl kurios negalėjo priimti pasiklaikini susirgimai, ir lėtinės ligos, ar sunki turtinė padėtis nėra laikytinos svarbiomis priežastimis. Pareiškėjęs turi sutuoktinę, dukras, todėl galėjo realizuoti savo teises. Pareiškėjęs po eilės metų trikdo suinteresuotų asmenų ramybę, nes inicijuoja bylas, tokiu būdu suinteresuoti asmenys dėl teisinės pagalbos patiria vis didesnių išlaidų, taip siekdamas iš naujo perdalinti suinteresuotiems asmenims turintį atitikti nekilnojamąjį turtą. Kadangi pareiškėjęs negalėjo prisidėti prie sesers laidojimo išlaidų, M. T. paveldėtojos J. K. ir jos šeima padėdavo M. T. prižiūrėti ir išlaikyti ir rūpintis sunkiai sergančia H. T.. Būtent dėl T. U. ir J. L. – suinteresuotų asmenų šioje byloje, jų rūpinimosi ir H. T. išlaikymo tiek pareiškėjęs I. T., H. T., M. T. ir J. K. buvo susitarę, kad tiek pareiškėjęs tiek pati H. T. nepretenduoja į tėvų iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą, savo dalį žemės palikdamas H. T. prižiūrintiems M. T., T. U., o M. T. po savo mirties jam tenkančią didesnę dalį žemės testamentu palieka kaip ir visą savo turtą J. K., kaip atlyginimą už pagalbą padedant išlaikyti ir prižiūrėti sunkiai segančią H. T.. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Tai parodo, kad pareiškėjęs per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ne dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, o dėl to, kad iš viso neketino priimti sesers palikimo. Pareiškėjęs negyveno izoliuotai, palaikė ryšius su giminėmis, kaimynais ir turėjo galimybę gauti informaciją iš valstybės institucijų dėl savo teisių. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo aplinkos neadekvatų aplinkos ir įvykių suvokimą, susirgimus, kurie galėjo įtakoti pareiškėjo aplinkos ir įvykių suvokimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (LR CK 5.3 straipsnis). Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka. Įpėdinis, atsisakydamas palikimo, pasitraukia iš paveldėjimo santykių. Palikimo atsisakymas reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę. Atsisakydamas priimti palikimą įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti. Palikimas turi priimamas arba atsisakoma jį priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str., 5.60 str.). Palikimui priimti terminas gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjęs prašo atnaujinti praleistą terminą sesers H. T., mirusios 2003-03-01, palikimui priimti. Pareiškimą grindžia silpna sveikata ir teisinių žinių stoka. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys, prašydami atmesti pareiškimą, bei atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog suinteresuoti asmenys ir pareiškėjas buvo sutarę, jog pareiškėjęs nepretenduos į palikimo dalį, nes neprisidėjo prie H. T. laidojimo išlaidų, o taip pat, kad tai bus kaip atlyginimas už pagalbą padedant išlaikyti ir prižiūrėti sunkiai sergančią H. T.. Todėl, pareiškėjęs nesikreipė sąmoningai dėl palikimo priėmimo, o ne sąžiningai klydo, ar dėl silpnos sveikatos nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl H. T. palikimo priėmimo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjo sesuo H. T. mirė (duomenys neskelbtini). Pateiktos medicininės pažymos patvirtinančios pareiškėjo silpną sveikatą yra 2008-08-21, 2006-04-07 - 2006-04-19, 2007-10-17, 2008-07-08 - 2008-07-17, laikotarpio. Tačiau iš pateiktų medicininių išrašų matyti, kad pareiškėjui konstatuot lėtinė galvos smegenų išėmija, II tipo cukrinis deabetas (vidutinio sunkumo eiga), kairės kojos giliųjų venų trombozė, tromboembolija į plaučių arterijas, kepenų steatozė, pirminė arterinė hipertenzija II, didelė rizikos grupė, hipertenzinė kardiopatija, koronarinė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas ir kt. Nors palikimas turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini), o iš medicininių dokumentų išrašų matyti pareiškėjo sveikatos būklė tik 2008-08-21, 2006-04-07 - 2006-04-19, 2007-10-17, 2008-07-08 - 2008-07-17 laikotarpiais, medicininiuose išrašuose išvardintos ligos yra lėtinės, todėl tikėtina, jog palikimo priėmimo laikotarpiu pareiškėjo sveikata taip pat buvo silpna. Lėtinei galvos smegenų išemijai būdingas galvos svaigimas, ūžimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas, pablogėjusi atmintis ir kt. Taigi, objektyviai vertinant, tokio pobūdžio sveikatos sutrikimai, bei visos kitos minėtos ligos, pripažintinos svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėjęs įstatymo numatytu terminu ir laiku nerealizavo savo teisių. Kadangi pareiškėjęs įstatymo nustatyta tvarka jam tenkančios palikimo dalies, po H. T. mirties vadovaudamasis LR CK 5.60 str. neatsisakė, nėra teisinio pagrindo pripažinti buvus pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų susitarimui, jog pareiškėjęs atsisako jam tenkančios palikimo dalies, po H. T. mirties. Esant šioms aplinkybėms kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadą, jog atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatą ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, bei protingumo principais, bei LR CK 5.57 str. nuostatomis, yra pagrindas LR CK 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių terminą pratęsti, nes terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi pareiškėjas sirgo lėtinėmis ligomis, buvo gydomas stacionaruose, per visą laikotarpį nuo sesers mirties jį buvo ištikusi ne viena sveikatos krizė, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjęs tokiu būdu atsisakė savo teisių į sesers palikimą. Taigi suinteresuoti asmenys neinicijavę, jog pareiškėjęs notariškai atsisakytų jam tenkančios palikimo dalies, prisiėmė riziką dėl įrodinėjimo, ir visų teisinių pasekmių. LR CK 5.57 str. 1 d. palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Taigi, šiuo atveju tikėtina, jog pareiškėjęs sąžiningai klydo, jog artimiausi giminės prieštaraus, jog pareiškėjęs paveldėtų sesers turtą bei turtines teises su kitais giminėmis po jos mirties.
Įrodinėjimo proceso esmė yra ta, kad teismas, ištyręs šalių pateiktus (o įstatymų nustatytais atvejais – ir teismo išreikalautus) įrodymus bei juos įvertinęs, įsitikina, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, ir, priklausomai nuo to, tenkina (iš dalies arba visiškai) arba atmeta byloje pareikštą reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus labiau tikėtina, jog pareiškėjas savo teisių nerealizavo dėl labai silpnos sveikatos, o ne sąmoningai atsisakydamas, jam tenkančios palikimo dalies. Kadangi įstatymas numato, jog palikimui priimti terminas yra pratęsiamas o ne atnaujinamas, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nutartį palieka nepakeistą, tačiau patikslina, jog I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) terminas H. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti pratęsiamas trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsitesėjimo, t.y., nuo 2009 m. spalio 01 dienos.
Kiti apeliantų argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi šiuo atveju, nes tarp šalių nėra sprendžiami klausimai kiek ir kokio turto paveldėtų pareiškėjęs, ir ar pagrįstai, po H. T. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą ir išdėstyti taip:
Pratęsti I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą H. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsitesėjimo dienos, t.y., nuo 2009 m. spalio 01 dienos.
Kitas nutarties dalies palikti nepakeistas.