Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jam paskirtos bausmės peržiūrėjimo bei sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 28 parų arešto bausmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 gruodžio 2 d. nutartimi bausmės buvo subendrintos ir jam skirta galutinė 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas ir 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr.XIV-1925 (toliau ir – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925). Minėtu įstatymu be kita ko buvo pakeista BK 190 straipsnio redakcija, šio straipsnio 1 dalyje numatant, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti, kad šiuo metu A. Š. atlieka subendrintą bausmę pagal aukščiau nurodytą subendrintą nutartį, todėl sprendžiant jo prašymą būtina peržvelgti ar nebuvo jų pakeitimų ir ar neturėjo jie įtakos A. Š. padėčiai.

Pabrėžtina, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) nenumatė jokių pakeitimų, susijusių su BK 260 straipsnio nuostatomis, todėl minėtu aspektu pastarąjį nuosprendį nėra tikslinga peržiūrėti.

Aptariant po 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 priėmimo nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 260 straipsnio 1 dalies redakciją, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad įstatymų leidėjas už minėtose normose numatytas nusikalstamas veikas sankcijoje nustatytų bausmių dydžių ir jų rūšių nepakeitė.

BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ir toks asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir toks asmuo taip pat yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Todėl nagrinėjamu atveju, nors nuo 2023 m. birželio 1 d. ir pasikeitė BK 178 straipsnio dalis, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, tačiau sankcija už tokios nusikalstamos veikos padarymą liko tokia pati, todėl laikytina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai A. Š. teisinės padėties nekeičia. Taip pat vertintina ir dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kas šiuo metu realiai atitinka BK 178 straipsnio 5 dalį, tačiau šis pakeitimas nuteistojo teisinės padėties nelengvina.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, A. Š. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1–4, 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. Š. prašymą dėl teismų nuosprendžių peržiūrėjimo, paskirtų bausmių sušvelninimo, atleidimo nuo bausmių, teisinės padėties palengvinimo, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą