- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- Ik-820-423/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00301-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams bei valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Čekanausko ir N. Z. ,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams bei valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Marijampolės pataisos namus teikti pareiškėjui dokumentų kopijas spausdintu ir elektroniniu būdu, 2) įpareigoti Marijampolės pataisos namus kartą per savaitę skalbti drabužius, 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus sverti pareiškėjo siunčiamus laiškus; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 175000Lt. neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Skunde bei patikslintame skunde ( b.l. 7-8, 26-27) nurodė, jog pareiškėjas prašymu kreipėsi į pataisos namų direktorių, norėdamas gauti dokumentų kopijas elektroniniu būdu, tačiau buvo atsisakyta teikti dokumentų kopijas. 2012-01-03 prašymu kreipėsi į pataisos namus norėdamas gauti dokumentų kopijas rašytinio A4 formato, bet prašymo nepriėmė (grąžino). Pataisos namai 2012-01-31 raštu Nr. 20/07-75 kategoriškai atsisakė daryti dokumentų kopijas, tokiu būdu atimant teisę gauti įrodymus. Pataisos namai 2012-01-16 raštu Nr. 20/07-37 atsisakė uždaroje zonoje skalbti drabužius, o išskalbta patalynė lieka murzina. Pataisos namai savo veiksmais sukūrė nepatogumus, diskomfortą, antisanitarines sąlygas. Kliudo siųsti skundus į teismus. LR Vyriausybė 200-09-01 nutarimu Nr. 1039 “ Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos“ nustato pareigą valstybės įstaigoms teikti dokumentų kopijas rašytinio grafinio ir kompiuterinės informacijos būdu. LR BVK 11str., 100 str. nustato nuteistiesiems teisę siųsti skundus, prašymus, peticijas ir kitokio pobūdžio asmeninius paaiškinimus. LR BVK 99 str. nustato teisę susirašinėti. LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymas Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių“ 91 punktas nustato, kad laiškus priima įgalioti darbuotojai. LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“ skyriuje „Pašto bei perduodamų siunčiamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biuras“ nustato svarstyklių būtinumą. Taigi pagal normų visumą akivaizdu, kad pataisos namų pašto skyrius neatlieka paskirtos funkcijos. Neleidžia turėti asmeninių svarstyklių. Dėl tokių pataisos namų neteisėtų veiksmų kilo depresija, dvasiniai pergyvenimai, emocinis sukrėtimas. Atsižvelgiant į LR Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarties paaiškinimus, patirtą skriauda galima kompensuoti materialiai satisfakcijos principu, tokią žalą įvertinus pinigais.
Pareiškėjas apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ( b.l. 77).
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip neapgrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog su prašymu dėl dokumentų kopijų pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų administraciją kreipėsi 2012-01-16 ir 2012-01-17. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad su prašomais teisės aktais gali susipažinti bibliotekoje leidinyje „Valstybės žinios“. Pareiškėjui paaiškinta, kad tai oficialus leidinys, kuriame skelbiamas teisės akto tekstas yra originalus. Taip pat paaiškinta, kad kol pareiškėjas atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose ir neturi galimybės naudotis kompiuteriu , o tuo pačiu elektronine laikmena, gali gauti dokumentų kopijas popieriniu pavidalu. Dėl nuteistojo reikalavimo sverti išsiunčiamus laiškus paaiškino, kad pataisos namų struktūriniai padaliniai neatlieka pašto funkcijų, o tik tarpininkauja perduodant laišką iš nuteistojo į VĮ Lietuvos pašto skyrių. Nuteistojo skunde minimo LR teisingumo ministro2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 priede “Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“ svarstyklės yra numatytos tik Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkių paketų su spauda priėmimo biure, kuris priima nuteistiesiems atsiunčiamus ar perduodamus siuntinius bei paketus su spauda, bet nepriima nei siunčiamų, nei gaunamų nuteistųjų laiškų. Galiojantys teisės aktai įstaigos administracijai prievolės kontroliuoti siunčiamos nuteistųjų korespondencijos svorį nenumato. Neesant prievolės, nėra teisinio pagrindo laikyti šio veiksmo neatlikimą pažeidimu. Marijampolės pataisos namuose nuteistųjų gyvenimo sąlygos užtikrinamos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau tekste - HN 76 : 2010). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.194, 2003-07-02 d. patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. Nuteistiesiems higieninės sąlygos užtikrinamos vadovaujantis anksčiau paminėtais norminiais teisės aktais. Pasinaudoti skalbyklos paslaugomis nuteistieji gali kartą per savaitę. Su tokia tvarka V. K. supažindintas. 2011 mėn. gruodžio mėn. V. K. rūbai buvo išskalbti. Šiuo metu, t.y. nuo 2012-01-01 pataisos namų uždaroje zonoje yra pastatyta automatinė skalbimo mašina. Be to, nuteistiesiems yra išduodamas ūkiškas muilas, todėl nuteistieji pirties dieną turi galimybę savo asmeninius rūbus skalbti rankomis. Marijampolės pataisos namų uždarojoje zonoje džiovyklos nėra įrengtos, kadangi pataisos namų uždaroji zona buvo pastatyta ir įrengta daug anksčiau nei įsigaliojo HN 76:2010, ir išsiskalbtus rūbus tenka džiovinti kameroje, kurioje nuteistieji atlieka bausmę, tačiau rūbai išskalbti ir išgręžti automatine skalbimo mašina greitai išdžiūsta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam pataisos namai kliudė siųsti skundus į teismus, nepateikė įrodymų, kad jam dėl to buvo depresija, dvasiniai pergyvenimai , emocinis sukrėtimas. Administracijos veiksmai teisėti, nes pagrįsti teisės aktų reikalavimais, todėl negali būti vertinami kaip neteisėtas veiksmas.
Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti. Gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 78, 79).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas V. K. neturtinės žalos atsiradimą grindžia jo teisių pažeidimu, Marijampolės pataisos namų administracijai neatliekant tam tikrų veiksmų: atsisakant teikti dokumentų kopijas, nesveriant pareiškėjo siunčiamų laiškų bei netinkamai teikiant skalbimo paslaugas.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reguliuoja CK 6.271 straipsnis, jame numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas žalos atlyginimas. Žalą atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.
CK 6.250 straipsnyje yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas moralinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Taigi, civilinei atsakomybei atsirasti dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų būtina sąlyga – neteisėti veiksmai ar neveikimas. CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar valdžios institucijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, svarbu nustatyti, ar buvo pažeisti teisės aktai vykdant valdžios funkcijas ar jų neatliekant, kai tokią pareigą nustato teisės aktai.
Dėl įpareigojimo pareiškėjui teikti dokumentų kopijas spausdintu ir elektroniniu būdu. Pareiškėjas 2011-12-14 prašymu (b.l. 58-59) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių su prašymu, kuriuo siekė gauti tam tikrus teisės aktus elektroniniu būdu. Analogišką prašymą su reikalavimais gauti tam tikrus teisės aktus elekrtroninėje laikmenoje pateikė 2012-01-16 (b.l. 61-62) bei 2012-01-17 (b.l. 64-66). Su teisės aktais nuteistajam buvo sudaryta galimybė susipažinti, jam įteikiant šių teisės aktų kopijas (b.l. 57). Tai patvirtina pareiškėjo parašai ant prašymo, kad kopijas gavo (b.l. 58-59). Marijampolės pataisos namų administracija, atsakydama į 2012-01-16 prašymą, informavo pareiškėją 2012-02-15 raštu Nr. 20/07-11 (b.l. 60), kad su prašomais teisės aktais V. K. gali susipažinti bibliotekoje leidinyje „Valstybės žinios“. Pareiškėjui paaiškinta, kad tai oficialus leidinys, kuriame skelbiamas teisės akto tekstas yra originalus. Taip pat paaiškinta, kad, kol pareiškėjas atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose ir neturi galimybės naudotis kompiuteriu, o tuo pačiu elektronine laikmena, gali gauti dokumentų kopijas popieriniu pavidalu. Dėl to turi kreiptis atskiru prašymu. Analogišką atsakymą (b.l. 63)Marijampolės pataisos namai pareiškėjui pateikė ir į 2012-01-17 prašymą.
Byloje nustatyta, kad V. K. Vilniaus pataisos namų 2011-07-27 direktoriaus nutarimu (b.l.67) buvo skirta nuobauda parkelti į kamerų tipo patalpas šešių mėnesių laikotarpiui. Nuobauda paskirta 2011-07-27, pradėta vykdyti 2011-08-12, nuobaudos vykdymo pabaiga 2012-02-12. V. B. vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalimi kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. V. B. vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalimi nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. V. K. 2011-07-20 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-744 buvo skirta drausminė nuobauda - perkėlimas į drausmės grupę šešiems mėnesiams. Todėl darytina išvada, jog tuo metu, kai V. K. kreipėsi 2011-12-14, 2012-01-16 bei 2012-01-17 prašymais į Marijampolės pataisos namų direktorių prašymais dėl teisės aktų gavimo elektroniniu būdu, naudotis nurodytais kompiuteriu, kaip elektorinės informacijos skaitymo prietaisu, pareiškėjas teisės neturėjo, todėl reikalavimai jam pateikti informaciją elektroninėje laikmenoje yra neteisėtas.
Pirmąjį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjui teikti dokumentų kopijas spausdintu būdu pareiškėjas grindžia LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 1039 “ Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis. Tačiau minėtos tvarkos 1 punkte nurodoma, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama - įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Todėl pareiškėjas savo reikalavimą nepagrįstai grindžia minėtos tvarkos nuostatomis. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjui teikti dokumentų kopijas spausdintu ir elektroniniu būdu atmetinas kaip nepagrįstas.
Dėl nuteistojo reikalavimo sverti išsiunčiamus laiškus. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime į skundą ( b.l.31) pataisos namų struktūriniai padaliniai neatlieka pašto funkcijų, o tik tarpininkauja perduodant laišką iš nuteistojo į VĮ Lietuvos pašto skyrių, siekiant užtikrinti nuteistojo, kurio judėjimo laisvė yra apribota, teisę į susirašinėjimą. Nuteistųjų laiškų siuntimo ir gavimo procedūras reglamentuoja LR bausmių vykdymo kodekso 100 str., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIV ir XXXII sk., Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 4/07-120 „Dėl nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklių patvirtinimo“ bei Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. 4/07-14 „Dėl nuteistųjų siunčiamų laiškų priėmimo-išdavimo tvarkos patvirtinimo“. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 195 punkte numatyta, kad gauti pašto vokuose nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai(pareiškimai) peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti nedelsiant perduodami pataisos įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai juos registruoja teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis šių taisyklių 194 punktu išsiunčia per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento. Minėti teisės aktai įstaigos administracijai prievolės kontroliuoti siunčiamos nuteistųjų korespondencijos svorį nenumato.
Skundo reikalavimą dėl išsiunčiamų laiškų svėrimo, pareiškėjas grindžia LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ priede „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“ nuostatomis. Tačiau minėtos normos reglamentuoja svarstyklių naudojimą Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkių paketų su spauda priėmimo biure. Biuras pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles priima nuteistiesiems atsiunčiamus ar perduodamus siuntinius bei paketus su spauda, bet nepriima nei siunčiamų, nei gaunamų nuteistųjų laiškų. Šiame padalinyje svarstyklės yra privalomos, nes nuteistiesiems leidžiamų gauti siuntinių bei paketų su spauda svoris yra ribotas ir būtent minėtam padaliniui minėtos taisyklės nustato prievolę šį svorį kontroliuoti. Padalinio aprūpinimą svarstyklėmis apibrėžiantis nuteistojo nurodytas LR teisingumo ministro įsakymas nereglamentuoja nuteistojo siunčiamų laiškų situacijos, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą sverti jo siunčiamus laiškus.
Dėl įpareigojimo kartą savaitėje skalbti drabužius. Nustatyta, kad V. K. 2011-12-19 prašymu (b.l. 43) dėl netinkamai išskalbtos patalynės, 2011-12-19 prašymu (b.l. 44) dėl asmeninių rūbų išskalbimo, 2011-12-29 , 2012-01-10, 2011-11-17 prašymais (b.l. 45, 46, 48) dėl nustatyta tvarka neišskalbtų skalbinių kreipėsi į atsakovą dėl teisių pažeidimo.
Marijampolės pataisos namuose nuteistųjų gyvenimo sąlygos užtikrinamos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau tekste - HN 76 : 2010) bei LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustato, kad kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti skalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Su vidaus tvarkos taisyklėmis nuteistasis V. K. yra supažindintas 2011-09-12, apie tai patvirtina esantis įrašas „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje“ (b.l. 40). Atsakovo teigimu, 2011 m. gruodžio mėnesį V. K. viršutiniai rūbai buvo išskalbti, nuo 2012-01-01 pataisos namų uždaroje zonoje yra pastatyta automatinė skalbimo mašina, sudarytas grafikas (b.l. 72) pagal kurį nuteistieji gali kartą per mėnesį (nors to nenumato jokie norminiai aktai, papildomai, kaip tai numato vidaus tvarkos taisyklės) išsiskalbti savo viršutinius rūbus. Be to, atsakovo teigimu, visiems nuteistiesiems yra išduodamas ūkiškas muilas, todėl nuteistieji pirties dieną turi galimybę savo asmeninius rūbus skalbtis rankomis, kaip tai tenka daryti ir už pataisos namų ribų. Pareiškėjas dėl šio klausimo kreipėsi ir į LR Seimo kontrolierių, tačiau 2012-04-24 gautas LR Seimo kontrolierių raštas bei pažyma, kurioje nuspręsta V. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų darbuotojų veiksmų atmesti (b.l. 51-53).
Nuteistojo V. K. teiginiai, vadovaujantis HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos :bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ yra nepagrįsti, kadangi 2 punkto nuostatos apibrėžia: „Ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Atsakovas pripažįsta, kad džiovyklos Marijampolės pataisos namų uždaroje zonoje nėra įrengtos, kadangi pataisos namų uždaroji zona buvo pastatyta ir įrengta daug anksčiau nei įsigaliojo HN 76:2010, ir išsiskalbtus pačių rūbus tenka džiovinti kameroje, kurioje nuteistieji atlieka bausmę.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog Marijampolės pataisos namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos skalbti, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo kas savaitę skalbti drabužius yra nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. V. K. ketvirtuoju skundo reikalavimu prašo atlyginti neturtinę žalą iš LR valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, nurodydamas, kad neturtinė žala jam padaryta dėl veiksmų neatlikimo. Civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo gali būti įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, jog kilo depresija, dvasiniai, pergyvenimai, emocinis sukrėtimas.
Marijampolės pataisos namai, vykdydami teisės aktų nustatytas funkcijas bei įgyvendindami jiems priskirtus uždavinius, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir pataisos įstaigų vidaus taisyklėmis, patvirtintomis LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Taisyklių 9 p.). Teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, tinkamai neatliktų jam pavestų pareigų ar jas vykdytų pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Todėl darytina išvada, jog Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmai teisėti, dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsirado. Tam tikrų galimybių ir teisių apribojimas nuteistiesiems ir negalėjimas pasinaudoti teisėmis pagal poreikį, o galėjimas realizuoti savo teises tik pagal teisės aktais nustatytą tvarką ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme ir tikslais.
Kadangi teismas nenustatė, jog Marijampolės pataisos namai būtų pažeidę imperatyvias teisės aktų nuostatas ir veiksmai būtų neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės 175000 litų žalos atlyginimo atmetinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija,
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.