Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje buvo neregistruotas, niekur nedirbantis, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, galutine subendrinta 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, galutine subendrinta 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

4. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme;

5. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2016 m. rugpjūčio 12 d. bausmę atlikęs;

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2020 m. vasario 20 d. bausmę atlikęs;

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas padarytas 2019 m. liepos 27 d.), taikant BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas realiam bausmės atlikimui;

8. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 2023 m. rugsėjo 27 d. paleistas lygtinai; 2023 m. spalio 9 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti neatliktą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį; 2024 m. vasario 8 d. atlikęs bausmę; teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. M. 2024 m. gruodžio 28 d. apie 12 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmajame aukšte, bendrojo naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viena ranka tyčia suėmė mažametį R. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), už kaklo, prirėmė prie sienos ir kitos rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą, padarydamas gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje ir poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiajam R. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamasis E. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine bei dviem vaikais, dirba užsienyje – 6 savaites būna išvykęs, 3 savaites grįžta į Lietuvą. 2024 m. gruodžio 28 d. buvo stipriai neblaivus, kadangi visą rytą vienas gėrė alkoholinius gėrimus savo namuose. Jis gėrė degtinę, kurios išgėrė maždaug 0,5 litro, jautėsi stipriai apsvaigęs, kadangi alkoholinius gėrimus gėrė jau maždaug savaitę, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Ryte, kol dar namuose buvo jo vaikai, sūnui G. M. paskambino jo draugas R. Š., kuris nurodė, kad ateis į svečius. Sūnus nesutiko jo priimti nurodydamas, kad išvyksta. Ar R. ateis, ar neateis, jis nežinojo. Jo šeima išvyko iš namų, o jis ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, maždaug 12.25 val., išgirdo skambutį į duris. Kiek prisimena, jis atidarė duris. Už jų buvo sūnaus draugas R. Š.. Ar R. jam kažką sakė, ar jis R. kažką sakė, tikrai neprisimena, tačiau, kiek prisimena, R. suėmė, pastūmė ir kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Neprisimena, už kur suėmė nei kuria ranka suėmė, nei kuria ranka sudavė smūgį, tačiau sutinka, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl kokios priežasties taip pasielgė, tikrai neprisimena. Jis buvo stipriai neblaivus, todėl visiškai negalvojo apie pasekmes. Pats nesupranta, ką tuo metu galvojo. Po sudavimo R. Š. jis daugiau nieko neprisimena. Prisimena tik tiek, kad bendro naudojimo patalpoje, koridoriuje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Kaip R. Š. reagavo į jo veiksmus, į smūgį, neprisimena. Gal galėjo verkti. Tuo metu jis net nekreipė dėmesio, ar jį sužalojo ar ne, nepastebėjo, kur R. išėjo, ar koridoriuje buvo kitų asmenų. Pripažįsta, kad atliko smurtinius veiksmus prieš R. Š., nurodytus pranešime apie įtarimą, pripažįsta, kad dėl jo smurtinių veiksmų R. buvo sužalotas bei jam sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio jis susisiekė su R. Š. motina, kuriai pasiūlė pagalbą, atsiprašė už savo veiksmus, domėjosi sūnaus sveikata. Jis nori susitaikyti tiek su R., tiek su jo motina. Žada atlyginti visą žalą R. Š. bei Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms už R. Š. gydymą. Dėl visko kaltas alkoholis. Blaivus jis būtų taip nepasielgęs. Po šio įvykio jis labai pasimokė ir daugiau negers alkoholinių gėrimų be saiko. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, ateityje tai nepasikartos.

Apklaustas papildomai E. M. nurodė, kad nepilnametis R., prieš kurį jis smurtavo, yra jo sūnaus draugas, jie abu bendrauja, ne vieną kartą R. yra buvęs jo namuose svečiuose pas G.. Jo sūnui G. M. yra (duomenys neskelbtini) metai, R. su G. yra draugai, jie yra panašaus amžiaus, abu nedideli. Atlygino visą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Dėl savo veikos nuoširdžiai gailisi, ateityje tai nepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. M. visiško prisipažinimo bei parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. R. 2024 m. gruodžio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 28 d. apie 13.03 val. buvo gautas nurodymas vykti (duomenys neskelbtini), nes laiptinėje, 1 a., pranešėjos sūnų, (duomenys neskelbtini) m., sumušė (praskelta lupa) sūnaus draugo tėvas E. M., neblaivus, pranešėja laukia prie namo su vaiku. Atvykus nurodytu adresu, GMP darbuotojai apžiūrinėjo pranešėjos vaiką. Priėjus prie jų automobilio, rasta pranešėja R. G.. Ji nurodė, kad savo vaiką R. Š. išleido pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko sulaukė telefono skambučio iš savo vaiko, kuris nurodė, kad jį sumušė draugo tėvas E. M., dėl ko sumušė, nenurodė. Užpuolikas buvo rastas bute, vienas. Bendraujant su asmeniu, šis nurodė, kad jam atsibodo ateinantis svetimas vaikas, kuris neduoda ramybės, kelia triukšmą, neduoda ilsėtis. Paklausus asmens, kodėl kirto vaikui, šis nurodė, kad norėjo jį paauklėti, nes žodžiu sakyta nebe pirmą kartą, taip pat nurodė, kad buvo bendravęs ir su R. tėvais. E. alkoholio matuokliu nustatytas 2,60 prom. neblaivumas.

Iš 2024 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – pirmo aukšto koridorius penkių aukštų daugiabutyje (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pirmojo aukšto laiptinės aikštelėje ir koridoriuje, tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ant grindų yra keletas raudonos spalvos dėmių (galimai kraujo).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo aprašytas policijos pareigūnų įvykio vietoje nešiojamojo vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas ,,PSS-20241228-131000UTC+0200“. Jame užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), juos pasitiko medikai ir moteris (nukentėjusiojo motina R. G.), kuri paaiškino, kad išleido vaiką pas draugą ir jis vėliau verkdamas paskambino, kad jį sumušė girtas draugo G. tėvas koridoriuje. Moteris nurodė, kad ne pirmas kartas, kad vaiką gąsdina minėtas vyriškis. Policijos pareigūnams nuėjus į daugiabučio namo koridorių, juos pasitiko vyriškis, kuris prisistatė E. M. vardu ir paklaustas, ar sužalojo vaiką, atsakė ,,nu panašiai“. Paprašytas paaiškinti apie situaciją, necenzūriniais žodžiais paaiškino, kad atėjęs vaikas jį sunervino. Pareigūnų paklaustas, ar gražiuoju nebuvo galima vaikui pasakyti, vyriškis necenzūriniais žodžiais teigė, kad jam atsibodo, prisipažįsta, kad spyrė į šikną ir viskas, nes jau atsibodo. Kai pareigūnai vyriškiui paaiškino, kad reikia proto turėti vienuolikos metų vaikui į dantis duoti, E. M. to neneigė, neprieštaravo, tik pasakė, kad kitą kartą geriau patylės.

Iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pateiktos R. Š. asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelės Nr. A24-37742 matyti, kad kortelėje užfiksuota: 2024 m. gruodžio 28 d. 13.08 val. (duomenys neskelbtini), GMP apžiūrimas R. Š. nurodė, jog buvo užpultas draugo tėvo – prirėmė prie sienos ir sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį ir lūpą, labiausiai kraujavo iš nosies; objektyviai ant apatinės lūpos dešinėje pusėje stebima 1 cm ilgio žaizdelė, burnoje ant dantenų taip pat stebima nedidelė žaizdelė; dėl lūpos žaizdos į ligoninę atvežtas pacientas skundžiasi skausmu dėl šiandien patirtos traumos – sumušė kitas asmuo, objektyviai stebima sumušimo žymės apatinės lūpoje; taip pat nurodyti pacientui atlikti tyrimai.

Iš specialisto išvados Nr. G 493/2024(06) matyti, kad R. Š. nustatyta gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Iš 2024 m. gruodžio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas R. G. pareiškimas ir parodymai dėl E. M. smurtinių veiksmų jos sūnaus atžvilgiu. Pareiškime ji nurodė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. apie 12 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), 1 aukšto laiptinėje E. M. smurtavo prieš jos sūnų R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), suėmė už kaklo dešine ranka ir prirėmė prie sienos, o kairės rankos kumščiu trenkė jam į lūpas. Po tokio E. M. poelgio sūnus pajuto fizinį skausmą, jam buvo prakirstos lūpos ir ant kaklo likę pirštų žymės. Apklausiama kaip liudytoja R. G. parodė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. iš namų sūnus R. Š. 9 val. 45 min. su dviračiu išvyko į (duomenys neskelbtini), pas draugą G.. Apie 12 val. 25 min. jai būnant namuose į mobilųjį paskambino sūnus R. ir verkdamas pasakė, kad jis yra sumuštas. Ji paklausė, kas sumušė. Jis atsakė, kad G. tėtis E. M.. Paklaustas, ar labai sumuštas, atsakė, kad bėga kraujas ir jam skauda. Ji jam liepė eiti pas močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), jo ten tuoj atvažiuos. Pamačiusi sūnų ji išsigando, nes sūnaus veidas buvo ištinęs, kruvinas dėl praskeltos lūpos, ant kaklo matėsi pirštų žymės, jai, kaip motinai, buvo šokas. Vykstant į policiją sūnus pasakė, kad E. M. be jokios priežasties (duomenys neskelbtini), 1 aukšte, suėmė jį už kaklo dešine ranka ir prirėmė prie sienos, o kairės rankos kumščiu trenkė jam į lūpas, dėl to jis pajuto didelį skausmą ir išgąstį. Vaikas atrodė kaip ne savas, apimtas baimės, verkė dėl sukelto fizinio skausmo. Policijoje budintis pareigūnas pasakė, kad geriausia būtų vykti į įvykio vietą, ten atvyks ekipažas į vietą užfiksuoti visų įvykio aplinkybių. Jie nuvyko iki (duomenys neskelbtini), ten išsikvietė medikus, atvyko ir policijos pareigūnai. Vietoje atvykę medikai apžiūrėjo sūnų. Kartu su juo vyko iki Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus, kur jam buvo atlikti tyrimai, medikai liepė sūnui kelias dienas pagulėti ligoninėje, tačiau jis atsisakė, todėl pirmadienį reiks vykti pas šeimos gydytoją. Sūnus sakė, kad E. M. ir anksčiau prie jo kabinėdavosi, tačiau tai būdavo tik žodžiais, o šiandien tai pasireiškė smurtu.

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. jai paskambinęs sūnus R. Š. išsigandusiu balsu, verkdamas pasakė, kad yra sumuštas, kad jį sumušė draugo tėtis E. M., nurodė, kad jam skauda bei bėga kraujas iš nosies ir burnos. Ji pati labai išsigando, todėl nespėjo net nieko išsamiau paklausti. Netrukus sūnų parvežė namo. Jam buvo šokas, sūnus buvo nuleidęs galvą, susierzinęs, išsigandęs. Ji pamatė, kad jo lūpos prakirstos, ištinę, kraujas jau nebėgo, tačiau matė, kad striukės rankovės kraujuotos, ant kaklo matėsi pirštų žymės. Sūnus skundėsi lūpos bei nosies skausmu. Ant nosies jokių sužalojimų ji nematė, tačiau nosis buvo kraujuota. R. paaiškino, kad nuvyko pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jo neradus, buto duris atidarė neblaivus G. tėvas E. M., kuris jos sūnui pasiūlė eiti pasišnekėti ir iškart, be priežasties jam suėmė už kaklo, prirėmė prie sienos ir kumščiu sudavė smūgį į veidą. Apie jokį konfliktą tarp E. bei sūnaus nieko neminėjo, todėl jai buvo didelis šokas, kad smurtauta prieš sūnų be jokios priežasties. Dėl įvykio ji kreipėsi į policijos pareigūnus bei nuvyko į gydymo įstaigą, kur sūnui buvo pasiūlyta pasilikti kelias dienas stebėjimui, tačiau, nenorint labiau trikdyti sūnaus, jie atsisakė pasilikti ir išvyko gydytis namuose. 2024 m. gruodžio 30 d. vyko pas med. ekspertus nustatyti sužalojimo mastą. Šiuo metu ant sūnaus kaklo yra kraujosruva bei sumušimas lūpoje, tačiau sužalojimai gyja. Sūnus fiziniu skausmu nesiskundžia, skausmu skundėsi tik įvykio dieną. Medikamentų jokių nevartojo ir nevartoja, papildomai į medikus nesikreipė. Ji su sūnumi apie šį įvykį stengiasi nekalbėti, norėdama išvengti jo neigiamų emocijų, mato, kad jis atsigauna, pasimiršta. R. ne kartą buvęs E. M. namuose, kadangi jo sūnus yra R. draugas. Anksčiau tokių smurtinių situacijų nėra buvę, tačiau R. yra užsiminęs, kad E. prie jo ne vieną kartą yra kabinėjęsis žodžiu, tačiau smurtavęs nebuvo. Dėl kokios priežasties bandė išprovokuoti konfliktus, ji nežino. Dėl tokio E. elgesio stengėsi nekreipti dėmesio, niekur nesikreipė, kadangi nieko rimto nebuvo, nebuvo jokių smurtinių veiksmų. Po įvykio jai į mob. telefoną rašė pats E. M., jis atsiprašė, klausė, kaip sūnaus būklė, teiravosi, kaip gali padėti, nurodė, kad atlygins padarytą žalą. Su E. susitikusi nebuvo, daugiau nebendravo, šiuo metu su juo bendrauti nenori, kadangi jai yra šokas, kad jis taip pasielgė. Civilinio ieškinio ji nereikš, tik nori, kad E. būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka už netinkamą elgesį.

Apklausos metu liudytoja R. G. pateikė susirašinėjimo su E. M. telefono ekrano vaizdus (9 vnt.), kuriuose užfiksuota, kad sekmadienį, 19.28 val., gauta E. M. žinutė, kurioje jis klausė, kaip laikosi R., bei nurodė norintis susitikti pasikalbėti, labai gailisi ir norėtų viską ištaisyti; kitoje žinutėje rašė, kad jis tikrai atsiprašo, jis ne savam prote buvo, iš visos širdies supranta ją (R. mamą) ir nori ištaisyti klaidą, nori atlyginti žalą, padarys viską, kad tik R. pasijaustų geriau; trečioje žinutėje rašė, kad čia buvo jo dugnas, jis daugiau gyvenime nepažiūrės į alkoholį, jam reikia jos atleidimo, nes jis baigia išprotėti, nori ištaisyti klaidą; ketvirtoje žinutėje rašė, jog supranta, kad yra labai baisu ir nepateisinama, to jis niekada nepakeis, bet nori padaryti kažką, kad jiems (R. ir jo mamai) nors kažkiek mažiau skaudu būtų, nori išpirkti savo kaltę, baigia užgraužti save; pirmadienį 8.39 val. gauta žinutė, kurioje klausiama, kaip jaučiasi ir ar gali trumpai telefonu pakalbėti.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos 2024 m. gruodžio 28 d. vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. 11P-VSV-1529 priedo – vaiko duomenų anketos matyti, kad užfiksuotas 2024 m. gruodžio 28 d. 19.10 val. R. Š. paaiškinimas: ,,jam nuėjus pas draugą G., buto duris atidaręs G. tėvas, kuris atrodė neblaivus, nieko neklausęs jam trenkė per veidą, jis išsigando, iš karto paskambino mamai, nesuprato, kodėl G. tėvas taip elgėsi su juo; R. parodė ant dešinės veido pusės matomus paraudimus, sakė, kad jam bėgo kraujas iš burnos, nes kai jam trenkė, sumušė vidinę burnos pusę.

Nepilnametis nukentėjusysis R. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. G. M. yra sūnus to asmens, kuris trenkė. Jam atvažiavus G. namuose nebuvo. Jo tėtis atidarė duris, prirėmė jį prie sienos ir trenkė. Jis apsiverkęs nuėjo prie dviračio ir skambino mamai. Buvo 12.25 val. Mama sakė važiuoti pas močiutę, kur tuoj atvažiuos tėtė. Atvažiavo tėtė, jie pasiėmė mamą nuo namų, tada važiavo iki policijos. Policininkas pasakė važiuoti į įvykio vietą. Tada atvažiavo greitoji į (duomenys neskelbtini). Tada jie važiavo į ligoninę, peršvietė rentgenu, ar nelūžo nosis, ar nereikia siūti lūpos. Jie tuomet važiavo į policiją ir mama parašė pareiškimą. Įvykis buvo gruodžio 28 d. apie 12 val., kai jam trenkė. Įvykis buvo koridoriuje, penkiaaukštyje daugiabutyje pirmame aukšte, kur yra G. namai. G. tėtis E. M. atidarė duris, viena ranka paėmė už kaklo, prirėmė prie sienos ir trenkė kumščiu į nosį ir lūpas. Trenkė vieną kartą. Kai trenkė, jis truputį jautė skausmą, apsiverkė, nes pradėjo bėgti kraujas. E. M. jam nieko nesakė, tik prirėmė prie sienos ir trenkė. Jis (R.) norėjo prieš trenkiant jam sakyti, kad pasikalbam, nes žinojo, kodėl jam trenks – G. pasiskundė savo tėčiui ir šis labai supyko. G. tėtis E. M. jam grasino ne pirmą kartą. G. pasiskundė, kad dieną anksčiau jis – R., tipo bėgo nuo jo, nors jis su draugu ėjo šiam pirštinių pasiimti ir pasakė G., kad eitų kartu, tačiau G. sakė ,,jūs bėgat“. Skausmas truko apie pusvalandį. Iš nosies ir lūpų bėgo kraujas. Po smūgio buvo praskelta apatinė lūpa, buvo kraujuotas veidas, kaklas truputį buvo paraudęs. Įvykį matė G. kaimynai – jie išėjo iš savo namų, buto Nr. (duomenys neskelbtini). G. butas yra Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pats matė, kad kaimynai matė, kai jam trenkė ir kaip kraujas pradėjo bėgti. Kaimynai niekaip nereagavo. Kai žmonės išėjo iš buto, jis išėjo į laiptinę, truputį pastovėjo ir norėjo išsiimti telefoną. Į kišenę dedant ranką, kaimynė jam pasakė ,,eik iš čia, nekruvink laiptinės, nes reiks valyti“.

Liudytojas A. R., Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyr. patrulis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. apie 13 val. 3 min. iš Alytaus apskrities VPK operatyvaus valdymo padalinio budėtojų gavo pranešimą nuvykti (duomenys neskelbtini). Pirminėje informacijoje buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) metų mažametį sumušė, t. y. praskėlė lūpą, draugo tėvas E. M., kuris yra neblaivus, viskas įvyko 1 aukšto laiptinėje. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko medikai bei moteris, kuri paaiškino, kad iškvietė policijos pareigūnus, bei prisistatė R. G.. Medikai automobilyje apžiūrinėjo R. G. sūnų – nukentėjusį nepilnametį R. Š.. Moteris paaiškino, kad sūnų išleidus pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), po kurio laiko į mobilųjį telefoną paskambinęs sūnus pasakė, kad jį sumušė draugo tėvas, kuris buvo neblaivus. R. G. paaiškino, kad jau ne pirmas kartas, kai jos sūnų gąsdina E. M.. Sūnus buvo sumuštas 1 aukšto koridoriuje. Su pačiu nepilnamečiu bendrauta nebuvo, kadangi jis buvo apžiūrimas medikų, sėdėjo greitosios medicinos darbuotojų automobilyje. Nepilnametis sėdėjo veidą užsidengęs rankomis, todėl jo emocijų nepastebėjo, su juo nebendravo. Nukentėjusįjį medikai išvežė į priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. Nusprendus patikrinti įvykio vietą bei pabendrauti su asmeniu, įvykdžiusiu nusikalstamą veiką, daugiabučio bendro naudojimo patalpoje – I aukšto laiptinėje juos pasitiko vyriškis, kuris iš karto pasiteiravo, ar atvyko pas jį. Vyriškis prisistatė E. M.. Asmens paklausus, ar sužalojo vaiką, pastarasis atsakė ,,nu panašiai“. Bendraujant su asmeniu, jis nurodė, kad jam atsibodo ateinantis svetimas vaikas, kuris neduoda ramybės, kelia triukšmą, trukdo ilsėtis, veda blogu keliu jo sūnų, skatina rūkyti. E. M. nurodė, kad jį paėmė nervas, jam nusibodo (necenzūriniai žodžiai), gražiuoju pasakyti negalėjo, nes norėjo paauklėti. E. M. prisipažino, kad jis trenkė vaikui, smurto fakto visiškai neneigė, apie kitus smurtinius veiksmus nieko neminėjo. Jis su kolega prevencinio pokalbio metu asmeniui pasakė, kad jis turi turėti proto vienuolikos metų vaikui duoti į dantis. E. to neneigė, neprieštaravo, nesiginčijo, tik atsakė, kad kitą kartą patylės. E. bendravo neadekvačiai, pakeltu tonu, norėjo išprovokuoti konfliktą, bandė pasirodyti kietu, vartojo necenzūrinius žodžius, nejautė pagarbos. E. M. nebuvo pasimetęs, tačiau prašė, kad jie pasišalintų iš įvykio vietos, sakydamas, kad viską gali sutvarkyti gražiai. Bute jokių kitų asmenų nebuvo. Asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, todėl patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir nustatytas 2,60 promilių neblaivumas.

Liudytoja L. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad priešais jos butą, (duomenys neskelbtini) bute gyvena vyriškis su moterimi bei dviem vaikais. Ji su ta šeima nebendrauja, net nesisveikina, kadangi artimai asmenų nepažįsta, todėl negali suteikti daug informacijos apie jų gyvenimo būdą bei asmenų elgesį. 2024 m. gruodžio 28 d. apie 12.25 val. ji atidarė buto duris, norėjo eiti į bendro naudojimo koridorių, ruošėsi eiti į parduotuvę. Prieš išeinant koridoriuje negirdėjo jokio triukšmo, riksmo, konflikto ar grumtynių garsų. Tik atsidarius savo buto duris ji koridoriuje pastebėjo kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto bei iš matymo matytą vaiką, kuris dažnai ateidavo pas kaimyno sūnų. Ji vaiko nepažįsta. Pamatė, kad vaikas kažkaip savo galvą atitraukė nuo sienos, pastebėjo, kad jo nosis kraujavo. Dėl kokios priežasties jo nosis pradėjo kraujuoti, ji tikrai nepastebėjo, nematė, ar vyriškis jam sudavė smūgį, ar ką padarė. Ji tiesiog nepastebėjo, nematė, ar jis buvo užsimojęs, ar kilojo rankas. Smūgio garso negirdėjo. Prieš vaiką stovėjo kaimynas prie pat jo ir garsiai rėkė, kad vaikas pasišalintų ir nevaikščiotų. Ar jis mosikavosi rankomis, ar ką darė, ji nematė. Vaikas rankomis pradėjo liesti savo veidą bei verkė. Ji liepė vaikui išeiti iš koridoriaus ir eiti namo, kadangi jis labai kraujavo. Vaikas jai visiškai nieko nesakė. Ji išėjo, vaikas išėjo taip pat. Ką darė kaimynas, ji nežino, nematė, su juo nešnekėjo. Ji reagavo neutraliai, kadangi nematė jokių smurtinių veiksmų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo E. M. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei priežastis. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad būdamas neblaivus, atidaręs duris, R. suėmė, pastūmė ir kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Nepilnametis nukentėjusysis R. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jo draugo G. tėtis E. M. atidarė duris, viena ranka paėmė už kaklo, prirėmė prie sienos ir trenkė kumščiu į nosį ir lūpas, trenkė vieną kartą. Kai trenkė, jis truputį jautė skausmą, apsiverkė, nes pradėjo bėgti kraujas. E. M. jam nieko nesakė, tik prirėmė prie sienos ir trenkė. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, nes jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir jo motinos liudytoja ikiteisminio turimo metu apklaustos R. G. parodymai bei liudytojų L. Š., kuri nurodė mačiusi sužalotą kraujuotu veidu vaiką, ir policijos pareigūno A. R., kuris nurodė, jog kaltinamasis pripažino trenkęs vaikui, parodymai. Tai, kad prieš nukentėjusįjį R. Š. buvo naudotas fizinis smurtas, ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Šie duomenys sudaro logišką ir nuoseklų veikos aplinkybių nustatymą, vieni kitus papildo ir atspindi byloje nustatytas aplinkybes.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. M. tyčia smurtaudamas prieš mažametį R. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmęs jam už kaklo, prirėmė jį prie sienos ir kitos rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą, padarydamas gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje ir poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Veiką kvalifikuoja tai, kad nusikalstami veiksmai padaryti prieš mažametį asmenį.

BK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d. (TAR, 2024, Nr. 2024-19686)).

BK 140 straipsnio 3 dalies, galiojusios nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d., redakcijoje buvo numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 140 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatytos naujos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, tačiau iš sankcijos eliminuota baudos bausmė. Įvertinus šią aplinkybę, teismas laiko, kad BK 140 straipsnio 3 dalies 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d., švelnina kaltinamojo atsakomybę ir ja vadovaujasi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis E. M. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. E. M. teisiamas devintą kartą, per pastaruosius penkerius metus aštuonis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, visi nusižengimai susiję su alkoholio vartojimu, administracinių baudų nėra sumokėjęs, Sodros duomenimis Lietuvos Respublikoje niekur nedirba. Kaltinamasis įrašytas į priklausomybių stebimų pacientų tarpą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, tačiau iš 2025 m. sausio 22 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-117/2025 matyti, kad jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui.

BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Kaltinamasis E. M. aštuoniais ankstesniais nuosprendžiais nuteistas už vieną apysunkį, aštuonis nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas pilnametis, teistumai už devynis nusikaltimus neišnykę, keturi iš devynių ankstesnių nusikaltimų buvo smurtiniai. Dabar jis yra padaręs vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo E. M. asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistas, laikytina dar viena jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Skirti E. M. švelnesnių nei areštas bausmių nėra jokio pagrindo. Arešto trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau devintą kartą, į nusikaltimu sukeltas pasekmes, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai ir dviem ją sunkinančioms aplinkybėms, skirtina tokia, kaip prašė prokurorė. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti bausmės dydį iki 15 parų arešto, nes yra dirbantis ir kitu atveju gali prarasti darbą.

Pažymima, jog teismo nesaisto nei prokurorės pasiūlymas, nei kaltinamojo pageidavimas dėl skiriamos bausmės rūšies. Įvertinus tai, jog yra susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, iš ankstesnių teistumų, skirtų švelnesnių ir/ar gana griežtų bausmių kaltinamasis jokių išvadų nepadarė ir teisei priešingo elgesio neatsisakė, nors buvo nuteistas tiek baudos, tiek arešto, tiek ir laisvės atėmimo bausmėmis ir realiai jas atliko, tačiau iš šių teistumų jokių išvadų nepadarė, nes ir vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš mažametį asmenį, skirti jam minimalios trukmės arešto bausmę nėra jokio pagrindo, todėl siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų kaltinamajam skiriama arešto 45 paroms bausmė.

Kaltinamojo baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu,

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs E. M. asmenybę bei tai, kad anksčiau jis yra buvęs nuteistas arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis ir realiai jas atlikęs, tačiau ir toliau smurtauja, teismas sprendžia, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą E. M. nėra jokio teisinio pagrindo.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2025 m. sausio 14 d. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 62,69 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis atlygino žalą civiliniam ieškovui, civilinis ieškovas 2025 m. vasario 7 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog atsisako nuo civilinio ieškinio, patvirtino žinantis ieškinio atsisakymo teisines pasekmes. Prokurorės R. Č. 2025 m. vasario 11 d. nutarimu procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2025 m. sausio 14 d. pareikšto 62,69 Eur civilinio ieškinio nutrauktas.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinamos E. M. pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir nubausti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. M. areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti E. M. recidyvistu.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo E. M. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti E. M., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam E. M..