Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Geltas“ iškėlimo, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geltas“ direktoriaus R. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Geltas“ iškėlimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,SLO Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Jodesta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Geltas“, iškėlė UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylos ar bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi įpareigojo UAB ,,Geltas“ vadovą R. D. per dešimt dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pateikti 2019 m. sausio–spalio mėn. įmonės finansinių ataskaitų rinkinį, aktualaus laikotarpio visų įmonės kreditorių (tarp jų ir darbuotojų) ir debitorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, konkrečią kalendorinę atsiskaitymų datą pagal sutartis ar įstatymus (pvz.: 2019 m. sausio 1 d.), kreditorių sutikimus atidėti skolų mokėjimo terminus, jeigu tokie yra, įrodymus apie priemones, kurių ėmėsi atsakovė, debitorinėms skoloms išieškoti, duomenis apie atsakovės turtą, detalią jo sudėtį, realią turto (tarp jo ir trumpalaikio) vertę, įrodymus, pateisinančius atsakovės turto vertės pokyčius, turto likvidumą.

2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teisme gautas UAB „Geltas“ vadovo R. D. prašymas, registracijos Nr. DOK-35133, kuriame prašoma dėl didelės apimties duomenų iki 2019 m. gruodžio 30 d. pratęsti terminą buhalteriniams duomenims pateikti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi UAB „Geltas“ vadovo R. D. prašymas tenkintas iš dalies ir terminas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje nurodytiems duomenims pateikti pratęstas iki 2019 m. gruodžio 16 d.

UAB „Geltas“ vadovui R. D. nepateikus teismo reikalautų dokumentų, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylos ar bankroto bylos iškėlimo klausimas skirtas nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. gruodžio 27 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka.

2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teisme gautas UAB „Geltas“ vadovo R. D. prašymas, registracijos Nr. DOK-36773, kuriame prašoma dėl didelės apimties duomenų iki 2020 m. sausio 10 d. pratęsti terminą buhalteriniams duomenims pateikti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Geltas“ vadovo R. D. prašymas tenkintas iš dalies ir terminas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje nurodytiems duomenims pateikti pratęstas iki teismo posėdžio, kuriame bus sprendžiamas UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylos ar bankroto bylos iškėlimo klausimas, t. y. iki 2019 m. gruodžio 27 d. 9.00 val., UAB „Geltas“ vadovui R. D. išaiškinta, kad, nepateikus teismo reikalautų duomenų iki nurodytos datos, apie pagrindų iškelti UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą ar bankroto bylą buvimą bus sprendžiama pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus ir teismo surinktus duomenis.

Nustatytu terminu UAB „Geltas“ vadovas R. D. nepateikė Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje nurodytų duomenų, todėl apie pagrindų iškelti UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą ar bankroto bylą buvimą sprendžiama pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus ir teismo surinktus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkintinas. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.

Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ar likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).

ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Geltas“ turėjo 1 470 506 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams, iš jų visa suma mokėtina per vienerius metus. Pagal balansą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 1 592 750 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš jų 47 700 Eur suma mokėtina po vienerių metų ir 1 545 050 Eur mokėtina per vienerius metus. Iš 2019 m. liepos 15 d. (restruktūrizavimo bylos iškėlimui parengto) balanso Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad UAB „Geltas“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 635 588 Eur, iš jų 1 274 140 Eur suma mokėtina po vienerių metų ir 361 448 Eur mokėtina per vienerius metus. Iš 2019 m. liepos 30 d. (bankroto bylos iškėlimui parengto) balanso Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad UAB „Geltas“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 632 669 Eur, iš jų 1 274 140 Eur suma mokėtina po vienerių metų ir 358 529 Eur mokėtina per vienerius metus. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą 2017 m. UAB „Geltas“ patyrė 100 764 Eur nuostolių. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą 2018 m. įmonė patyrė 766 766 Eur nuostolių. Iš 2019 m. liepos 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad per 2019 m. I pusmetį UAB „Geltas“ patyrė 205 604 Eur nuostolių, o pagal 2019 m. liepos 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą – iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. įmonė buvo patyrusi 180 008 Eur nuostolių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje taip pat nustatė, kad atsakovė į bylą pateikė 2019 m. birželio 1 d. – 2019 m. liepos 15 d. apyvartos žiniaraštį, iš kurio matyti, kad skolos tiekėjams už prekes sudaro 1 346 610,20 Eur (pradelstų įsipareigojimų suma nenurodyta), taip pat pateikė skolų tiekėjams už prekes ir paslaugas sąrašą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d., pagal kurį skolos tiekėjams iš viso sudaro 1 348 480,34 Eur (prie kiekvieno tiekėjo nurodyta – terminas nuo 31 iki 60 dienų arba daugiau nei 90 dienų). Į bylą taip pat pateiktas darbo užmokesčio skolos sąrašas, iš kurio matyti, kad UAB „Geltas“ yra skolinga 122 034,80 Eur 35 įmonės darbuotojams (prie kiekvieno darbuotojo nurodyta – terminas nuo 1 iki 30 dienų, nuo 31 iki 60 dienų arba daugiau nei 90 dienų). Pagal atsakovės UAB „Geltas“ restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktą 2019 m. liepos 15 d. kreditorių sąrašą atsakovės bendra skola kreditoriams sudaro 1 538 693,83 Eur, iš šios sumos 341 989,54 Eur suma nurodyta kaip pradelsta, o 1 196 704,29 Eur kaip nepradelsta (prie kiekvieno kreditoriaus nurodyta – mokėjimo data atidėta, iki 60 dienų ar daugiau nei 90 dienų).

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d., nutartyje konstatavo, kad atsakovė patikimais duomenimis nepagrindė, jog UAB „Geltas“ pradelstos skolos kreditoriams sudaro tik 341 989,54 Eur sumą iš aktualiame balanse nurodytos bendros 1 632 669 Eur mokėtinos sumos ir įsipareigojimų. 2017 ir 2018 metų ataskaitiniais laikotarpiais atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo 1 400 000 Eur (2017 m. – 1 470 506 Eur, 2018 m. – 1 545 050 Eur), todėl šios sumos atitinkamai vėlesniais laikotarpiais (2018 – 2019 m.) turėjo būti padengtos. Įvertinęs aplinkybę, kad tuo pačiu laikotarpiu UAB „Geltas“ pelno negeneravo, tačiau patyrė žymius nuostolius, bendra skolos suma didėjo, formavosi nepriemokos valstybės biudžetui ir įsiskolinimas darbuotojams, byloje nesant įrodymų, kad atsakovė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog nepaneigta aplinkybė, kad balansuose nurodyta didesnė nei 1 400 000 Eur suma 2019 m. pradžioje jau buvo pradelsta. Net pati atsakovė iš esmės neneigia, jog visi kreditorių reikalavimai (1 538 693,83 Eur) yra pradelsti, tik pažymi, kad dalis kreditorių atidėjo mokėjimo terminus (modifikavo prievoles). Atsakovės pateikti susitarimai dėl prievolių modifikavimo pagrindžia aplinkybę, kad tik dalies skolų (484 333,86 Eur) mokėjimo terminas buvo atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Dėl likusios atsakovės nurodytos nepradelstos (atidėtos) skolų dalies (712 370,43 Eur) Lietuvos apeliacinis teismas negalėjo įsitikinti, kadangi į bylą nėra pateikti susitarimai su kitais kreditoriais. Kreditorių sąraše nurodyta, kad skolų kreditoriams UAB „Aberna“, UAB „Albrechta“, UAB „Automatikos sistemos“, UAB „Daligna“, UAB „DWB Underground technologies“ ir daugeliui kitų mokėjimo terminai yra atidėti, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu ir kada šiems kreditoriams susidariusių skolų mokėjimo terminai buvo atidėti. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad skola vienam iš didžiausių kreditorių UAB „SLO Lithuania“ (202 761,46 Eur) taip pat priskirta prie nepradelstų, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog pagal pateiktus naujus įrodymus tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo. Pagal 2018 m. spalio 26 d. sutartį UAB „Geltas“ įsipareigojo dalimis išdėstytą 282 000 Eur skolą sumokėti nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., mokėjimus už atsakovę atliekant pastarosios debitoriams UAB „Axis Power“ ir UAB „Elektros tinklas“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės debitoriai būtų tinkamai įvykdę atsakovės prievolę UAB „SLO Lithuania“. Be to, kreditorių sąrašo sudarymo metu nurodyta skola turėjo būti visiškai sumokėta (skolos mokėjimo išdėstymo terminas pasibaigęs), todėl UAB „SLO Lithuania“ arba turėjo būti nebetraukiama į kreditorių sąrašą, arba jos skola laikoma tinkamai ir laiku (iki 2018 m. gruodžio 28 d.) nesumokėta, dėl to pradelsta. 2019 metais laiduotojo įmonės (atsakovės akcininkės) UAB „Noveta“ atlikti 11 400 Eur mokėjimai UAB „SLO Lithuania“ tik patvirtina aplinkybes, kad atsakovės debitoriai nėra tinkamai įvykdę prievolės UAB „SLO Lithuania“ už atsakovę, todėl juos iš dalies bando padengti su laiduotoju susijusi įmonė.

Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi įpareigojo UAB ,,Geltas“ vadovą R. D. per dešimt dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pateikti 2019 m. sausio–spalio mėn. įmonės finansinių ataskaitų rinkinį, aktualaus laikotarpio visų įmonės kreditorių (tarp jų ir darbuotojų) ir debitorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, konkrečią kalendorinę atsiskaitymų datą pagal sutartis ar įstatymus (pvz.: 2019 m. sausio 1 d.), kreditorių sutikimus atidėti skolų mokėjimo terminus, jeigu tokie yra. UAB ,,Geltas“ vadovas R. D. nepateikė teismui jokių duomenų, todėl, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi, konstatuotina, kad UAB „Geltas“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra nemažesni nei 1 148 335,14 Eur (1 632 669 Eur – 484 333,86 Eur). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Geltas“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2019 m. liepos 18 d. buvo 30 641,05 Eur, o 2019 m. gruodžio 20 d. duomenimis šis įsiskolinimas yra padidėjęs iki 36 297,74 Eur. Be to, to paties laikotarpio VMI duomenimis, UAB „Geltas deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma buvo 2 316,98 Eur, o 2019 m. gruodžio 27 d. duomenims – 27 685,23 Eur. Taigi, UAB „Geltas“ įsipareigojimai kreditoriams didėja, UAB „Geltas“ nepateikė duomenų, kad yra priešingai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatė, kad pagal laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. balansą 2017 metais UAB „Geltas“ turėjo turto už 1 602 661 Eur, iš jo 35 132 Eur ilgalaikio ir 1 567 529 Eur trumpalaikio turto. Pagal laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, įmonė turėjo turto už 958 139 Eur, iš jo 22 772 Eur ilgalaikio ir 935 367 Eur trumpalaikio turto. Iš 2019 m. liepos 15 d. (restruktūrizavimo bylos iškėlimui parengto) balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 795 373 Eur, iš jo 15 113 Eur ilgalaikio ir 780 260 Eur trumpalaikio turto. Pagal 2019 m. liepos 30 d. (bankroto bylos iškėlimui parengto) balansą, turto vertė sudarė 818 050 Eur, iš jo 15 113 Eur trumpalaikis ir 802 937 Eur ilgalaikis turtas. Pagal pateiktus balansus ir 2018 bei 2019 metų finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad didžiąją atsakovės turto dalį sudaro būtent trumpalaikis turtas – išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (550 541 Eur) bei per vienerius metus gautinos (199 542 Eur) sumos. Nors į bylą yra pateiktas UAB „Geltas“ debitorių sąrašas, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie atsakovės galimybes išsiieškoti skolas iš debitorių. Juolab, kad pagal viešai prieinamus duomenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis), dalis debitorių yra bankrutuojančios arba bankrutavusios bendrovės (UAB „Vilmanto statybos“, UAB „Vaitesa“, UAB „Elratas“, UAB „BD grupė“). Analogiškai atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie balanse nurodyto 550 541 Eur trumpalaikio turto vertę, kurį sudaro išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įmonės gauti išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys vien pagal balanse nurodytus duomenis, be kitų įrodymų, taip pat negali būti laikomas realiu ir tikru juridinio asmens turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1713-464/2015).

UAB „Geltas“ nepateikus įrodymų apie priemones, kurių ėmėsi atsakovė debitorinėms skoloms išieškoti, duomenų apie atsakovės turtą, detalią jo sudėtį, realią turto (tarp jo ir trumpalaikio) vertę, įrodymų, pateisinančių atsakovės turto vertės pokyčius, turto likvidumą, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytų duomenų pagrindu konstatuotina, kad UAB „Geltas“ turi turto už nedidesnę nei 67 967 Eur sumą (818 050 Eur – 550 541 Eur – 199 542 Eur).

Teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi ĮBĮ nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad UAB „Geltas“ turtas sudaro 67 967 Eur sumą, o pradelsti įsipareigojimai – 1 148 335,14 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, konstatuotina, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Pažymėtina, kad faktą, jog atsakovės įmonė yra nemoki, būtų galima konstatuoti net atsakovės vadovui pateikus įrodymus apie UAB „Geltas“ balanse įrašyto 818 050 Eur turto realumą, kadangi ir tokiu atveju pradelsti įsipareigojimai (1 148 335,14 Eur) viršytų pusę į UAB „Geltas“ balansą įrašyto turto vertės.

Taip pat pažymėtina, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013).

Įvertinus atsakovės vadovo su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktus restruktūrizavimo metmenis, nustatyta, kad juose numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Pelnas planuojamas gauti iš veiklos, kuri pastaruoju metu buvo nuostolinga, metmenyse nenumatyta atsisakyti konkrečios nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus struktūrinius pertvarkymus, nėra duomenų, kad būtų imtasi priemonių debitorinėms skoloms išieškoti. Nors restruktūrizavimo plano metmenys yra tik preliminarus verslo planas, tačiau jau iš paties joje pasiūlyto veiklos modelio matyti, jog jis nesudarys pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normalios veiklos. Vien veiklos tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismo vertinimu, tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kuri pastaruoju metu buvo nuostolinga, paremtas bendrovės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, atsisakytina iškelti UAB „Geltas“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Nustatęs, kad atsakovės turtas sudaro 67 967 Eur sumą, o pradelsti įsipareigojimai – 1 148 335,14 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendžia, kad nustatytas UAB „Geltas“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Atskirą pagrindą iškelti bankroto bylą UAB „Geltas“ sudaro 122 034,8 Eur siekianti skola 35 UAB „Geltas“ darbuotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. gruodžio 20 d. duomenimis UAB „Geltas“ dirba tik 10 darbuotojų. Tai reiškia, kad didžioji dalis įsiskolinimų yra jau atleistiems darbuotojams. Nurodytų aplinkybių pagrindu UAB „Geltas“ iškeltina bankroto byla (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB „Reniva“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Geltas“ (įmonės kodas 303432477, buveinės adresas: Jonava, Žeimių g. 11).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Geltas“ (įmonės kodas 303432477, buveinės adresas: Jonava, Žeimių g. 11) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, nustatant, kad iš kiekvienos atsiskaitomosios sąskaitos gali būti vykdomi mokėjimai 40 000 Eur apimtyje.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbti informaciją apie atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Geltas“ specialioje interneto svetainėje.

Iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Geltas“ (įmonės kodas 303432477, buveinės adresas: Jonava, Žeimių g. 11).

Įmonės bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Reniva“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA213).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovei, tretiesiems asmenims ir bankroto administratorei.

Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl bankroto administratorės paskyrimo neskundžiama.

Kita nutarties dalis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.