- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- 1S-324-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00058-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 95-67 taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Ž. nuteistas Norvegijos Karalystės Sarpsborgo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Borgarting apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmosios dalies, trečiosios dalies pirmojo punkto bei pagal 60 a § straipsnius, 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi nuteistajam R. Ž. Norvegijos Karalystės Sarpsborgo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Borgarting apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmosios dalies, trečiosios dalies pirmojo punkto bei pagal 60 a § straipsnius paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, paliekant 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuota 772 dienos.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 9 d., jos pabaiga – 2024 m. kovo 28 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. vasario 13 d.) – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų.
3. Komisija 2020 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą Nr. 95-67, kuriuo nutarė nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, yra 17 balų. Nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas 7 kartus. Pataisos namuose dirba, aktyviai dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis R. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo drastiškai ir šiuo metu yra itin žema, tik 17 balų. Taip pat jis yra įvykdęs ir vykdo visas individualaus socialinio reabilitacijos plane numatytas priemones.
5.2. Taip pat skunde nurodo, kad Komisijos nutarime yra išdėstyti jį charakterizuojantys duomenys, kurie patvirtina, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu yra pavyzdingas. Nuteistojo teigimu, jis yra atlikęs daugiau nei 11 metų laisvės atėmimo bausmės, per šį laiką nepadarė jokių vidaus tvarkos pažeidimų, savo iniciatyva integravosi į darbo rinką. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta jo asmenybės charakteristika, jo padarytos nusikaltimo pobūdis, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis. Nuteistasis pažymi, kad jo vertybės, aplinka ir draugai yra iš esmės pasikeitę, jis koncentruojasi į įstatymų laikymąsi, siekia sukurti šeimą ir tinkamai integruotis tiek į darbo rinką, tiek ir į visuomenė.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino R. Ž. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (17 balų pagal OASys), tačiau ir šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis R. Ž. jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – tęsia darbinę veiklą, dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo dvi specialybes. Teigiamai R. Ž. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. liepos 9 d. jam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu kartą per savaitę iki dviejų parų, grįžti į namus, be to, buvo išleistas atostogų metu parvykti į namus penkioms kalendorinėms dienoms. Per visą bausmės laikotarpį yra 7 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Į tai pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – už jo pavyzdingą elgesį ir gerą darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – suteiktas papildomas ilgalaikis ir trumpalaikis pasimatymai, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, padidinta apsipirkimo suma. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis R. Ž. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu R. Ž. jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.
11. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į R. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą. Aplinkybė dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Pastebėtina, kad labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kurį R. Ž. šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė, veikdamas organizuotoje grupėje, o gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nors nuteistasis nesilaiko kriminalinės subkultūros, neteisina nusikalstamo elgesio, tačiau yra linkęs minimalizuoti savo atsakomybę dėl nusikaltimo įvykdymo. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai vis dar kelia pagrįstų abejonių dėl šiuo metu pakankamo R. Ž. pozityvaus pasikeitimo, kad būtų galima jau neabejotinai spręsti apie jo pasirengimą taisytis neizoliuotam nuo visuomenės.
12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos, tačiau vis dar išskiriamas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis veiksnys nustatytas vertinant tiek R. Ž. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
13. Taip pat iš pateiktos medžiagos matyti, kad šis teistumas R. Ž. nėra pirmas. Praeityje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas be to, jo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, R. Ž. ir vėl nusikalto, padarydamas labai sunkų nusikaltimą. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo R. Ž. nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir atliktos bausmės bei likusios bausmės santykį.
14. Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. Ž. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios išvados nepaneigia ir skunde akcentuojami argumentai susiję su požiūriu į darbą, dabine veikla ir artimų socialinių ryšių palaikymu bei ketinimu kurti šeimą, nes pastarosios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo (nuteistasis dirbo, turėjo savo įmonę, buvo vedęs). Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. Ž., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis R. Ž. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.