Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Beatai Rutkauskaitei, Živilei Kalasauskaitei, Mindaugui Juknevičiui, Saulutei Jurkėnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1999-01-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams su ½ turto konfiskavimu; 1999-08-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnį, 105 straipsnio 8 punktą, 42 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) – 14 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su 1999-01-19 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. 2003-07-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal 1999-08-30 nuosprendį veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 258 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 1999-01-19 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. 2003-12-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeista 2003-07-31 nutartis ir paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. 2007-10-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeista 2003-12-16 nutartis ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. 2008-08-25 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu paleistas lygtinai neatlikęs 2 metų 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2009-10-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir grąžintas į pataisos įstaigą atlikti – 2 metų 1 mėnesio 25 dienų bausmę. 2011-11-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paleistas lygtinai neatlikęs 10 mėnesių 25 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2012-09-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir grąžintas į pataisos įstaigą atlikti – 10 mėnesių 19 dienų bausmę;2015-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda; 2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 38 straipsniu, 2016-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį bei paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant prie griežčiausios 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-09-25 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016-09-22. Nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

Jis 2015-06-04 apie 13:00 val., būdamas Žalgirio klinikose, adresu Žalgirio g. 117, Vilniuje, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, Žalgirio klinikos 4 aukšte esančiame veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus koridoriuje, V. K. likus koridoriuje, nenustatytas asmuo užėjo į patalpą Nr. 1 (410), kurioje neturėjo jokio teisėto pagrindo būti, ir nuo kėdės, esančios tarp lovų, pagrobė G. S. priklausantį nešiojamą kompiuterį ASUS – 1000 eurų vertės, bei abu pasišalino iš ligoninės patalpų, tokiais savo veiksmais įsibrovė į patalpą ir pasikėsino pagrobti svetimą G. S. priklausantį 1000 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje.

Į klausimus paaiškino, kad žmonės susistumdė, jis pastebėjo per kameras. Lauke pamatė, kad ligonis rėkė, kad tai jo kompiuterį pavogė. Liudytojas nusivijo asmenis, kurie bėgo į Giedraičių gatvę prie Verslo centro, pirmasis pabėgo, o kaltinamasis bandė pasislėpti už mašinos, tada liudytojas iš kitos pusės užbėgo ir pagavo jį, po to kai sulaikė asmenį, nukentėjęs savo kompiuterį rado po mašina. Asmuo turėjo užsikišęs už savęs kompiuterį, užėjęs už mašinos, juo atsikratė. Kai jis tai padarė, nematė, kai jį sulaikė, jis buvo be kompiuterio. Neklausė jo, kur kompiuteris, pribėgo nukentėjusysis, sakė, kad jo kompiuterį pavogė, tada liudytojas pasiūlė jam pažiūrėti po mašina, jis ten jį ir rado. Pirmasis nubėgęs asmuo negalėjo kompiuterio po mašina pakišti, nes jis bėgo priekyje gal 10 metrų atstumu, jis buvo smuklaus kūno sudėjimo, su marškinėliais, negalėjo turėti kompiuterio. Kaltinamasis buvo apsirengęs pilku megztiniu, striuke, kuprinę turėjo. Liudytojas matė, kad kaltinamasis su kitu asmeniu užėjo į ligoninę, ir vėliau išėjo. Tarp jų įėjimo ir išėjimo praėjo gera pora valandų. Negalėjo būti, kad jie tik įėjo ir išėjo, nebent liudytojas buvo išėjęs perrišti ligonio, vežti kur nors ligonį, tada jis nebūna poste. Kai atvažiavo policija, iškratė kaltinamojo daiktus, rado krepšyje plastikinį butelį ar du vyno. Buteliai buvo tušti, nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas. Kitas asmuo, kuris buvo su kaltinamuoju, buvo apsirengęs trumpomis rankovėmis marškinius, šviesiomis kelnėmis, kedais. Jokios odinės striukės nebuvo, jis buvo smulkaus kūno sudėjimo, negalėjo paslėpti jokio kompiuterio (t. 1, b. l. 160-161)

Apklaustas kaip liudytojas S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį Vadimą, kartu su juo mokėsi. Gulėjo Žalgirio ligoninėje nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki birželio 15 d., buvo sumuštas ir jam darė operaciją, kadangi buvo lūžusi kaukolė. Pas jį ateidavo tėvai, pažįstami, buvo vieną kartą ir Vadimas su draugu Sergejumi atėjęs. Sergejus gyvena žemuosiuose Paneriuose, jo adreso ir pavardės nežino. Mano, kad jis miręs, nes taip jam sakė jo motina. Vadimas atėjo, jie visi išėjo į balkoną, pasikalbėjo apie tai, kaip jaučiasi ir viskas. Jie buvo gal 15-20 min. Sergejus turėjo vyno, Girdėjo, kad po to buvo pavogtas kompiuteris. Buvo atėjęs pareigūnas ir sakė, kad Sergejus užėjo į palatą ir pavogė kompiuterį ir eidamas į apačią, padavė jį Vadimui, juos sustabdė apsaugos darbuotojas. Sergejus pabėgo, o Vadimą sulaikė (t. 1, b. l. 185-186).

Apklaustas kaip liudytojas J. V. Teismo posėdyje paaiškino, kad jis gulėjo Žalgirio ligoninėje prieš pusantrų metų. JO palatoje gulėjo dar vienas vaikinas. Atėjo kaltinamasis ir dar vienas vaikinas pas tą jo palatoje gulėjusį vaikiną. Jie kalbėjosi, buvo išėję į balkoną, paskui lankytojai išėjo. Liudytojas turėjo kompiuterį, juo naudojosi palatoje. Vėliau jis nusprendė išeiti į lauką. Būdamas lauke prie įėjimo pastebėjo, kad grįžta į ligoninę tie du lankytojai. Kadangi tiek lankytojai, tiek palatos kaimynas jam atrodė įtartini, tai jis pagalvojo, kad jie matė jo kompiuterį, palatoje gulėjęs jo draugas jiems telefonu pranešė, kad liudytojo nėra palatoje ir jei dabar grįžta pavogti jo kompiuterio. Jis pagalvojo, kad palauks dar 3-4 minutes ir eis jiems iš paskos į savo palatą ir juos sučiups su kompiuteriu. Pralaukus šį laiką jis grįžinėjo į palatą ir tarpduryje sutiko tuos du vaikinus, jis pamatė, kad vienas jų yra kažką užsikišęs už marškinėlių, pagal kontūrus matėsi, kad tai kompiuteris, todėl jis griebė juos, jie pradėjo blaškytis, ištrūko ir nubėgo. Juos nusivijo apsaugos darbuotojas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. V. paaiškino analogiškas aplinkybes, paaiškino, kad jo palatos kaimyno aplankyti atvyko du draugai, vienas apie 178 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo su džemperiu, kitas apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, dėvėjo švarką. Praėjus porai valandų liudytojas nuėjo į lauką atsisėsti ant suoliuko ir pamatė, kaip į klinikos teritoriją atėjo tie du lankytojai (t. 1, b. l. 23-24).

Kaltinamojo kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką yra įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš 2015-06-04 G. S. pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2015-06-04 apie 13:00 val. Vilniuje, Žalgirio g. 117, 4 aukšte iš 1 palatos buvo pavogtas jam priklausantis nešiojamas kompiuteris Asus, padaryta 1000 eurų žala (t. 1, b. l. 4).

Iš 2015-06-04 apžiūros protokolo matyti, kad 15:20 -15:40 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Žalgirio g. 117, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad prie pastato yra 2 a/m. stovėjimo aikštelės. Virš įėjimo durų yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Įėjus į ligoninę tiesiai dešinėje pusėje yra apsaugos postas. Koridoriuje yra įrengtos vaizdo kameros. Pasukus į dešinę matosi lifto durys. Pakilus į ketvirtą aukštą patenkama į koridorių. Jame vaizdo kamerų nėra. Reikia eiti tiesiai ir pasukti dešiniau. Praėjus duris reikia apsukti į kairę, iš karto kairėje pusėje yra palata Nr. 1 (410). Palatoje yra dvi lovos, tarp lovų medinė kėdė, stovinti prie spintelės. Įvykio vietoje apžiūrėtas nešiojamas Asus kompiuteris, juodos spalvos, išorėje matosi apibrozdinimais, apačioje trūksta 4 varžtų, įjungus monitorius veikia, nuo kompiuterio išorės nuimta 5 daktiloskopinės plokštelės su pirštų pėdsakais (t. 1, b. l. 12-16).

2015-06-09 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu apsaugos darbuotojas E. K. ikiteisminiam tyrimui pateikė vaizdo medžiagą (t. 1, b. l. 17-18), kuri buvo apžiūrėtas surašant 2015-06-12 apžiūros protokolą. Apžiūros metu buvo apžiūrėta 6 vaizdo failai. Pirmame vaizdo įraše užfiksuota data ir laikas 2015-06-04, pradžia 12:55:20 val., pabaiga 12:57:22 val. Įrašo apatiniame kampe yra užrašas "4Aukštas". . Įraše matosi ligoninės koridorius, kuriame vaikšto žmonės ir ligoninės personalas 12:56:43 į ligoninės koridorių ateina du vaikinai, vienas tamsių plaukų, tamsios spalvos striuke, matosi juoda rankinė, nešiojama per petį, su sportinėmis kelnėmis, sportiniais bateliais. Kitas vaikinas šviesių plaukų, su juodu švarkeliu, džinsais, sportiniais bateliais. Vaikinai eina koridoriumi iki koridoriaus galo. Antrame vaizdo įraše užfiksuota dalis stovėjimo aikštelės, pakeliamas užtvaras. 12:59:24 val. iš ligoninės teritorijos išbėga du vaikinai, taip pat išbėga apsaugos darbuotojas. Trečiame vaizdo įraše užfiksuota ligoninės kiemas, jame stovi automobiliai, matomas pakeliamas užtvaras, dalis laiptų. Iš patalpų išeina vaikinas ir mergina, eina link atitvaro, vaikšto kiti žmonės. Matosi grumtynės ant laiptų tarp vyro su barzda ir dviejų vaikinų, jų metu šviesiam vaikinui vyras su barzda nutraukia švarkelį, po to vyras krenta ant laiptų ir nuo laiptų krinta kompiuteris, vaikinas su rankine, permesta per petį, atsitupia ir pakelia kompiuterį, abu vaikinai pradeda bėgti link gatvės. Paskui juos bėga apsaugos darbuotojas. Ketvirtame įraše matosi ligoninės koridorius, vaikšto žmonės, ligoninės personalas. Eina du aukščiau paminėti vaikinai, vaikinas su rankine per petį įžengia į vieną iš patalpų, tačiau į ją neužeina, po to jie abu nueina ten, kur nefilmuoja kamera. Penktame vaizdo įraše matoma tai, kas matosi antrame įraše13:03:25 val. apsaugos darbuotojas iš gatvės vedasi vaikiną į ligoninės kiemą. Penktame įraše matosi tas pats vaizdas kaip ir penktame įraše. Jame matosi kaip apsaugos darbuotojas ir keli vyrai vedasi nuo gatvės vaikiną link ligoninės (t. 1, b. l. 19).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam V. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pasitvirtino. V. K. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2015-06-04 apie 13:00 val. būdamas Žalgirio klinikose, esančiose Žalgirio g. 117, Vilniuje, jam būnat koridoriuje, o nenustatytam asmeniui užėjus į palatą Nr. 1 (410), nuo kėdės esančios tarp lovų pagrobė svetimą nešiojamą kompiuterį Asus, 1000 eurų vertės, priklausantį nukentėjusiajam G. S.. Kaltinamasis teigė, kad jis nebuvo susitaręs su nenustatytu asmeniu nieko vogti minėtoje ligoninėje, lankėsi joje pas ten gulintį draugą, o besilankant nenustatytas asmuo, kurio pravardė "R." užėjo į kažkokią palatą ir paėmė kompiuterį. Kad jis pavogė kompiuterį, V. K. suprato tik lifte. Išeinat iš ligoninės patalpų juos bandė sulaikyti vyriškis, jie grūmėsi, R. iškrito kompiuteris, o kaltinamasis pats nesuprasdamas kodėl, paėmė tą kompiuterį ir su juo bėgo, tačiau buvo sugautas apsaugos darbuotojo. Kompiuterį jis prieš sugaunant paslėpė po automobiliu. Tesimas, ištyręs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad pakanka įrodymų, pagrindžiančių tai, kad kaltinamasis dalyvavo vagystėje, įsibraunant į patalpą. Iš liudytojo J. V. paaiškinimo matyti, kad kaltinamasis su draugu atėjo pas jo palatos kaimyną, su juo kalbėjo, buvo balkone ir pan. Vėliau jie išėjo. J. V. po dviejų valandų išėjo į lauką pasėdėti ant suoliuko ir pamatė grįžtančius į ligoninę kaltinamąjį su draugu. J. V. pagalvojo, kad jie grįžo pavogti jo kompiuterio, todėl nusprendė, jiems užėjus į ligoninės patalpas, palaukti keletą minučių ir grįžti į palatą, kad galėtų juos pričiupti. Po keleto minučių grįžtant į ligoninės patalpas minėtus vaikinus jis sutiko ant ligoninės laiptų, viena jų po juodais marškinėliais matėsi užkištas keturkampės formos daiktas, jis suprato, kad tai kompiuteris. Jis negalėjo pasakyti, kuriam iš vaikinų buvo užkištas kompiuteris. Jie susigrūmė, kompiuteris iškrito ir kažkuris iš vaikinų jį pasiėmė, vaikinai pabėgo. Iš šio liudytojo paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis su kitu asmeniu grįžo į ligoninės patalpas, užtruko jose keletą minučių ir išėjo jau su pagrobtu kompiuteriu. Tai patvirtina ir vaido kamerose užfiksuoti vaizdai. Jose užfiksuota, kaip ketvirto aukšto koridoriuje eina kaltinamasis su nenustatytu asmeniu. Kaltinamasis apsirengęs tamsios spalvos džemperiu ir juodais marškinėliais, kitas asmuo su tamsiu švarkeliu ir juodos spalvos marškinėliais su kažkokiu baltu piešiniu priekyje. 12:57:59 val. V. K. atidaro palatos (450 palata pagal 4 aukšto evakuacijos planą (t. 2, b. l,. 7) duris, ir pasižiūri į ją, tačiau neužeina. Koridorių tuo metu nieko nėra, tik stovi jo draugas, nugara į V. K. it palatos, į kurią bando užeiti V. K., duris ir dairosi po koridorių į visas puses. Susidaro įspūdis, kad V. K. atidaro duris ir pažiūri į palatą, ar joje kas nors yra, o kitas asmuo tuo metu stebi aplinką. Pažymėtina ir tai, kad prieš kurį laiką, prieš pasirodant V. K. ir jo draugui į palatą Nr. 450 ligoninės personalo darbuotoja atvedė keletą asmenų, taigi, tuo metu, kai V. K. atidaręs duris pasižiūri į palatą, joje yra žmonių. V. K. uždarius palatos Nr. 450 duris jis su savo draugu nueina įraše į kairę pusę, pagal 4 aukšto evakuacijos planą iš karto pasukus į kairę yra 410 palata, t. y. ta palata, kurioje gulėjo G. S. ir iš kurios buvo pavogtas jo kompiuteris. Po to įraše taip pat matyti, kaip nenustatytas asmuo 12:58:20 val. praeina pro kamerą į dešinę pusę, t. y. ten, kur yra liftas, o 12:58:32 praeina į dešinę pusę, t. y., kur yra liftas, V. K.. Tuo tarpu jų draugo palata, kurio gulėjo ir J. V., yra vaizdo įraše koridoriumi tiesiai iki galo ir į kairę pusė, t. y. Nr. 428 palata. Akivaizdu, kad kaltinamasis su savo draugu po kitas palatas vaikščiojo nesusipainiojęs, o sąmoningai jas tikrindamas. 12:59:12 val. kaltinamasis su savo draugu jau grūmėsi ant išėjimo laiptų, o 12:59:30 jis su draugu prabėga pro ligoninės kiemą. Teismas mano, kad objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kas pasikišęs po marškinėliais nešėsi kompiuterį – kaltinamasis ar jo draga, byloje nėra, todėl ši aplinkybė nenustatyta. Jie abu buvo su tamsiais marškinėliais, iš įrašo nėra galimybės nustatyti, kuria iš jų iškrito kompiuteris, tačiau nepaisant šios aplinkybės, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog jo draugas neturėdamas teisės patekti į svetimą palatą, į ją užėjo, paėmė iš jos svetimą kompiuterį ir jį užvaldė, taigi, suprato, kad kompiuteris užvaldytas įsibraunant į patalpą. Kai kompiuteris iškrito, būtent kaltinamasis pakėlė jį nuo žemės ir toliau bėgo su juo, taigi jis suprasdamas, kad kompiuteris užvaldytas įsibraunant į patalpą, prisidėjo prie tolesnio vagystės darymo, nes tuo momentu, kai vyko grumtynės ant laiptų ir kompiuteris iškrito, vagystės dar nebuvo baigta. Pakeldamas kompiuterį ir su juo bėgdamas, jis ne tik tęsę turto užvaldymo aktą, bet ir konkliudentiniais veiksmais akceptavo ir patvirtino bendrą susitarimą pagrobti įsibraunant į patalpą svetimą turtą, dėl šių priežasčių V. K. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuojami kaip vagystė įsibraunant į patalpą numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teismas mano, kad V. K. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip baigta vagystė. Vagystė nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu kilus padariniams, t. y. netekus pagrobto turto. Teismų praktika formuluoja taisyklę, kad vagystė laikoma baigta nuo to momento, kai kaltininkas įgauna galimybes neteisėtai naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. su nenustatytu asmeniu užvaldė kompiuterį, t. y. paėmė jį ir nešėsi su savimi, tačiau ant išėjimo iš ligoninės laiptų buvo sulaikyti, iš jų bandoma atimti užvaldytą kompiuterį, jie jį pametė, tačiau vėl pasiėmė ir bėgo su kompiuteriu (iš esmės nuo grumtynių momento galima diskutuoti apie tai, kad slapta vagystės peraugo į atvirą vagystę, nors šis požymis kaltinamajam neinkriminuotas), nuo šio momento kaltinamąjį vijosi apsaugos darbuotojas, V. K. negalėdamas pabėgti, kompiuterį paslėpė po automobiliu, prie kurio ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Nukentėjęs savo kompiuterį surado po automobiliu. Akivaizdu, kad šioje situacijoje nei kaltinamasis, nei jo draugas neturėjo galimybės nei naudotis kompiuteriu, nei juo disponuoti – parduoti, atiduoti, išmainyti, užstatyti ir pan. Dėl šios priežasties kaltinamojo veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimas padaryti vagystę įsibraunant į patalpą.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

V. K. A. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas buvo nuo 2016-06-04 13:05 val. iki 2016-06-05 14:05 val.(t. 1, b. l. 51, 53). 2016-06-05 nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 68).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis V. K. yra teistas 4 kartus, paskutinis nuosprendis neįsiteisėjęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, nevedęs, konsultuotas priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligoninėje negydytas, iš 2016-01-06 specialisto išvados Nr. 91TPK-PL-7/2016 matyti, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 797). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra apysunkis tyčinis nusikaltimai. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teisiamas 6 kartą. Iš jo teistumų matyti, kad jo daromų nusikalstamų veikų motyvai yra savanaudiški, kaltinamasis nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo ir pasitaisyti, ieškotis legalaus pragyvenimo šaltinio, nevartoti kvaišalų, laikytis įstatymų. Tai matyti iš to, kad jam net du kartus buvo panaikintas taikytas lygtinis paleidimas. Taip pat įvertintinas ir kaltinamojo veiksmų įžūlumas, kadangi kaltinamąjį su jo draugu išeinančius su pagrobtu kompiuteriu bandė sulaikyti J. V., jiems besigrumiant iškrito kompiuteris, tačiua kaltinamasis ir toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, liudytojui šaukė, kad tai ne jo kompiuteris, pakėlė nuo grindinio kompiuterį ir matant visiems žmonėms su juo bandė pasišalinti. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, teismas mano, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę.

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo V. K. 173,70 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje V. K. atžvilgiu pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies, t. y. kad jis buvo suimtas kitoje byloje ir dėl laisvės apribojimo jo galimybės veiksmingai pasinaudoti savo tesies savarankiškai gintis buvo ribotos. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinus, šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš V. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-04 13:05 val. iki 2015-06-05 14:05 val. , t. y. 2 dienas.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti, ją panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 173,70 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.