Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-759-318-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-22
Bylos Nr.
1A-759-318-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pociene (pirm.), Vladislavas Lencikas, Leonarda Gureviciene
Nuteistasis
P. M.
Kategorijos

Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-759/2010 m.

Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.19.4.; 2.1.3.1.; 2.1.15.3.3.3.;

2.4.6.4.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teiseju Leonardos Gurevicienes, Vladislavo Lenciko,sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei, Arvydui Ivanovui,dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui,nuteistajam P. M.,gynejui adv. Valentinui Staugaiciui,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo P. M. apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nuteistas 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

Iš P. M. priteista 1.754.920,84 Lt VI V (duomenys pakeisti) naudai.

Išnagrinejusi byla, kolegija

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

P. M. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padetimi, del to valstybe patyre dideles žalos, t.y. jis, budamas valstybes tarnautojas, valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinis direktorius, po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 170 pritare valstybei nuosavybes teise priklausanciu AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju privatizavimo viešo konkurso budu programai ir Viešo konkurso komisija akcinems bendrovems „S“ (duomenys pakeisti), „V“ (duomenys pakeisti), „A“ (duomenys pakeisti) ir „An“ (duomenys pakeisti) privatizuoti 2003 m. birželio 26 d. protokolu Nr. 6 viešo konkurso laimetoju pripažino 90 700 000 Lt kaina už akcijas ir 15 000 000 Lt už investicijas pasiuliusi L. B. (L. B.), jis 2003 m. birželio 30 d. pritare Viešo konkurso komisijos išvadai del L. B. pripažinimo šio viešo konkurso laimetoju. Viešo konkurso komisijai derantis su L. B. bei jo atstovais del valstybei nuosavybes teise priklausanciu AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimo, nebaigus derybu ir derybu protokolu neiforminus bei abiem derybu šalims nepasirašius galutinio susitarimo del AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties projekto visu salygu suderinimo, P. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintu Valstybes ir savivaldybiu turto privatizavimo viešo konkurso budu nuostatu 39 punkta, nustatanti, kad Viešo konkurso komisijos derybos protokoluojamos, o pasiekti susitarimai iforminami derybu protokolu, kuri pasirašo abi šalys: Viešo konkurso komisijos vardu – jos pirmininkas (pirmininko nesant – kitas jo igaliotas komisijos narys) ir potencialus pirkejas viešo konkurso laimetojas, nepagristai, remdamasis tuo, kad AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju paketo viešo konkurso laimetojas L. B. nustatytu laiku neatvyko parengti AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties projekto, nors L. B. buvo kvieciamas atvykti parafuoti nesuderinta AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties projekta, valstybes imones V (duomenys pakeisti) tarnybinese patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), 2003 m. spalio 14 d. pasiraše isakyma Nr. IV-266 „Del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo“, kuriuo nepagristai ir neteisetai panaikino AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju paketo viešo konkurso rezultatus ir pašalino L. B. iš AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo proceso. Isiteisejusiu 2006 m. spalio 10 d. teismo sprendimu pagal L. B. ieškinio pareiškima pripažinus jo pašalinima iš derybu del AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nepagristu ir nesažiningu, iš valstybes imones V (duomenys pakeisti) L. B. naudai buvo priteista 1 688 666,90 Lt nuostoliu, 20 886,67 Lt sumoketo žyminio mokescio, 21 335,85 Lt žyminio mokescio už kasacini skunda ir 24 031,42 Lt už advokato pagalba, iš viso 1 754 920,84 Lt, kuriuos valstybes imone V (duomenys pakeisti) sumokejo L. B.. Taip del P. M. neteisetu veiksmu, kuriu pasekoje L. B. buvo sumoketa 1 754 920,84 Lt, valstybe patyre didele turtine žala, o del sumenkintu valstybes imones V (duomenys pakeisti) tarnautojo vardo ir Lietuvos Respublikos ivaizdžio užsienio investuotoju akyse – didele neturtine žala.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. M. prašo Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi, nes jo veiksmuose nera inkriminuoto nusikaltimo sudeties.

Nuteistasis P. M. tvirtina, jog sprendima del viešo konkurso rezultatu panaikinimo ir L. B. pašalinimo iš privatizavimo proceso jis prieme ne savo valia, vedinas kokiu nors asmeniniu interesu, bet vykdydamas Viešo konkurso komisijos nariu vienbalsiai priimta sprendima, jog L. B. ir toliau samoningai vilkinant privatizavimo procesa, susidaro reali gresme del nuostolingo šio objekto galutinio privatizavimo, ir siekdamas palankiausio rezultato valstybes interesams. Ši aplinkybe, apelianto nuomone, nera paneigta apylinkes teismo nuosprendyje išdestytais irodymais ar teismo motyvais.

Šalies argumentai

P. M. nurodo, jog teismu praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padetimi suprantamas kaip istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisu, pareigu ir igaliojimu panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tycia. Todel valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos neteisetuma nulemia ne vien tai, kad jis savo veikloje pažeide konkretu draudima, nurodyta norminiame akte. Ne mažiau svarbu ivertinti, ar jis vadovavosi tarnybos interesais ir principais atlikdamas pareigas, ar neiškreipe savo tarnybines veiklos turinio. Taciau apylinkes teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, nuosprendyje neišdeste irodymu, patvirtinanciu jo tycia piktnaudžiauti tarnybine padetimi, ir nenurode, kuo remiantis padare išvada, jog nera irodyta, kad P. M. norejo ir sieke tokiu padariniu, taciau samoningai leido jiems atsirasti. Be to neaišku, ka tokia išvada turetu reikšti, nes netiesiogine tycia nusako ne tik teismo nurodytas vienintelis požymis, bet ir kiti ne mažiau svarbus ir reikšmingi požymiai, t.y. pavojingo nusikalstamos veikos pobudžio suvokimas, numatymas, kad gali atsirasti baudžiamajame istatyme numatyti padariniai, apie kuriuos teismas nuosprendyje net neužsimine.

Nuteistasis tvirtina, jog nera visiškai aiškus ir suprantami ir kiti teismo nuosprendyje išdestyti argumentai del jo kaltes. Apylinkes teismas konstatavo, jog P. M. pasiraše isakyma neisigilines ir visapusiškai neivertines visos derybu medžiagos del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo, nesieme visu reikiamu priemoniu, kad neatsirastu mineti padariniai, taciau nenurode, ar jis tai padare veikdamas netiesiogine tycia, ar del nusikalstamo pasitikejo arba nerupestingumo. Kiti teismo argumentai, apelianto teigimu, yra tik abstrakcios, bendro pobudžio frazes, nesuteikiancios jokios informacijos apie jo vidini (psichini) santyki su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudeties požymiais, t.y. apie jo kalte.

P. M. manymu, apylinkes teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi, vadovavosi objektyvaus pakaltinamumo principu, t.y. jeigu keli teismai pripažino, jog derybose su L. B. del sutarties projekto parengimo parafuoti buvo elgtasi nepagristai ir nesažiningai, tai reiškia, kad del to yra kaltas valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinis direktorius. Taciau teismas neatsižvelge, i tai, jog teismai pripažino, kad nepagristai ir nesažiningai elgesi ne P. M. asmeniškai, bet Viešo konkurso komisija (t. 1, b.l. 173), o Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija padare išvada, kad valstybes imones V (duomenys neskelbtini) turejo pagrinda panaikinti viešo konkurso rezultatus del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo, t.y. pripažino valstybes imones V (duomenys neskelbtini) veiksmus teisetais ir pagristais. Šios aplinkybes, nuteistojo teigimu, patvirtina jo aiškinima, jog priimdamas isakyma del L. B. pašalinimo, jis neturejo pagrindo abejoti savo veiksmu pagristumu ir teisetumu, bei paneigia jo realia galimybe suvokti savo veiksmu neteisetuma.

Teismo posedyje nuteistasis P. M. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokuroras praše nuteistojo P. M. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendis naikintinas, teiseju kolegijai padarius išvada, jog P. M. turi buti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Kolegija, išnagrinejusi byla apeliacine tvarka, nustate, jog P. M. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., inkriminuojant, jog jis, budamas valstybes tarnautojas, valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinis direktorius, Viešo konkurso komisijai nebaigus derybu su L. B. bei jo atstovais del valstybei nuosavybes teise priklausanciu AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimo ir derybu protokolu neiforminus bei abiem derybu šalims nepasirašius galutinio susitarimo del AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties projekto visu salygu suderinimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintu Valstybes ir savivaldybiu turto privatizavimo viešo konkurso budu nuostatu 39 punkta, nustatanti, kad Viešo konkurso komisijos derybos protokoluojamos, o pasiekti susitarimai iforminami derybu protokolu, kuri pasirašo abi šalys: Viešo konkurso komisijos vardu – jos pirmininkas (pirmininko nesant – kitas jo igaliotas komisijos narys) ir potencialus pirkejas viešo konkurso laimetojas, nepagristai, remdamasis tuo, kad AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju paketo viešo konkurso laimetojas L. B. nustatytu laiku neatvyko parengti AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties projekto, nors L. B. buvo kvieciamas atvykti parafuoti nesuderinta AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties projekta, valstybes imones V (duomenys pakeisti) tarnybinese patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), 2003 m. spalio 14 d. pasiraše isakyma Nr. IV-266 „Del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo“, kuriuo nepagristai ir neteisetai panaikino AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju paketo viešo konkurso rezultatus ir pašalino L. B. iš AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo proceso. Del šiu P. M. neteisetu veiksmu valstybe patyre didele – 1 754 920,84 Lt – turtine žala, o del sumenkintu valstybes imones V (duomenys pakeisti) tarnautojo vardo ir Lietuvos Respublikos ivaizdžio užsienio investuotoju akyse – didele neturtine žala.

Žemesnės instancijos teismas

P. M. kalte padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., teismas grinde:

Kaltinamojo P. M. parodymais, kad, pasirašydamas 2003-10-14 isakyma Nr. IV-266 „Del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo“, jis remesi Viešo konkurso komisijos duota išvada ir buvo pilnai isitikines savo veiksmu teisetumu, sieke palankiausiu salygu valstybes interesams. Iš konkurso pasitraukus kitiems dalyviams, o L. B. vilkinant privatizavima, susidare reali gresme del nepalankaus AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pardavimo. Ivertinusi susidariusia situacija, Viešo konkurso komisija nusprende panaikinti konkurso rezultatus ir pasiule tai teisiškai iforminti valstybes imonei V (duomenys pakeisti).

Kaltinamasis buvo isitikines, kad L. B. vilkina akciju pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyma ir nera pasiruošes sumoketi pasiulyta suma. Nors L. B. žadejo pateikti irodymus, patvirtinancius jo galimybe sumoketi pasiulyta kaina, taciau per visa derybu laikotarpi ju Viešo konkurso komisijai taip ir nepateike. Noredamas moketi pasiulyta kaina dalimis, L. B. turejo pateikti banko garantija, taciau to taip pat nepadare. Ne vienas Lietuvos bankas nesuteike jam tokio kredito, užsienio bankai taip pat. L. B. buvo kelis kartus kvieciamas atvykti parafuoti sutarties, taciau pats neatvyko, o jo atstovas Lietuvoje nurode, kad to padaryti negali, nors ir turejo igaliojima. Galiausiai buvo gautas banko laiškas, kad sutartis nebus pasirašyta, kol nebus atliktas pilnas AB „A“ (duomenys pakeisti) auditas. Tai reiške, kad derybos atsidurs aklavieteje. Kaltinamojo manymu, L. B. tokias veiksmais sieke deretis ir numušti kaina, taciau pagal Viešo konkurso nuostatus kaina negalejo buti mažinama, todel tokie L. B. veiksmai reiške derybu vilkinima, tapo aišku, kad pastarasis nesiruošia moketi pasiulytos kainos ir pasirašyti sutarties. Tai patvirtina ir ta aplinkybe, jog pašalintas iš konkurso L. B. nebande gincyti teisme isakymo teisetumo ir grižti i privatizavimo procesa, t.y. jis nenorejo testi privatizavima, mokant per didele kaina. Taip elgdamasis L. B. rizikavo prarasti tik 200000 Lt pradini inaša ir 5000 Lt, sumoketus už privatizavimo dokumentu rinkima. Kitu atveju, t.y. tesiant privatizavima, reikejo permoketi virš 27 mln. Lt arba, valstybes imonei V (duomenys pakeisti) vykdant pakartotini privatizavima ir gavus mažesne kaina, kompensuoti patirtus nuostolius.

P. M. nuolat iš Viešo konkurso komisijos gaudavo žodine informacija apie tai, kaip vyksta derybos su L. B., žinojo bendra situacija, bet ne smulkias detales. Netiketi pateikiama informacija, reikalauti daugiau ar papildomai tikrinti jis neturejo pagrindo. Kaltinamasis dalyvavo paskutiniame Viešo konkurso komisijos posedyje, kuriame buvo nutarta siulyti valstybes imonei V (duomenys pakeisti) pasirašyti isakyma del L. B. pašalinimo iš konkurso. Komisijos pirmininkas pristate klausima, išdeste aplinkybes, nurode faktus, del ko i ši posedi neatvyko L. B.. Isakymas buvo pasirašytas ne iš karto, bet praejus keturioms dienoms nuo posedžio, nes lauke, kad galbut L. B. dar atvyks. Protokolu, tame tarpe protokolo del sutarties parafavimo termino nustatymo, kaltinamasis nemate, prie isakymo del L. B. pašalinimo iš konkurso projekto tas protokolas, susirašinejimo su L. B. dokumentai nebuvo prideti. Kita vertus, jis neprivalejo asmeniškai tikrinti visus protokolus. Derybu su L. B. klausimu dirbo teisininkai, patarejai, jie turejo visa informacija.

Viešo konkurso komisija prieme sprendima, o valstybes imone V (duomenys pakeisti) – formalu isakyma. Nors komisijos sprendimas nebuvo privalomas, taciau nebuvo tokiu atveju, kad generalinis direktorius turetu priešinga nuomone. Prieš jam pasirašant isakyma del L. B. pašalinimo, visa su tuo susijusia medžiaga nagrinejo teisininkai ir apie viska ji informavo. Jis pats tos medžiagos nenagrinejo, tai daryti nebuvo prasmes, nes ja ivertino teisininkai. Jei pastarieji butu pasake, kad kažkas yra ne taip, kad yra rizikos pasirašyti isakyma, jis jo nebutu pasirašes.

Liudytojo A. M. – valstybes imones V (duomenys pakeisti) privatizavimo direktoriaus, Viešo konkurso komisijos pirmininko privatizuojant AB „A“ (duomenys pakeisti) ir kitas alkoholio bendroves – parodymais, kad konkursa del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo laimejus L. B., pastarasis su teisiniais patarejais ir igaliotiniu G. S. atvyko i valstybes imone V (duomenys pakeisti), kur buvo aptartos bendrosios proceduros, pagrindines sutarties nuostatos, apmokejimo klausimas, susitarta del termino, kada pasibaigs visas privatizavimo procesas. Pirmas susitikimas buvo iformintas protokolu. Paprastai po posedžio darbiniame lygyje budavo apsikeiciama protokolo juodrašciu ir, jei šalys neturi kokiu nors pastabu, kito posedžio pradžioje pasirašomas praejusio posedžio protokolas. Ji pasirašo Viešo konkurso komisijos pirmininkas bei sekretore ir pirkejas arba jo igaliotas asmuo. Šiuo konkreciu atveju pirmojo susitikimo protokola pasiraše L. B. igaliotas asmuo G. S..

Derybu pradžia vyko sklandžiai, netrukus ivyko ir antras posedis, taciau veliau derybos eme strigti, L. B. nerode jokios iniciatyvos. Rugpjucio menesi ivykusiame posedyje iš esmes buvo susitarta del visu pagrindiniu pirkimo-pardavimo salygu, šio posedžio protokolas turejo buti susitarimo dokumentas, taciau jis nebuvo pasirašytas L. B. atstovaujancio asmens. Po to L. B. buvo kvieciamas atvykti parafuoti sutarti. Buvo tiketasi, kad pirkejas elgsis sažiningai, atvyks i sekanti susitikima ir pasirašys protokola bei parafuos sutarti. Tokios praktikos buvo laikomasi ir kitu alkoholio bendroviu privatizavime – protokolai budavo pasirašomi parafavimo metu. Taciau nei L. B., nei jo atstovai neatvykdavo. Tokie veiksmai rode, kad pirkejas vengia pasirašyti sutarti ir nenori isigyti šios bendroves. Kadangi imone iki metu pabaigos reikejo privatizuoti, komisija nutare siulyti valstybes imonei V (duomenys pakeisti) pašalinti L. B. iš konkurso. L. B. pasinaudojo tuo, kad ne viskas buvo juridiškai sutvarkyta iki galo. Ar P. M. buvo pristatyta visa medžiaga del privatizavimo, nežino, komisijos pasiulymas pastarajam nebuvo privalomas.

Liudytojo N. E. – Viešo konkurso komisijos nario privatizuojant AB „A“ (duomenys pakeisti) – parodymais, kad derybos su konkurso nugaletoju L. B. tesesi apie 3 men. Joms einant i pabaiga, kai buvo suderintos visos pozicijos, susitarta del esminiu dalyku, ir beliko tik parafuoti sutarti, prasidejo keisti dalykai, rodantys, jog L. B. nesiruošia pasirašyti sutarties ir moketi tos kainos, kuria buvo deklaraves dalyvaudamas konkurse. Keleta kartu kviestas parafuoti sutarties, L. B. neatvyko, todel buvo priimtas sprendimas ji pašalinti iš konkurso. L. B. praktiškai nerode jokio intereso užbaigti procesa, akivaizdžiai ji vilkino. Šiuo konkreciu atveju buvo imtasi visu priemoniu, kad galutinis susitarimas ivyktu, visos salygos buvo suderintos. Posedžio protokola komisija pasiraše ir pateike ji pasirašyti kitai pusei. Kodel L. B. nepasiraše protokolo, negali pasakyti.

Komisijos sprendimas valstybes imones V (duomenys pakeisti) generaliniam direktoriui yra labai svarus, nes butent komisija vykde derybas, dalyvavo tame procese kiekviena diena, o direktorius mate medžiaga de facto ir komisijos, kuri su ta medžiaga dirbo, pasiulyma. Direktoriui buvo pateiktas kompetentingu žmoniu išnagrinetas klausimas.

Liudytojo S. S. parodymais, kad L. B. laimejus konkursa, beliko suderinti visas sutarties salygas. Viešo konkurso komisija, kurios narys jis buvo, derino tik esminius, finansinius ekonominius, biznio klausimus. Rugpjucio menesi atrode, kad sutartis bus sekmingai pasirašyta, todel buvo nutarta, kad rugsejo 1 d. valstybes imone V (duomenys pakeisti) parafuos sutarti su L. B.. Iš pradžiu jokiu ypatingu problemu nekilo, taciau veliau susidare ispudis, kad pirkejas ne visai sažiningai elgiasi, kvieciamas neatvykdavo parafuoti sutarties, neatsakydavo i skambucius, nebuvo aišku del igaliojimu, kas turi pasirašyti sutarti. Todel kilo abejoniu del pirkejo ketinimu, toks vilkinimas nebuvo naudingas. Komisija, ivertinusi visas aplinkybes, siekdama, kad procesas nebutu visiškai sužlugdytas, prieme sprendima-rekomendacija valstybes imones V (duomenys pakeisti) vadovui nutraukti derybas su L. B.. Tuo metu tai buvo optimaliausias sprendimas. Asmeniškai jis protokolais nesidomejo, yra isitikines, kad iš esmes derybos su pirkeju buvo baigtos.

Viešo konkurso komisija buvo tarpžinybine, privatizavimo institucija yra valstybes imone V (duomenys pakeisti), kuri ir vykde visa technini bei organizacini komisijos darbo aptarnavima. Kita vertus, Komisijos nariai taip pat galejo pasižiureti, kaip atrodo tie protokolai.

Liudytojo V. G. – Viešo konkurso komisijos nario – parodymais, kad rugpjucio menesi vykusiame komisijos posedyje buvo priimtas susitarimas, jog po keleto dienu galima parafuoti pirkimo-pardavimo sutarti. L. B. ir jo atstovas neatvyko i sutarties parafavima, po to jie vel buvo kvieciami, taciau vis neatvykdavo, todel buvo priimtas sprendimas L. B. pašalinti iš konkurso. Ar kita šalis pasiraše protokola, nežino.

Liudytojos J. B. – Viešo konkurso komisijos nares – parodymais, kad L. B. buvo paskelbtas laimetoju pasiulius didžiausia kaina, prasidejo derybos. Iš pradžiu derybinis procesas vyko sklandžiai, taciau po to pirkejas pradejo vilkinti procesa, neatsakineti i skambucius, nesilaikyti sutartu terminu, i raginimus parafuoti sutarti neatsakydavo. Buvo gautas G. S. raštas, kad jis neigaliotas parafuoti sutarties. Esmines salygos buvo aptartos, taciau sutartis neparafuojama. Nebuvo laiko laukti, todel buvo nutarta pasiulyti valstybes imonei V (duomenys pakeisti) panaikinti konkurso rezultatus. Generalinis direktorius pasiraše isakyma, kuriuo konkurso rezultatai buvo panaikinti.

Buvo surašytas derybu posedžio protokolas ir išsiustas pirkejo atstovams. Pastarieji ilgai delse atsakyti, po to praše pakeisti derybu pabaigos terminus, kurie buvo sutarti posedžio metu. Komisija negalejo sutikti, nes posedžio metu buvo sutarta butent del tokio termino, taigi butu reikeje klastoti protokola. Faktiškai buvo tokia tvarka, kad pirmesni posedžio protokola pirkejas pasirašo atvykes i kita posedi. Buvo isitikine, kad G. S. yra igaliotas asmuo ir galejo atlikti visus veiksmus, susijusius su privatizavimu. Valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinis direktorius turejo teise susipažinti su visa medžiaga, protokolais, ar jie buvo jam pateikti, nežino.

Liudytojo R. S. – Viešo konkurso komisijos nario privatizuojant AB „A“ (duomenys pakeisti) – parodymais, kad komisija išnaudojo visas galimybes, jog derybos butu sekmingai užbaigtos. Kitai pusei nerodant noro užbaigti derybas, neatsiliepiant i kvietimus atvykti, keliant vis naujus reikalavimus, keiciant jau aptartas salygas ir taip akivaizdžiai vilkinant derybas, komisija prieme teisinga sprendima siulyti pašalinti L. B. iš konkurso. Del visu pagrindiniu salygu buvo susitarta. Protokola paprastai šalys pasirašydavo veliau, nes jis dar redaguojamas.

Liudytojo M. N. parodymais, kad jis dirbo valstybes imones V (duomenys pakeisti) Teises skyriuje teisininku. Po to kai L. B. buvo pripažintas konkurso laimetoju, ivyko berods 2 Viešo konkurso komisijos posedžiai, kuriuose jis dalyvavo. Viename buvo tariamasi del derybu eigos. Buvo planuojama pasirašyti sutarti ir suderinti sutarties teksta iki rugpjucio menesio pabaigos. Po to vyko sutarties derinimo darbai, vyko susitikimai, buvo aptariami sutarties tekstai, pasiekiami kažkokie kompromisai, derybos vyko iki liepos pabaigos. Po to jis išejo atostogu, prie AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo grižo tik tuomet, kai laimetoju buvo pripažintas J konsorciumas (duomenys pakeisti). Jam išeinant atostogu, nesuderintu klausimu praktiškai nebebuvo like. Posedyje, kuriame buvo priimtas sprendimas pašalinti L. B. iš konkurso, liudytojas nedalyvavo. I susitikimus del sutarties derinimo ateidavo L. B. advokatas J. S. ir G. S.. Techninius teisinius dalykus eigoje spresdavo J. S., o jei iškildavo svarbesnis – verslo klausimas, sprendimus priiminedavo G. S..

Liudytojo G. P. parodymais, kad 2003 m. jis dirbo valstybes imones V (duomenys pakeisti) Teises skyriaus viršininku. 2003 m. spalio men. pirmoje puseje buvo sprendžiamas klausimas del generalinio direktoriaus isakymo pašalinti L. B. iforminimo, reikejo spresti, ka toliau daryti su privatizavimo proceduromis. Jis kartu su kolegomis ruoše isakymo projekta, gilinosi, ar yra teisetas pagrindas pašalinti. Vadovavosi nuostata, kad galima pašalinti, jeigu potencialus dalyvis neatvyksta i derybas. Vizuojant isakyma, jis neprivalejo gilintis i Viešo konkurso komisijos motyvus, peržiureti visus protokolus ir aiškintis, ar šalys susiderejo, ar nesusiderejo. Svarbiausia buvo tai, koki sprendima Komisija prieme, kad ji laike, jog derybu procesa baige, pateike ir pakviete L. B. parafuoti sutarties, o pastarasis du kartus neatvyko. Todel pagrindas ji pašalinti buvo. Pareigos daugiau gilintis i komisijos motyvus valstybes imone V (duomenys pakeisti) neturejo, be to ir neturejo galimybes, nes teises aktais nustatyta, jog sudaryta Komisija veikia iki sutarties pasirašymo. Todel situacija yra tokia, kad valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinis direktorius praktiškai gali tik iforminti jau priimtus Viešo konkurso komisijos sprendimus, nors Komisija ir vartoja tokius žodžius kaip „siulau“.

Viešo konkurso komisijos posedžio protokolas nebuvo pasirašytas iš pirkejo puses. Jis nepasiraše protokolo ir neatvyko parafuoti sutarties. Tokie jo veiksmai buvo aiškinami visumoje. Kadangi pirkejas kele tik viena priekaišta, kad nesusitarta del baudu, valstybes imone V (duomenys pakeisti) turejo teise išimtinai pareikalauti pavyzdines sutarties nuostatos, patvirtintos Vyriausybes nutarimu, t.y. 100 procentu baudu. Daugiau jie nesigilino, nes kiti klausimai, veliau atsirade ieškinyje, tuo metu nebuvo keliami.

Kokia medžiaga komisija pateike P. M. nežino. Jis pats ta klausima nagrinejo, mate protokola, nutarima, teises aktus ir pakvietimu susirašinejima. Žinojo, kad protokolas nepasirašytas, taciau šio klausimo neakcentavo.

Liudytojo G. S. parodymais, kad jis turejo notariškai patvirtinta L. B. igaliojima pateikti paraiška privatizavimo komisijai bei visus kitus reikiamus dokumentus. L. B. laimejus konkursa, sekantis etapas buvo susijes su finansiniais reikalais, todel jo kompetencija baigesi. Pagrindiniu L. B. atstovu tapo bankas „D“ (duomenys pakeisti), kuris turejo visus igaliojimus. Jis pats buvo itrauktas i derybu komisijos sudeti, dalyvaudavo, duodavo patarimus. Rašytinio igaliojimo pasirašyti protokole neturejo, nors keleta protokolu buvo pasirašes. Kodel nebuvo pasirašytas paskutinis protokolas, atsakyti negali. Esme buvo ne protokole, o tai, kad buvo nesuderinti esminiai klausimai – mokejimas, baudos, arbitražo vieta. Ne viena karta susitikimuose su L. B. pastarasis skundesi, kad kvietimus atvykti gauna likus dviems dienoms iki susitikimo, todel net fiziškai to negali padaryti. Rugsejo 10 d. P. M. kabinete buvo aptarti klausimai del nuomoniu skirtumu apmokejimo, baudu klausimais, susitarta, kad grupems reikia testi darba. Rugsejo 30 d. ar spalio 1 d. liudytojas gavo kvietima spalio 10 diena atvykti parafuoti sutarties. L. B. sake, kad jokio kvietimo negauna, 7-a diena jis gavo neregistruota laiška. Jau 8 d. jis siunte elektroninius laiškus valstybes imonei V (duomenys pakeisti) su pranešimu, kad iki 10 dienos nespeja atvykti. Abi puses žinojo, kad parafuoti sutarties negalima, kol tekstas nesuderintas iki galo. Šiuo konkreciu atveju nebuvo suderinti trys pagrindiniai klausimai. Kalba ejo apie poziciju suderinima, bet ne apie parafavima. L. B. rugsejo 7 d. buvo gaves kvietima rugsejo 10 d. atvykti parafuoti sutarties. Rugsejo 8 d. L. B. informavo, kad skrenda i JAV, todel valstybes imonei V (duomenys pakeisti) buvo pranešta, kad atvyks tik po rugsejo 10 d. Del to jis pats jokio atsakymo negavo, greiciausiai tokio atsakymo negavo ir L. B.. Igaliojima turejo tik pateikti dokumentus, toliau jis derybose dalyvavo kaip derybu grupes narys.

2009-03-02 daiktu apžiuros protokolu, kuriuo buvo apžiureti dokumentai, paimti iš valstybes imones V (duomenys pakeisti):

1. 2003-08-26 Viešo konkurso komisijos akcinems bendrovems „V“ (duomenys pakeisti), „A“ (duomenys pakeisti) ir „An“ (duomenys pakeisti) privatizuoti protokolas Nr. 20, kuriame užfiksuota, kad svarstytas valstybei nuosavybes teise priklausanciu AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Nutarta, kad „Pirkejas ir valstybes imones V (duomenys pakeisti) atstovai sprendžia posedžio metu iškeltus klausimus ir informuoja kita puse apie ju sprendimo galimybes ir rezultatus“. Protokolas pasirašytas Viešo konkurso komisijos pirmininko A. M. bei protokola rašiusios komisijos nares J. B.. Grafoje „Pirkejo atstovas G. S.“ parašo nera.

2. Valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinio direktoriaus 2003-10-14 isakymas Nr. IV-266 „Del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo“, pasirašytas P. M., kurio 6 p. nurodyta, kad viešo konkurso laimetojui nustatytu laiku neatvykus parengti pirkimo-pardavimo sutarties projekto valstybes imone V (duomenys pakeisti) sutinkamai su Viešo konkurso nuostatu, patvirtintu 1997-12-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1502, 58 p. privalo panaikinti viešo konkurso rezultatus; rezoliucines dalies 1 p. nurodyta, jog panaikinami AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju paketo viešo konkurso rezultatai.

3. 2003-09-03 J. S. elektroninis laiškas valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininkui Li. B.: „Jusu prašymu siunciu jums paskutines akciju pirkimo-pardavimo sutarties redakcija anglu kalba. Šaliu iki galo nesuderintos vietos yra pažymetos geltonai. Atkreipiu Jusu demesi, kad ši redakcija dar nebuvo patvirtinta musu kliento“.

4. 2003-09-09 J. S. elektroninis laiškas Li. B.: „Jusu prašymu siunciu akciju pirkimo-pardavimo sutarties projekta anglu kalba. Noriu atkreipti Jusu demesi, kad akciju pirkimo-pardavimo sutarties projektui, paruoštam tiek anglu, tiek lietuviu kalba, dar turi pritarti klientas“.

5. Banko „D“ (duomenys pakeisti) atstovu F. F. ir P. T. pasirašytas 2003-10-08 faksu atsiustas raštas anglu kalba, adresuotas P. M., kuriame, be kita ko, nurodoma: „Musu klientas p. L. B. tik vakar gavo iš Jusu laiška, pasirašyta p. A. M., kuriuo prašoma susitikti jusu patalpose del akciju pirkimo-pardavimo sutarties apiforminimo iki 2003 m. spalio 10 d. Musu manymu, dar liko svarbiu neišsprestu ir diskutuotinu klausimu, taip pat tokiu, kuriuos reikia pasiaiškinti. Be to, p. L. B. šiomis dienomis negales dalyvauti del svarbiu savo verslo isipareigojimu. Kaip žadeta telefonu, aš patvirtinu, kad mes baigiame parengti savo laiška, kuriame kliento vardu ir atsižvelgiant i musu, kaip patarejo, vaidmeni, jums bus pateikti esminiai atsiliepimai apie sandori. Mums butu malonu gauti jusu atsakyma i ši laiška kita savaite ir susitarti del velesnio galimo susitikimo, jeigu reiketu“ (t. 4 b.l. 26-118).

2009-03-03 daiktu apžiuros protokolu, kuriuo apžiureti dokumentai, esantys civilineje byloje Nr. 2-673-43/2005:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2005-04-28 sprendimas, kuriuo valstybes imones V (duomenys pakeisti) sprendimas del L. B. pašalinimo iš derybu del AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pripažintas nepagristu ir nesažiningu. Iš valstybes imones V (duomenys pakeisti) L. B. naudai priteista 1688666,90 Lt nuostoliu, susijusiu su dalyvavimu viešame konkurse, atlyginimo, 20886,67 Lt sumoketo žyminio mokescio ir 24031,42 Lt išlaidu advokatu pagalbai apmoketi – viso 1733584,99 Lt (3 t. b.l.3-114).

2. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartis, kuria panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005-12-28 sprendimas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2005-04-28 sprendimas, priteisiant L. B. iš Valstybes imones V (duomenys pakeisti) 21335,85 Lt žyminio mokescio už kasacinio skundo padavima.

2007-05-05 specialisto išvada Nr.5-1/59, kad AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo viešo konkurso laimetojas L. B. 2003-06-30 valstybes imones V (duomenys pakeisti) buvo pakviestas deretis del Akciju pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimo. Derybos tarp valstybes imones V (duomenys pakeisti) ir L. B. ir (ar) jo atstovu buvo pradetos 2003-07-08. 2003-08-26 protokole Nr. 20 buvo irašyta, kad komisijai ir pirkejui buvo pateiktas abieju šaliu suderintas Akciju pirkimo-pardavimo sutarties projektas bei numatytas sutarties projekto parafavimo terminas iki 2003-09-01. 2003-08-26 Viešo konkurso komisijos posedžio protokolas nebuvo pasirašytas pirkejo L. B. atstovu. T.y. valstybes imones V (duomenys pakeisti) nustatytas sutarties projekto parafavimo terminas iki 2003-09-01 nebuvo suderintas su pirkeju.

Abieju derybose dalyvaujanciu atstovu susitarimas del pirkimo-pardavimo sutarties projekto suderinimo, nustatant konkretu sutarties projekto parafavimo termina, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-12-31 nutarimu Nr. 1502 patvirtintu Valstybes ir savivaldybiu turto privatizavimo viešo konkurso budu nuostatu 39 punktas, derybu protokole nebuvo iformintas. Taciau valstybes imone V (duomenys pakeisti), neturedamas abieju šaliu derybu protokolu iforminto susitarimo apie sutarties projekto suderinima ir nustatyta konkrecia sutarties projekto parafavimo data, pakviete (2003-09-02 raštu Nr. (25)-3R-3359, 2003-09-30 raštu Nr. (25)-3R-3868) pirkeja L. B. atvykti parafuoti nesuderinto pirkimo-pardavimo sutarties projekto.

Viešo konkurso komisijos 2003-10-10 sprendimas pasiulyti valstybes imonei V (duomenys pakeisti) panaikinti AB „A“ (duomenys pakeisti) viešo konkurso rezultatus ir valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinio direktoriaus P. M. 2003-10-14 isakymas Nr. IV-266 panaikinti AB „A“ (duomenys pakeisti) viešo konkurso rezultatus grindžiami Viešo konkurso nuostatu, patvirtintu 1997-12-31 LRV nutarimo Nr.1502 58 punktu. Taciau ne viena 1997-12-31 LRV nutarimo Nr. 1502 58 punkte numatyta salyga neapibrežia nustatyto laiko, per kuri L. B. turejo atvykti parafuoti AB „A“ (duomenys pakeisti) pirkimo-pardavimo sutarties projekta, o sutarties projekto parafavimo terminas abieju šaliu nebuvo suderintas (2003-08-26 Viešo konkurso komisijos posedžio protokolas, kuriame buvo numatytas sutarties projekto parafavimo terminas iki 2003-09-01, nebuvo pasirašytas pirkejo L. B. atstovu). Todel Viešo konkurso komisijos pasiulymas ir valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinio direktoriaus P. M. sprendimas panaikinti AB „A“ (duomenys pakeisti) viešo konkurso rezultatus neatitiko 1997 m. gruodžio 31 d. LRV nutarimo Nr. 1502 58 punkto nuostatu (t. 2 b.l. 4-23).

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkes teismas nuosprendyje konstatavo, jog visi šie faktiniai duomenys patvirtina, kad P. M., veikdamas netiesiogine tycia, padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., t.y. užimdamas aukštas ir atsakingas pareigas, siekiant, kad valstybes turtas butu privatizuojamas skaidriai ir sažiningai, neisigilines ir visapusiškai neivertines visos derybu medžiagos del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo, pasiraše isakyma, kurio pagrindu L. B. buvo pašalintas iš konkurso. Byloje nera irodyta, kad P. M. norejo ir sieke inkriminuotu padariniu, t.y. valstybei padarytos dideles – 1754920,84 Lt – turtines žalos bei dideles neturtines žalos del sumenkinto valstybes imones V (duomenys pakeisti) tarnautojo vardo ir del sumenkinto Lietuvos Respublikos ivaizdžio užsienio investuotoju akyse, taciau nesieme visu reikiamu priemoniu, kad šie padariniai neatsirastu. Šios teismo išvados prieštarauja faktinems bylos aplinkybems.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, teisejai irodymus turi vertinti pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Apylinkes teismas šiu nuostatu nesilaike. Deklaraves, kad P. M. pasiraše 2003-10-14 isakyma Nr. IV-266 veikdamas netiesiogine tycia, nenurode kokie faktiniai bylos duomenys tai patvirtina, posedyje netyre nusikaltimo subjektyviuju požymiu. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismas padare klaidingas išvadas del nuteistojo P. M. kaltes.

Kolegija, apeliacines instancijos teismo posedyje ivertinusi šiuos pirmosios instancijos teisiamajame posedyje ištirtus irodymus bei atlikusi papildoma irodymu tyrima, konstatuoja, kad P. M. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nepasitvirtino, nes neirodyta, kad pastarasis turejo tycia padaryti ši nusikaltima, t.y., kad jis, pasirašydamas 2003-10-14 isakyma Nr. IV-266 „Del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo“, turejo tycia pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-12-31 nutarimu Nr. 1502 patvirtintu Valstybes ir savivaldybes turto privatizavimo viešo konkurso budu nuostatu 39 p. reikalavimus ir sukelti pasekmes, kurios atsirado Vilniaus apygardos teismui 2005-04-28 sprendimu priteisus L. B. patirtus nuostolius del dalyvavimo privatizavimo procese.

Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybe už valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavima tarnybine padetimi arba igaliojimu viršijima, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

P. M. nuteistas už piktnaudžiavima tarnybine padetimi.

Piktnaudžiavimas tarnybine padetimi suprantamas kaip valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esme yra ta, kad valstybes tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, taciau iš tikruju jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybes tarnybos principai ir iškraipoma tarnybines veiklos esme, turinys, menkinamas konkrecios valstybines institucijos ir pacios valstybes autoritetas. Piktnaudžiavimas tarnybine padetimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais igaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – darant poveiki kitu subjektu veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmu, kurie buvo butini, tinkamai atliekant savo pareigas. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tycia.

Šioje baudžiamojoje byloje nekvestionuojamas L. B. pašalinimo iš AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo proceso butinumas. P. M. nekaltinamas, jog del to valstybes interesams padare kokio nors pobudžio žala. Nors bylos duomenys tvirtina, kad L. B. buvo pasiules didžiausia kaina už AB „A“ (duomenys pakeisti) akcijas, taciau Viešo konkurso komisijos dokumentacija (t. 4 b.l. 29-118) rodo, kad L. B. nebuvo iniciatyvus užbaigiant derybu procesa: pardavejui nepateike duomenu, patvirtinanciu, kad jis turi galimybe sumoketi pasiulyta kaina, derejosi, kad, neužbaigus derybu butu leidžiama i ši procesa pritraukti kita Italijos imone, pats nesirupino, kad jo igalioti atstovai Lietuvoje turetu reikiamus igaliojimus, tiesiogiai nepalaike ryšiu su pardaveju, šaukiamas i posedžius neatvykdavo del užimtumo kitais reikalais. Visi šie faktiniai duomenys nepaneigia nuteistojo P. M. aiškinimo, kad L. B. ieškojo sau palankiausiu salygu iš proceso pasitraukti, o nuo 2004 m. sausio 1 d. isigaliojus Lietuvos Respublikos alkoholio kontroles istatymo pakeitimams del alkoholio rinkos liberalizavimo, o L. B. pasitraukus, valstybe už AB „A“ (duomenys pakeisti) akcijas butu nebegavusi ir prašomos pradines kainos. Taigi nepaneigtas P. M. aiškinimas, jog jis, pasirašydamas 2003-10-14 isakyma Nr. IV-266 „Del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo“, sieke, kad valstybes interesai nenukentetu.

P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. del to, kad jis sutiko su Viešo konkurso komisijos siulymu ir 2003-10-14 isakyma Nr. IV-266 „Del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo“ pasiraše bei pašalino L. B. iš privatizavimo proceso pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1997-12-31 nutarimu Nr. 1502 patvirtintu Valstybes ir savivaldybes turto privatizavimo viešo konkurso budu nuostatu 39 punkta. T.y. isakyma jis pasiraše Viešo konkurso komisijai nebaigus derybu ir derybu protokolu neiforminus bei abiems derybu šalims nepasirašius galutinio susitarimo del AB „A“ (duomenys pakeisti) akciju prikimo-pardavimo sutarties projekto ir visu salygu suderinimo, konstatuojant, jog butent tuo buvo padaryta didele žala, nes teismas, veliau, nustates šiuos procedurinius pažeidimus, L. B. naudai iš atsakovo – valstybes imones V (duomenys pakeisti) – priteise nuostolius, atsiradusius ryšium su jo dalyvavimu viešame konkurse.

Apylinkes teismas, vertindamas byloje esancius irodymus, pagristai nustate objektyviuosius padarytos veikos požymius, taciau neivertino, kad, siekiant nustatyti, ar kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo sudetis, juos reikia glaudžiai sieti su subjektyviaisiais šios veikos požymiais, kurie taip pat turi buti pagristi baudžiamosios bylos duomenimis.

Kaip jau buvo mineta, nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., gali buti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tycia. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tycia tuomet, kai ji padares asmuo suprato pavojinga visuomenei savo veikimo ar neveikimo pobudi, numate pavojingas visuomenei jo pasekmes ir ju sieke. Nusikaltimas laikomas padarytu netiesiogine tycia, jei ji padares asmuo suprato pavojinga savo veiksmu pobudi, numate pavojingas visuomenei pasekmes, ir, nors šiu pasekmiu nenorejo, samoningai leido šioms pasekmems kilti.

Apylinkes teismo išvada, kad P. M. padare inkriminuojama nusikaltima, veikdamas netiesiogine tycia, prieštarauja apeliacines instancijos teismo posedyje ištirtiems irodymams.

Samoningas leidimas atsirasti pavojingoms visuomenei pasekmems reiškia, kad asmuo numato ju atsiradimo galimybe del savo veiksmu, taciau nesiima priemoniu joms išvengti. Sutinka su tokia galimybe arba yra abejingas del šiu pasekmiu atsiradimo.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis P. M. paaiškino, jog valstybes imones V (duomenys pakeisti) Teises skyriaus viršininkui G. P. jis buvo pavedes stebeti Viešo konkurso komisijos darba del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo konkurso eigos. Gamybiniuose pasitarimuose su juo aptardavo ši procesa, todel žinojo, kad derybu procesas su L. B. stringa, nes pastarasis nenori jo užbaigti, ieško galimybiu iš jo pasitraukti, patiriant mažiausius nuostolius. Buvo aišku, kad stringa ir kreditavimo klausimai. L. B. venge atvykti i posedžius, todel pagaliau Viešo konkurso komisija prieme sprendima siulyti nutraukti derybas su L. B.. Nuteistasis pats dalyvavo Komisijos posedyje, kuriame buvo priimtas sprendimas pašalinti L. B. iš privatizavimo proceso. Šio posedžio metu P. M. nekilo abejoniu del tokio sprendimo pagristumo, taciau jis, pats nebudamas teisininkas, valstybes imones V (duomenys pakeisti) Teises skyriaus viršininkui dave nurodyma, kad valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininkai patikrintu, ar priimant toki sprendima buvo laikytasi visu teisiniu proceduru, ar viskas yra tvarkoje iš teisines puses. Atsižvelgiant i šiu išvadu rezultatus, turejo buti paruoštas valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinio direktoriaus isakymo projektas. Teisininkai P. M. informavo, kad iš teisines puses yra viskas tvarkoje, jokiu pažeidimu, kurie galetu sukelti kokias nors pasekmes, neužfiksuota, ir pateike paruošta 2003-10-14 isakymo Nr. IV-266 projekta, kuri nuteistasis, kaip valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinis direktorius, pasiraše.

P. M. patikino, jog jis niekada nebutu pasirašes mineto isakymo, jei butu žinojes, kad Viešo konkurso komisija derybu procese padare kokius nors procedurinius teises pažeidimus, del kuriu gali kilti kokios nors pasekmes.

Ši kaltinamojo aiškinima patvirtina liudytojo, tuo metu dirbusio valstybes imones (V (duomenys pakeisti) Teises skyriaus viršininku, G. P. parodymai. Pastarasis paaiškino, kad iš tiesu, nuteistasis Teises skyriui buvo pavedes stebeti AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo procesa, o gaves Viešo konkurso komisijos sprendima ši procesa nutraukti, P. M. pavede G. P. paruošti išvada del sprendimo teisetumo, patikrinti, ar Komisija nepadare kokiu nors teisiniu pažeidimu, kurie galetu sukelti tam tikras neigiamas pasekmes. Liudytojas pats susipažino su dokumentacija ir su valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininkais ja išanalizaves, priejo išvada, kad jokiu teisiniu pažeidimu, padarytu Viešo konkurso komisijos darbe, nera. Todel paruoše atitinkama isakymo projekta. P. M., prieš pasirašydamas ši isakyma, pasitikslino, ar viskas tvarkoje iš teisines puses, ir tik gaves teigiama atsakyma, ji pasiraše.

Liudytojas S. S. apeliacines instancijos teismo posedyje patvirtino, jog jis turi aukštaji universitetini teisini išsilavinima ir ivykio metu dirbo Ministro Pirmininko patareju, kuravo klausimus, susijusius su užsienio investicijomis. Kaip Viešo konkurso komisijos narys dalyvavo AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo procese. Jis buvo isitikines, kad Komisija, siulydama valstybes imones V (duomenys pakeisti) direktoriui pašalinti L. B. iš AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo proceso, veike pagristai ir teisetai. Teisines proceduros jam jokiu abejoniu nesukele, todel apie tai su P. M. jis nekalbejo.

Valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai (t. 3, b.l. 129-132) tvirtina, jog direktorius yra valstybes imones V (duomenys pakeisti) vadovas, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos istatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojanciais norminiais aktais, valstybes imones V (duomenys pakeisti) istatais, Darbo tvarkos taisyklemis, šiais pareigybes nuostatais, valdybos sprendimais, kitais lokaliniais teises aktais bei jam suteiktais igaliojimais, vadovauja, organizuoja ir atsako už valstybes imones V (duomenys pakeisti) veikla bei užtikrina valstybes imonei V (duomenys pakeisti) pavestu funkciju vykdyma. Jis turi buti susipažines su Lietuvos Respublikos istatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimais ir kitais teises aktais, susijusiais su valstybes imones V (duomenys pakeisti) veikla, valstybes turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo bei privatizavimu, taip pat kitais teises aktais, reikalingais pavestoms funkcijoms igyvendinti. Jis pagal savo kompetencija leidžia isakymus, teises aktu nustatytais atvejais ir tvarka valstybes imones V (duomenys pakeisti)vardu priima sprendimus, reikalingus atskiriems privatizavimo budamas igyvendinti, tvirtina komisiju ar grupiu išvadas ir kt. Jis gali valstybes imones V (duomenys pakeisti) darbuotojams duoti privalomus vykdyti nurodymus bei pavedimus, susijusius su valstybes imones V (duomenys pakeisti) vykdomomis funkcijomis bei kontroliuoti nurodymu ir pavedimu vykdyma.

Valstybes imones V (duomenys pakeisti) Teises ir administravimo skyriaus direktoriaus pareiginiai nuostatai (t. 3, b.l. 139-141) patvirtina, jog valstybes imones V (duomenys pakeisti) Teises skyrius privalo konsultuoti, teikti išvadas direktoriaus kuruojamu sriciu klausimais.

Liudytojas G. P. aiškino, jog Teises skyrius buvo betarpiškai atsakingas už visu valstybes imones V (duomenys pakeisti) atliekamu veiksmu teisetuma ir niekuomet del to nebuvo kile kokiu nors problemu. Nuteistasis P. M. parode, jog tai toli gražu nebuvo pirmas privatizavimo procesas. Pretendentai kartais budavo pašalinami iš konkurso ir gincydavo ju pašalinima, taciau valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininkai gincus teisme laimedavo. Todel P. M. neturejo pagrindo abejoti pastaruju kvalifikacija.

Visi šie faktiniai duomenys papildo vienas kita ir patvirtina, jog P. M., kaip valstybes imones V (duomenys pakeisti) generalinis direktorius, veike jam suteiktu igaliojimu ribose. Jis, prieš pasirašydamas 2003-10-14 isakyma Nr. IV-266 „Del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo“, nebuvo abejingas veliau atsiradusiu pasekmiu galimam kilimui. Jis sieke išsiaiškinti, ar laikytasi visu teisiniu proceduru Viešo konkurso komisijai vedant derybas su L. B. ir priimant sprendima siulyti nutraukti derybu procesa. Nors tarpžinybines Viešo konkurso komisijos darbe dalyvavo teisininkai, tame tarpe ir Ministro Pirmininko patarejas turto investiciju klausimais S. S., ir jis jokiu abejoniu nuteistajam dalyvaujant posedyje neišsake, taciau P. M. nepasikliove vien tik savo žiniomis ir dave nurodyma tos srities specialistams – valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininkams – išsiaiškinti, ar Komisijos darbe nebuvo padaryti kokie nors procesiniai teises taikymo pažeidimai, del kuriu galetu kilti kokios nors teisines pasekmes. Tik iš Teises skyriaus gaves viršininko G. P. išvada ir isitikines, kad tokiu pažeidimu nera, mineta isakyma pasiraše. Šiu nustatytu aplinkybiu nepaneigia jokie kiti faktiniai bylos duomenys.

Lietuvos apeliacinio teismo triju teiseju kolegija, susipažinusi su civilineje byloje Nr. 2-673-43/05 esanciais su AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimu susijusiais dokumentais, neižvelge P. M. veiksmuose, pasirašant minima isakyma, žalingumo valstybes ir visuomenes interesams, konstatavo, jog valstybes imone V (duomenys pakeisti) turejo pagrinda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintu Valstybes ir savivaldybiu turto privatizavimo viešo konkurso budu nuostatu 38 bei 58 punktais, panaikinti AB „A“ (duomenys pakeisti) valstybei priklausanciu akciju paketo viešo konkurso rezultatus (t. 1, b.l. 154-162), taigi minetu Nuostatu 39 p. reikalavimu nepažeide. Nors Lietuvos Aukšciausiasis Teismas kasacine tvarka panaikino Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos sprendima ir konstatavo, jog derybu procese vis tik buvo pažeistos derybu fiksavimo proceduros ir derybos negalejo buti laikomos baigtomis, taciau tai nepaneigia to fakto, kad Lietuvos apeliacinio teismo triju teiseju kolegijos nuomone del komisijos darbo eigos ir teisiniu proceduru laikymosi sutapo su valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininku nuomone šiais klausimais. Aukšciausia kvalifikacija turinciu teisininku, t.y. Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju nuomones analizuojant Nuostatu taikyma AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo procese teises taikymo aspektu nebuvo vienareikšmes. Šio klausimo sudetinguma patvirtina ir tai, kad Aukšciausiasis Teismas šio klausimo sprendimui sudare išplestine septyniu teiseju kolegija.

Todel teismas, nagrinejantis baudžiamaja byla apeliacine tvarka, ivertines pirmiau išdestytus faktinius duomenis ir nustatytas aplinkybes, kad P. M. pasitelke specialistus, turedamas tiksla išsiaiškinti, ar derybu procese nebuvo padaryta kokiu nors teises pažeidimu, ir isakyma pasiraše tik gaves valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininku patvirtinima, kad pažeidimu nera, byloje nesant duomenu, kad del valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininku netinkamos kvalifikacijos valstybe anksciau butu patyrusi nuostoliu, daro išvada, kad P. M., budamas valstybes tarnautoju – valstybes imones V (duomenys pakeisti) generaliniu direktorium –, pasirašydamas 2003-10-14 isakyma Nr. IV -226 „Del AB „A“ (duomenys pakeisti) privatizavimo“ bei tuo pašalindamas L. B. iš privatizavimo proceso, nenumate ir negalejo numatyti, jog valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininkai, duodami jam išvada, suklydo ir del to atsiras žala valstybei. Jis sieke veikti teisetai ir ivykio metu nenumate ir negalejo numatyti savo veiksmu žalingo pobudžio. Taigi šiuo konkreciu atveju veliau pasitvirtines valstybes imones V (duomenys pakeisti) Teises skyriaus specialistu kvalifikacijos trukumo požymis negali buti pagrindas kito asmens – apelianto -, kuris, to nežinodamas, remesi šiu specialistu išvadomis, veiksmu kriminalizavimui. Nuteistasis ne tik kad nenumate ir negalejo numatyti žalingu pasekmiu atsiradimo, taciau ivykio metu nesuvoke savo veiksmu žalingo pobudžio del objektyviu aplinkybiu, kurias patvirtina byloje esantys šiame nuosprendyje pirmiau aptarti faktiniai duomenys. Todel kolegija konstatuoja, jog P. M. veiksmuose, 2003-10-14 pasirašant isakyma Nr. IV-266 ir pašalinant L. B. iš privatizavimo proceso, nera nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., sudeties.

Nera byloje ir tokiu duomenu, kurie tvirtintu, kad nuteistasis del nusikalstamo pasitikejimo ar nerupestingumo butu netinkamai atlikes savo tarnybines pareigas. Jau pirmiau nuosprendyje aptarti bylos faktiniai duomenys rodo, kad P. M. pagal savo pareiginius nuostatus pats asmeniškai negalejo protokoluose fiksuoti derybu momentu ar vykdyti pati procesa, tai buvo tarpžinybines Viešo konkurso komisijos pareiga. P. M. turejo pareiga isitikinti, ar vykdant ši procesa buvo laikomasi Valstybes ir savivaldybiu turto privatizavimo viešo konkurso budu nuostatu reikalavimu ir ar yra pagrindas nutraukti procesa. Todel jis aktyviai, betarpiškai pats, per komisijos narius, posedžiuose dalyvavusius valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininkus, stebejo derybu procesa, o Viešo konkurso komisijai konstatavus, jog tikslinga derybas su L. B. nutraukti, emesi reikiamu priemoniu, kad išsiaiškinti, ar tame procese nebuvo pažeistos kokios nors teisines proceduros, Privatizavimo nuostatu reikalavimai. Jis pasitikejo valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininku išvadomis, kad Komisija turto privatizavima reglamentuojanciu teises aktu nepažeide, taciau šis jo pasitikejimas nera nusikalstamas, nes pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog jis tuomet neturejo pagrindo abejoti valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininku kompetencija ar pareigingumu. Be to pažeidimai buvo nustatyti tik Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestinei teiseju kolegijai davus tuo klausimu išaiškinima. P. M. nuosekliai aiškino, kad, žinodamas, jog yra tam tikru pažeidimu, jis mineto isakymo niekada nebutu pasirašes. Kolegija, vertindama šiuos faktinius duomenis ir pirmiau nuosprendyje aptartas aplinkybes, daro išvada, jog nuteistasis ivykio metu nesuvoke ir negalejo suvokti savo veiksmu rizikingo pobudžio. P. M., kaip valstybes imones V (duomenys pakeisti) direktorius, pats žinojo valstybes turto privatizavima reglamentuojancius teises aktus, taciau, budamas ne teisininkas, siekdamas tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, ne iš karto patvirtino Komisijos sprendima nutraukti derybu procesa su L. B., bet ipareigojo valstybes imones V (duomenys pakeisti) teisininkus pateikti šiuo klausimu išvadas.

Todel P. M. apeliacini skunda nagrinejanti teiseju kolegija daro išvada, kad pastarasis neturejo pagrindo numatyti, kad del jo veiksmu gali atsirasti kokio nors pobudžio žala.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju kolegijos išaiškinimas del Valstybes ir savivaldybiu turto privatizavimo viešo konkurso budu nuostatu taikymo nepaneigia to fakto, kad P. M. demesingumo ir atidumo laipsnis, pasirenkant veiksmu pobudi, atitiko esama ivykio situacija. Esant šioms aplinkybems, kolegija konstatuoja, jog nuteistasis P. M., pasirašydamas 2003-10-14 isakyma Nr. IV-266, savo veiksmais neperženge baudžiamosios atsakomybes ribos ir nepadare nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, todel jis pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. turi buti išteisintas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Esant šioms aplinkybems, Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 24 d. nuosprendis, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nuteistas 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda, naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., Vilniaus apygardos prokuraturos civilinis ieškinys del 1 754 920,84 Lt turtines žalos atlyginimo paliktinas nenagrinetu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprende:

Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 24 d. nuosprendi, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nuteistas 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda, panaikinti ir priimti nauja nuosprendi:

P. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Vilniaus apygardos prokuraturos civilini ieškini del 1 754 920,84 Lt turtines žalos atlyginimo palikti nenagrinetu.

Panaikinti P. M. paskirta kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti.

Panaikinti Vilniaus apygardos prokuraturos 3-ojo (sunkiu nusikaltimu ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokuroro 2009 m. kovo 3 d. nutarimu P. M. taikyta laikina nuosavybes teisiu apribojima.

Kolegijos pirmininke Regina PocieneTeisejai Leonarda GurevicieneVladislavas Lencikas