- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-1054-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00331-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- I. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Mulevičius, UAB „(duomenys neskelbtini)“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas I. B. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų. Nurodė, kad nesutinka su antstolio veiksmais areštuojant jam priklausančią 1700 EUR sumą, kurią šis laiko kaip kompensaciją (neturtinę žalą) už patirtą žalą dėl nepatogumų ir dvasines kančias, todėl prašo antstolio grąžinti iš jo išieškotą neturtinę žalą.
Antstolis Saulius Mulevičius patvarkymu atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr. 1-199-269/2011 išduotas Vilniaus rajono apylinkės teismo dėl 1896,13 EUR skolos išieškojimo iš skolininko I. B. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Taip pat antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr. A2.6.-2143-298/2010 išduotas Vilniaus rajono apylinkės teismo dėl 1158,48 EUR skolos išieškojimo iš skolininko I. B. išieškotojo valstybės naudai. Skolininkui buvo siunčiami raginimai įvykdyti šiuos vykdomuosius dokumentus geruoju, tačiau skolininkas geranoriškai antstolio raginimų neįvykdė, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Nustačius, kad skolininkas jokio turto neturi, sąskaitų bankuose neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2012-02-27 į įkalinimo įstaigą buvo išsiųstas antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas areštuoti lėšas bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2015-05-14 gavus informacijos, kad skolininkas galimai gali gauti lėšų iš trečiųjų asmenų buvo išsiųstas į LR Teisingumo ministeriją patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2015-05-29 ir 2015-06-22 LR Teisingumo ministerija į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 1700 EUR sumą, kuri 2015-06-01 ir 2015-06-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais buvo paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams. 2015-12-31 antstolio kontoroje gautas skolininko skundas, kuriuo skolininkas prašo grąžinti iš jo išieškotą neturtinę žalą. Antstolis, nesutikdamas su skundu, nurodė, jog pateiktas skundas nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas, skolininkas neskundžia jokio konkretaus antstolio patvarkymo, o tiesiog vadovaujasi savo nuojauta ir įsitikinimu, kad jam turi būti grąžintos iš jo išieškotos piniginės lėšos, teigiant jog tai neturtinė žala ar kompensacija. Pačios išieškotos sumos atitinka LR CPK 688 str. numatytus reikalavimus, yra skolininko nuosavybė, todėl į tokį turtą ir pinigines lėšas įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Vykdomojoje byloje nėra ir skolininkas nepateikė tokių duomenų, kad 2015-05-29 ir 2015-06-22 į antstolio depozitinę sąskaitą iš Teisingumo ministerijos pervestos I. B. priklausančios lėšos yra pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (CPK 739 str.), ar iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso nustatyta tvarka (CPK 733-738 str.). Minėtos LR CPK straipsnio normos nenumato jokio draudimo išieškoti iš skolininko lėšų kuriuos jam priklauso kaip priteistas žalos atlyginimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo I. B. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdo vykdomąjį raštą Nr. 1-199-269/2011 išduotą Vilniaus rajono apylinkės teismo dėl 1896,13 EUR (6546,97 Lt) skolos išieškojimo iš I. B. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Taip pat antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr. A2.6.-2143-298/2010, išduotas Vilniaus rajono apylinkės teismo dėl 1158,48 EUR (4000 Lt) skolos išieškojimo iš I. B. išieškotojo valstybės naudai. Skolininkui geranoriškai nevykdant antstolio raginimų įvykdyti minėtus vykdomuosius dokumentus, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. 2012-02-27 antstolis į įkalinimo įstaigą, kurioje skolininkas atlieka bausmę, išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą areštuoti lėšas bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2015-05-14 antstolis gavęs informacijos apie tai, kad skolininkas gali gauti lėšų iš trečiųjų asmenų, priėmė patvarkymą areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2015-05-29 ir 2015-06-22 LR Teisingumo ministerija į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė skolininkui priklausančią 1700 EUR sumą (700 EUR ir 1000 EUR), kuri 2015-06-01 ir 2015-06-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais buvo paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams. 2015-12-31 antstolis gavo skolininko skundą dėl šių areštuotų ir išieškotų piniginių lėšų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo neskundžia jokio konkretaus antstolio patvarkymo, bet iš esmės prašo jam grąžinti antstolio išieškotą 1700 EUR sumą, nes ją laiko jam priteista neturtine žala, iš kurios išieškojimas negalimas. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu jam šios piniginės lėšos (1700 EUR) priklausė ir kas tai per neturtinė žala (kompensacija), kuri nurodyta jo skunde, taip pat tokių duomenų nėra ir vykdomojoje byloje. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog antstolis areštavo ir išieškojo iš skolininko piniginių lėšų, iš kurių negalima išieškoti. Pačios išieškotos sumos atitinka LR CPK 688 str. numatytus reikalavimus, yra skolininko nuosavybė, todėl į tokį turtą ir pinigines lėšas įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ką antstolis šiuo atveju teisėtai ir padarė. Teismas, atsižvelgęs išnagrinėtų aplinkybių visumą, nesant byloje įrodymų, jog iš skolininko I. B. buvo išieškotos piniginės lėšos numatytos LR CPK 739 str. baigtiniame sąraše, padarė išvadą, kad antstolis Saulius Mulevičius jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 16), kuriuo prašo įpareigoti antstolį grąžinti jam priteistą kompensaciją.
Nurodė, jog 2015 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo jo skundą dėl neturtinės žalos (kompensacijos) atlyginimo ir dėl to, kad nuo 2011-11-14 iki 2012-12-12 buvo pažeidinėjamos pareiškėjo teisės, teismas jam priteisė 1700 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Įkalinimo įstaigoje gavęs antstolio S. Mulevičiaus raginimą sumokėti įsiskolinimą, jis telefonu susisiekė su antstoliu ir paaiškino, jog neturi lėšų, iš kurių galėtų sumokėti įsiskolinimą. Pareiškėjas mano, jog skola neturėtų būti išieškoma iš jam priteistos neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0170/12/00187 ir Nr. 0170/10/0215 medžiagos nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-199-269/2011 dėl 1896,13 EUR skolos išieškojimo iš skolininko I. B. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Taip pat antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. A2.6.-2143-298/2010 dėl 1158,48 EUR skolos išieškojimo iš skolininko I. B. išieškotojo valstybės naudai. Antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, 2012-02-27 į įkalinimo įstaigą buvo išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą areštuoti lėšas bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2015-05-14 į LR Teisingumo ministeriją buvo išsiųstas patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2015-05-29 ir 2015-06-22 LR Teisingumo ministerija į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 1700 EUR sumą, kuri 2015-06-01 ir 2015-06-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais buvo paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. I. B. iš Lietuvos valstybės priteisė 1700 EUR neturtinės žalos atlyginimą. LR CPK 739 str. numatyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. Pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų ir atskirajame skunde nurodyta neturtinės žalos kompensacija neįeina į LR CPK 739 straipsnyje numatytą baigtinį sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant įrodymų, jog antstolis areštavo ir išieškojo iš skolininko piniginių lėšų, iš kurių negalima išieškoti, tai konstatuoti be jokių įrodymų nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis turėtų būti panaikinta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.