- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- AN2-456-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01277-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- M. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimo M. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. UAB „A“ direktoriui M. P. 2019 m. liepos 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, leido darbuotojui J. K. (Y. K.) dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki darbuotojo numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog 2019 m. sausio 18 d. 18 val. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) arenoje (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad UAB „A“ naudai nelegaliai dirbo darbuotojas J. K., kuris vilkėjo apsaugos darbuotojo liemenę bei stovėjo prie įėjimo vartų ir tikrino įeinančių žmonių bilietus. Tokiais veiksmais M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu M. P. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 200 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas neteisingas ir neteisėtas, kadangi yra grindžiamas vien prielaidomis, padarytomis remiantis išimtinai tik Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) padalinio atstovų surašytu protokolu, visiškai nevertinant kitų byloje esančių įrodymų. Apylinkės teismas nepaneigė to, kad J. K. (duomenys neskelbtini) arenoje vykusių rungtynių metu nei jis, kaip UAB „A“ direktorius, nei koks kitas UAB „A“ atsakingas darbuotojas nepavedė jokių šios bendrovės tą vakarą vykdomų, su darbu susijusių apsaugos funkcijų, neišdavė J. K. apsaugos darbuotojo liemenės, taip neva suteikiant jam galimybę dirbti. Teismas taip pat nepaneigė fakto, kad J. K. būtų buvę pažadėta, o vėliau ir sumokėta už neva atliktą darbą. Anot apelianto, su J. K. nebuvo atsiskaityta ir netgi nebuvo žadėta atsiskaityti. Visas šias aplinkybes jis nurodė ir į bylą pateiktame paaiškinime. Nei jis, nei kuris kitas bendrovės „A“ atsakingas darbuotojas nekvietė J. K. nei iš anksto, nei 2019 m. sausio 18 d. į (duomenys neskelbtini) areną ir nenurodė bei nedavė leidimo dirbti apsaugos darbuotojo pareigose ir vykdyti apsaugos funkcijas.
3.2. Apelianto manymu, tai, kad skundžiamame nutarime padarytos išvados paremtos tik prielaidomis, patvirtina ir paties J. K. paaiškinimas Valstybinei darbo inspekcijai, teisme jo duoti parodymai. J. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) arenoje apsaugos darbuotojo funkcijas vykdė UAB „A“ darbuotojas, jo draugas J. K., kuris ir atsivedė jį į (duomenys neskelbtini) areną ir pasiūlė pabūti su juo kartu ir pasižiūrėti, kaip vyksta apsaugos darbuotojo darbas, ir, jeigu patiks, pabandyti vėliau įsidarbinti. Tai patvirtino ir J. K.. Jog Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams J. K. paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) areną jį pasikvietė ir pravedė J. K., nurodė ir pati administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija.
3.3. Taigi, administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai patvirtina tik faktą, kad 2019 m. sausio 18 d. 18 val. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) arenoje J. K. vilkėjo apsaugos darbuotojo liemenę bei stovėjo prie įėjimo vartų ir tikrino įeinančių žmonių bilietus. Anot M. P., byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad jo ir J. K. santykiai neturėjo darbo sutarties požymių, nes jis jokių darbų pagal kokį nors jų (M. P. ar kito atsakingo asmens ir J. K.) susitarimą, nurodymą ar pavedimą neatliko, nedirbo paklusdamas UAB „A“ nustatytai darbo tvarkai, nedirbo atlygintinai. Tas faktas, kad J. K., susidarius dideliam žiūrovų antplūdžiui, epizodiškai padėjo patikrinti į areną plūstančių žiūrovų bilietus savo draugui J. K., kuris jį prasivedė į areną, pažadėjęs supažindinti su apsaugos darbuotojo darbo pobūdžiu, nėra pagrindas pripažinti J. K. 2019 m. sausio 18 d. realiai dirbusiu (duomenys neskelbtini) arenoje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektorė prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. M. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir to pagrindu padaryta galutine išvada, jog M. P. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta.
7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
8. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
10. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp UAB ,,A“ ir J. K. darbo sutartis sudaryta nebuvo, kaip ir nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie jo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 18.00 val., kuomet (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) arenoje, J. K., vilkėdamas apsaugos darbuotojo liemenę, stovėjo prie įėjimo į areną vartų ir tikrino į ją įeinančių žmonių bilietus, tokiu būdu atlikdamas apsaugos darbuotojo funkcijas. Taip pat apeliaciniu skundu neginčijama ir tai, kad būtent bendrovės vadovas M. P. yra už UAB „A“ veiklos organizavimą atsakingas asmuo, taip pat atsakingas ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar tarp UAB „A“ ir J. K. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių. Anot apelianto, tarp jo ir J. K. tokio pobūdžio santykiai susiklostę nebuvo, kadangi jokių darbų pagal kokį nors M. P. ar kito UAB „A“ atsakingo asmens susitarimą J. K., paklusdamas UAB „A“ nustatytai darbo tvarkai, neatliko, jokio atlygio negavo, o tik epizodiškai, susidarius dideliam žmonių srautui prie įėjimo, padėjo patikrinti į areną patekti norinčių žiūrovų bilietus savo draugui J. K., kuris jį prasivedė į areną, pažadėjęs supažindinti su apsaugos darbuotojo darbo pobūdžiu.
11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, tokiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria ir konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir teisingai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo M. P. administracinio nusižengimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
12. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bando įrodyti, kad J. K. 2019 m. sausio 18 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) arenoje pagal išankstinį jo ir darbdavio (UAB „A“) susitarimą atlygintinai nedirbo, o tik epizodiškai padėjo patikrinti į areną įeinančių žiūrovų bilietus savo draugui J. K., kuris pasikvietė J. K. į (duomenys neskelbtini) areną tikslu supažindinti jį su apsaugos darbuotojo darbo pobūdžiu, tačiau aukštesnės instancijos teismo ši versija neįtikina. Visų pirma pažymėtina, jog nei J. K., nei J. K., duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, ar teikdami paaiškinimus administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai, nenurodė, jog tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnai tikrino arenoje renginio metu dirbusius apsaugos darbuotojus, J. K. apsaugos darbuotojo funkcijas atliko epizodiškai, dėl susidariusio didelio į areną norinčių patekti žiūrovų skaičiaus, tokiu būdu norėdamas padėti savo draugui. Kaip matyti iš J. K. paaiškinimo, duoto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnams patikrinimo vietoje, apsaugos darbuotojo liemenė šiam liudytojui buvo išduota vos atvykus į (duomenys neskelbtini) areną (b. l. 6). Teikdamas paaiškinimą administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai, J. K., be kita ko, nurodė, jog už atliktą darbą jam turėjo būti atlyginta grynais pinigais, o atsiskaityti su juo turėjo J. K. (b. l. 35). Pirmosios instancijos teisme J. K. parodė, jog dar prieš pradedant įleidinėti asmenis į areną, kartu su kitais apsaugos darbuotojais jis išklausė instruktažą, tą vakarą dirbo apie porą valandų. Tuo tarpu liudytojas J. K. apklausiamas teisme nurodė, jog ką tą vakarą veikė ar dirbo J. K., jis nestebėjo, nes dirbo savo darbą. Tokie šių liudytojų teisme duoti parodymai, taip pat J. K. paaiškinimų turinys patvirtina, jog J. K. apsaugos darbuotojo funkcijas atliko apie porą valandų ir tai lėmė ne noras padėti draugui, kuris nebespėjo atlikti savo pareigų dėl susidariusios didelės į areną bandančių įeiti žiūrovų eilės, o iš anksto sudarytas susitarimas, jog tą vakarą J. K. prie įėjimo į areną vartų tikrins įeinančių asmenų bilietus, tokiu būdu atlikdamas apsaugos darbuotojo pareigas, ir tai darys atlygintinai.
13. Pažymėtina ir tai, jog pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Teismų praktikoje toks parodymų keitimas paprastai aiškinamas siekiu padėti darbdaviui išvengti administracinės atsakomybės. Vertinant tokią teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirminio paaiškinimo metu versijos, jog į (duomenys neskelbtini) areną 2019 m. sausio 18 d. jis atvyko pakviestas draugo pabandyti dirbti apsaugos darbuotoju, susipažinti su tokio darbo pobūdžiu, J. K. nekėlė. Ši versija atsirado jau vėlesnėje administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje, o pirminio paaiškinimo metu J. K. nurodė, jog tą vakarą į (duomenys neskelbtini) areną jis buvo pakviestas būtent dirbti. Nors tai, kad 2019 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) arenoje J. K. tik bandė padirbti apsaugos darbuotoju, pakviestas draugo J. K., apklausiamas teisme patvirtino ir liudytojas J. K., tačiau apygardos teismo nuomone, tokie parodymai turi būti vertinami kritiškai ir jais vadovautis taip pat nėra pagrindo. Versija, kad J. K. 2019 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) arenoje, tikrindamas įeinančių žiūrovų bilietus, norėjo tik pažiūrėti, koks tai darbas, išbandyti save, apygardos teismui atrodo nelogiška, kadangi į renginius įeinančių asmenų ir jų bilietų tikrinimas nėra aukštos kvalifikacijos ir ypatingų gebėjimų reikalaujantis darbas, be to, kaip nurodė pats J. K., tą vakarą apsaugos darbuotojo funkcijas jis vykdė apie porą valandų. Atsižvelgiant į darbo specifiką, teismo vertinimu, toks laiko tarpas nėra pagrįstas siekiu vien tik pasižiūrėti, koks tai yra darbas. Be to, susipažinti su apsaugos darbuotojo darbo pobūdžiu J. K. galėjo ir stebėdamas kaip šias pareigas atlieka jo draugas J. K..
14. Kaip jau minėta, teikdamas paaiškinimą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektoriui, J. K., be kita ko, nurodė, jog už atliktą darbą jam turėjo būti atlyginta pinigais, juos perduoti turėjo J. K.. Ši aplinkybė bei tai, kad J. K. buvo išduota darbui būtina ir kiekvienam bendrovės darbuotojui privaloma vilkėti bei bendrovės administracijos išduodama liemenė, apygardos teismo manymu, akivaizdžiai patvirtina faktą, kad J. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku apsaugos darbuotojo funkcijas atliko ne savavališkai taip nusprendus J. K., o iš anksto suderinus tai su UAB „A“ darbuotoju, kuris buvo atsakingas už 2019 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) arenoje turėjusių dirbti apsaugos darbuotojų skaičių, jų instruktavimą, darbui būtinų rūbų išdavimą, atlygio išmokėjimą ir pan., kadangi nei vienas už tai neatsakingas asmuo nebūtų suinteresuotas mokėti bei nežadėtų sumokėti kitam asmeniui atlyginimą už to asmens atliekamą darbą, jei neturėtų tam įgaliojimų bei papildomai tokiam darbui skirtų lėšų.
15. Taigi, apeliacinio skundo motyvai, jog J. K. jokių darbų pagal kokį nors apelianto ar kito atsakingo asmens ir J. K. susitarimą, nurodymą ar pavedimą neatliko, nedirbo paklusdamas UAB „A“ nustatytai darbo tvarkai, ar, kad J. K. nežadėjo atlyginti už jo atliktą darbą, prieštarauja jau aptartoms nelegalaus darbo aplinkybėms, todėl yra vertinami kaip nepagrįsti. Teismo įsitikinimu, tarp UAB „A“ ir J. K. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, J. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje realiai atliko darbines funkcijas – dirbo apsaugos darbuotojo darbą, šį darbą dirbo su darbdavės – UAB „A“ žinia, iš anksto susitarus dėl darbo sąlygų – vietos, laiko, užmokesčio (nors tiksliai nenustatyta kokia buvo žadėta užmokesčio suma, tačiau J. K. turėjo būti atlyginama pinigais), darbuotoją aprūpinus darbo priemonėmis (apsaugos darbuotojo liemene bei praėjimo kortele).
16. Nors byloje surinktų duomenų pagrindu iš tiesų negalima daryti neginčytinos išvados, jog M. P. buvo informuotas apie tai, kad 2019 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) arenoje dirbs ir J. K., su kuriuo UAB „A“ iki tol nebuvo sudaręs darbo sutarties, tačiau ši aplinkybė apelianto atsakomybės nešalina. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nutarime, nepakankama darbo santykių kontrolė, taip pat yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Bendrovės direktorius privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, laikantis galiojančių įstatymų. Pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. M. P. privalėjo organizuoti bendrovės veiklą taip, kad UAB „A“ darbuotojas, atsakingas už konkrečiame objekte dirbančius apsaugos darbuotojus, be kita ko, informuotų jį apie naujai priimamus dirbti darbuotojus, ar pats spręstų darbuotojų įdarbinimo klausimus, sudarydamas su jais darbo sutartis ir pranešdamas apie jų priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Kadangi nubaustasis to nepadarė, todėl privalo atsakyti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
17. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog skundžiamu nutarimu apeliantas pagrįstai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir teisingai nubaustas. Kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo. Todėl M. P. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.