- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- AN2-78-929/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02093-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. S.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jo skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-16006-2021, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-16006-2021 Ž. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 50 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 6 d. 16.27 val. vairuodamas transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybė patrauktas Ž. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Institucijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-16006-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi neįrodyta jo kaltė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, 2021 m. sausio 12 d. nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) jo netenkino, konstatavęs, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog visi būtini veiksmai, siekiant nustatyti, užfiksuoti bei ištirti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes buvo atlikti. Byloje yra pateiktos nuotraukos iš įvykio vietos, iš kurių aiškiai matyti nusižengimo padarymo esmė Institucijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu Ž. S. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje surinktų įrodymų visumos pilnai pakanka jo kaltei dėl šio nusižengimo padarymo pagrįsti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. S. (toliau ir – apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jam buvo tinkamai pranešta apie administracinio nusižengimo teiseną vien todėl, kad jis laiku pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo. Pasak apelianto, Institucijos nutarimo apskundimas gali reikšti tik tai, kad šį nutarimą jis yra gavęs, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog jam buvo žinoma apie administracinio nusižengimo tyrimą nuo jo pradžios, tai yra, kad jis buvo gavęs svarbiausią administracinio nusižengimo teisenoje procesinį dokumentą – administracinio nusižengimo protokolą, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, ir atitinkamai galėjo pasinaudoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis.
4.2. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdyje jis negalėjo tinkamai apsiginti, kadangi teismas jo prašymo išreikalauti iš Institucijos įrodymus – kelio ženklo įrengimo schemą, netenkino. Jeigu teismas būtų jo prašymą atmetęs dar pasirengimo stadijoje, jis būtų galėjęs įrodymų reikalauti pats tiesiogiai iš Institucijos, tačiau prašymas buvo atmestas teismo posėdžio metu. Jo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad draudžiamojo kelio ženklo bylos nagrinėjimo metu nėra. Šią aplinkybę patvirtinto ir Institucijos atstovas, kuris negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių ir kada draudžiamasis ženklas buvo pašalintas. Taigi, aptariamoje byloje susiklostė situacija, kad jį patraukus administracinėn atsakomybėn, faktiškai nebeliko tiesioginio įrodymo, kuriuo įradinėjama veika. Nesant kelio ženklo, jis neturėjo jokios galimybės pateikti į bylą įrodymų (pvz., pamatuoti, atlikti ženklo matomumo eksperimentą ir kt.), patvirtinančių, kad kelio ženklas, jeigu ir buvo, tai buvo nematomas, tai yra pastatytas pažeidžiant Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles arba dėl kažkokių kitų aplinkybių, pvz., šalia esančių objektų, vykstančių statybų ar kt., jis yra nepastebimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie ženklo pašalinimo priežastis, pastatymo vietą, pašalinimo laiką, tikėtina, kad Institucija, žinodama apie jo skundą, galėjo sąmoningai ženklą pašalinti, tokiu būdu siekdama eliminuoti galimybę pagrįsti tiek jo nematomumą, tiek jos nutarimo nepagrįstumą.
4.3. Apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, kadangi 1) siekdamas pagrįsti savo argumentus, kad draudžiamasis kelio ženklas, jeigu ir buvo, tai buvo pastatytas nesilaikant minėtų taisyklių reikalavimų, prašė teismo išreikalauti iš Institucijos jos nutarime nurodyto šio ženklo įrengimo schemą, tačiau teismas prašymo netenkino, deklaratyviai nurodydamas, kad apeliantui neturėjo kilti jokių pagrįstų sunkumų suvokiant minėto kelio ženklo galiojimo zoną; 2) iš nutarties neaišku, kurį konkrečiai kelio ženklą teismas vertino. Nusižengimo padarymo vietoje buvo kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, tačiau jis niekaip nelengvina pažeidėjo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apeliantas pažymi, kad teismo argumentai, susiję su kelio ženklu Nr. 528 yra visiškai neaktualūs. Visa tai, anot apelianto, iš dalies patvirtina, kad teismas į faktinę situaciją tinkamai nesigilino, įrodymus vertino paviršutiniškai, o išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties jo veiksmuose buvimo iš esmės parėmė vien tik automobilio stovėjimo faktu.
4.4. Apeliantas skunde pažymi, kad jam kyla pagrįstos abejonės dėl nusižengimo laiko fiksavimo, nes byloje Institucija nerašė tyrimo veiksmų protokolo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Institucija neprivalėjo rašyti tyrimo veiksmų protokolo, todėl ANK 594 straipsnio nepažeidė, o teismui bylos medžiaga nekelia abejonių dėl nusižengimo fiksavimo. Nesutikdamas su tokiais teismo argumentais apeliantas pažymi, kad nusižengimas buvo fiksuotas jam nedalyvaujant, todėl jo laikas yra ypatingai svarbus, turint omenyje, kad draudžiamas ženklas galiojo tik konkrečiu laiku (8.00 val. iki 17.00 val.). Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju Institucija pažeidė ANK 594 straipsnio nuostatas, nes byloje liko nepašalintos abejonės dėl nusižengimo fiksavimo laiko. Skunde nurodoma, kad vienintelis įrodymas, kuriame nurodytas administracinio nusižengimo laikas (16.27 val.) yra pranešimas Nr. (-). Pranešime nurodytos ir keturios nuotraukos, iš kurių dvejose užfiksuotas jo automobilis (Nr. 1, Nr. 2), o likusiose dvejose – gatvė, pastatyti automobiliai (Nr. 3, 4). Sugertinus nuotraukas galima suprasti, kad visose nuotraukose yra fiksuota ta pati gatvė. Tačiau negalima teigti, kad nuotraukos Nr. 3, Nr. 4 yra padarytos tuo pačiu metu, kaip ir nuotraukos Nr. 1, Nr. 2, kadangi jose fiksuoti vienas šalia kito stovintys automobiliai yra skirtingi, todėl akivaizdu, kad nuotraukos yra darytos skirtingu laiku.
Atsiliepimas
5. Teikiamu atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. S. apeliacinį skundą Instituciją prašo pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas Ž. S. buvo surašytas jam nedalyvaujant, todėl buvo išsiųstas ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra elektroniniu paštu. Ž. S. tiek protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), būtent tuo, kuris nurodytas Administracinių nusižengimų registre. Duomenų, kad Ž. S. išsiųsti laiškai buvo nepristatyti arba kitaip nepasiekė adresato, Institucijoje gauta nebuvo, todėl laikytina, kad jie gavėjui pristatyti laiku. Institucija taip pat neturi duomenų, kurie patvirtintų, jog šis elektroninio pašto adresas yra neteisingas, asmens paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad Ž. S. į elektroninio pašto dėžutę išsiųsti dokumentai, tai yra administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir nutarimas buvo pristatyti laiku ir įteikti tinkamai.
5.2. Institucija pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu draudžiamojo kelio ženklo jau nebuvo, niekaip nešalina jo atsakomybės. Nusižengimo fiksavimo dieną 2021 m. gegužės 6 d. 16:27 val. (duomenys neskelbtini) buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama“ ir tai patvirtina Institucijos specialisto darytos bei į bylą pateiktos nuotraukos. Institucija pažymi, kad iš nuotraukų matyti, kad kelio ženklas Nr. 332 pastatytas neklaidinančiai, ženklo galiojimo teritorija aiški, ir tai neturėjo apeliantui sudaryti kliūčių jį pastebėti ir teisingai įvertinti. Šiuo atveju Ž. S., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal Kelio eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus yra leidžiama tai daryti.
5.3. Apelianto argumentai dėl šališko teismo yra traktuotini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir nukreipti teismo dėmesį nuo byloje surinktų akivaizdžių jo kaltės įrodymų. Institucijos įsitikinimu, pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai, o tai, jog apelianto atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas, nesudaro prielaidos abejoti teismo nešališkumu. Kaip nepagrįstai turėtų būti atmestini ir apelianto skundo argumentai, jog byloje esančios nuotraukos darytos skirtingu laiku. Natūralu, kad tarp nuotraukų fiksuojant automobilį ir nuotraukų fiksuojant kelio ženklus praėjo tam tikras laiko tarpas. Vis dėlto, vienoje iš nuotraukų fiksuojant esamus kelio ženklus yra matomas ir stovintis apelianto automobilis, kas ir pašalina apelianto abejones dėl administracinio nusižengimo laiko nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. S. apeliacinis skundas yra atmetamas
6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat su skundžiamos nutarties motyvais bei pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo bei priėmė pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Ž. S. pastatė automobilį neleistinoje vietoje, todėl jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Tai, jog apeliantas nesutinka su Institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos ir teismo priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmiausia kelia ANK 573, 577 straipsnių nuostatų pažeidimą klausimą, tai yra nurodo, kad jis nebuvo laiku informuotas apie prieš jį pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis. Apygardos teismas su tokia pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisenoje šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai asmenims yra siunčiami dviem būdais: elektroniniu paštu arba registruotąja pašto siunta (ANK 573 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantui tiek 2021 m. rugsėjo 7 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuris buvo surašytas jam nedalyvaujant, tiek 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimas, 2021 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. buvo išsiųsti jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas valstybiniuose registruose. Byloje nenustatyta, kad šis jo elektroninio pašto adresas yra neteisingas ar nenaudojamas. Priešingai, iš 2021 m. gruodžio 29 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio protokolo matyti, jog apklaustas Ž. S. patvirtino, jog jo elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini), juos jis naudojasi. Be to, paaiškino, kad jei procesiniai dokumentai būna siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, juos artimieji jam persiunčia elektroniniu paštu, todėl nežino ar protokolą bei nutarimą gavo iš jų, ar iš Institucijos (b. l. 38). Visgi, to paties teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas R. S. nurodė, kad Ž. S. procesiniai dokumentai įprastu paštu siunčiami nebuvo (b. l. 38), todėl akivaizdu, kad juos apeliantas galėjo gauti tik iš Institucijos. Aplinkybė, kad apeliantas laiku teismui pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo patvirtina išvadą, kad jis ne tik buvo tinkamai ir laiku informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, bet ir turėjo galimybę pasinaudoti savo procesinės teisėmis bei šiomis teisėmis pasinaudojo.
8. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas yra grindžiamas KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimo, imperatyviai nurodančio, jog draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse (negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms), pažeidimu, konkrečiai tuo, kad jis 2021 m. gegužės 6 d. 16.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo šio kelio ženklo galiojimo zonoje. Nors apeliantas nurodo, kad šiuo metu administracinio nusižengimo padarymo vietoje šio ženklo nebėra, vis dėlto, pastaroji aplinkybė teisinės reikšmės jo atsakomybės klausimo išsprendimui neturi.
9. Siekiant tinkamai įvertinti Ž. S. kaltę dėl padaryto nusižengimo yra būtina įvertinti įvykio metu (duomenys neskelbtini) buvusį (galiojusį) kelio ženklinimą. Iš Institucijos, užfiksavusios administracinio nusižengimo padarymo faktą, į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad administracinio nusižengimo padarymo metu administracinio nusižengimo padarymo vietoje buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama”, o apelianto automobilis ,,Volvo”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo būtent jo galiojimo zonoje (b. l. 9). Pateiktose nuotraukose taip pat matoma, kad kitoje kelio pusėje stovi ženklas Nr. 528 ,,Stovėjimo vieta”, visgi jis stovi priešingoje pusėje nei apelianto automobilis, todėl nėra pagrindo manyti, kad šis ženklas kaip nors galėjo apeliantą suklaidinti. Institucijos užfiksuoti duomenys patvirtina, kad draudžiamasis kelio ženklas administracinio nusižengimo padarymo metu buvo įrengtas gerai matomoje vietoje, jo neužstojo jokie objektai ar kitos kliūtys, dėl ko vairuotojams, taip pat ir apeliantui, nebuvo trukdžių jį pastebėti ir teisingai įvertinti. Sutiktina, jog įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik laikantis teisės aktų reikalavimų, vis dėlto nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad kelio ženklas Nr. 332 buvo pastatytas laikantis nustatytos tvarkos. Iš minėtųjų nuotraukų matyti, kad aptariamas kelio ženklas buvo įrengtas galimai dėl teritorijoje vykstančių statybų, tai yra atsižvelgus į poreikį nustatyti atitinkamą eismo reguliavimą toje kelio atkarpoje (b. l. 9).
10. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino neišsamiai ir paviršutiniškai. Pažymėtina, kad vien tai, jog teismas netenkino apelianto prašymo išreikalauti iš Institucijos ženklo Nr. 332 įrengimo schemą, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai. Pabrėžtina, kad proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų rinkimo bei vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šiuo atveju skundžiamojoje nutartyje padaryta išvada dėl Ž. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą yra pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma – Institucijos procesiniuose sprendimuose užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 3; 9;12), nuotraukomis b. l. 14-17), automobilio stovėjimo faktu, specialisto R. S. parodymais (b. l. 38-39) ir kt., todėl abejonių nekelia. Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, jog apeliantui nėra aišku, kodėl apylinkės teismas nutartyje įvertino ir tai, kad nusižengimo padarymo vietoje stovėjo ir kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“. Apygardos teismas pažymi, kad pastaroji aplinkybė skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta pabrėžiant, kad net ir kelio ženklo Nr. 528 stovėjimas objektyviai negalėjo sudaryti asmeniui jokių pagrįstų sunkumų suvokiant priešingoje kelio pusėje pastatyto ženklo Nr. 332 galiojimo zoną, kurioje jis paliko stovėti savo automobilį.
11. Apeliantas skunde nurodo, kad jam kyla pagrįstos abejonės dėl nusižengimo laiko fiksavimo, nes Institucija nerašė tyrimo veiksmų protokolo, dėl ko buvo pažeistos ANK 594 straipsnio nuostatos. Su tokia pažeidėjo pozicija nesutiktina. Pažymėtina, kad ANK 593 straipsnyje yra reglamentuoti nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai, tai yra nurodyti veiksmai, kuriuos jie turi teise atlikti, tarp jų ir yra tyrimo veiksmų protokolo surašymas. Vis dėlto tai nereiškia, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas privalo atlikti visus minėtame straipsnyje nurodytus veiksmus. Šioje byloje nustatytos administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybės nekelia abejonių. Iš Institucijos į bylą pateiktų nuotraukų aiškiai matyti ne tik nusižengimo padarymo vieta, tačiau tiksli data bei laikas (past. – 2021 m. gegužės 6 d. 16.27 val., tai yra pažeidimas padarytas kelio ženklo Nr. 332 galiojimo laiku (galiojo 8.00 -17.00 val.). Apelianto teigimu, Institucijos pateiktos keturios nuotraukos yra darytos skirtingu laiku, kadangi, pvz., nuotraukose Nr. 3 ir 4, yra fiksuoti skirtingi vienas šalia kito stovintys automobiliai. Šių argumentų kontekste apygardos teismas sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad visiškai natūralu, jog fiksuojant pažeidimo aplinkybes ir darant nuotraukas praėjo tam tikras laiko tarpas, tačiau spręstina, kad jis nežymus, nes visose nuotraukose yra užfiksuota ta pati gatvė, tuo pačiu paros metu, iš nuotraukų matyti, kad jų darymo metu buvo tokios pačios oro sąlygos. Vien tai, kad nuotraukose Nr. 3 ir 4 yra užfiksuoti skirtingi automobiliai dar nereiškia, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra užfiksuotas netiksliai, kadangi 2021 m. gegužės 6 d. buvo darbo diena (ketvirtadienis), pavakarys, tad yra akivaizdu, kad automobilių judėjimas buvo suintensyvėjęs.
12. Remdamasis išdėstytu, apygardos teismas sutinka su išvada, kad Ž. S. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta, todėl jis teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Priimant skundžiamą Institucijos nutarimą vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Ž. S. administracinė nuobauda – 50 Eur bauda, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į tai, tenkinti Ž. S. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties atmesti.
Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.