- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- e2YT-8378-446/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00500-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad B. G. iš karto po savo sutuoktinio J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti visą jo turtą.
Pareiškėjas paaiškino, kad B. G. – jo močiutė, kuri testamentu paliko jam visą savo turtą. Jis priėmė močiutės palikimą, paduodamas pareiškimą notarui. Tvarkant palikimo dokumentus paaiškėjo, kad močiutė nebuvo susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų po savo sutuoktinio J. G. mirties, nors faktiškai ji palikimą buvo priėmusi. Jo močiutė B. G. po J. G. mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kur turėjo sodybą, kurią buvo įsigiję santuokoje kartu su J. G.. Pablogėjus sveikatai B. G. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), arčiau savo sūnaus V. G. gyvenamosios vietos. Močiutei pasiligojus sodybą prižiūrėjo jo tėvas V. G..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. G. nurodė, kad jis su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad B. G. – jo mama, ji buvo susituokusi su J. G., tačiau vaikų nesusilaukė. J. G. turėjo vaikų pirmoje santuokoje, tačiau vaikai su tėvu ryšių nepalaikė, nebendravo. Gyvendami kartu J. G. ir B. G. įsigijo namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Mirus J. G., visas jų bendrai užgyventas turtas liko B. G.. Kol galėjo, ji pati rūpinosi namais, sodu. Pašlijus B. G. sveikatai, ji persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), arčiau jo gyvenamosios vietos, kur buvo geresnės gyvenimo sąlygos, galimybės tinkamai ją prižiūrėti. Pretenzijų dėl J. G. palikimo niekas iki šiol nėra pareiškęs.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo J. G. palikimo perėjimą valstybei ir nevykdė šio palikėjo turto paveldėjimo procedūrų. Sprendimą byloje prašo priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo (duomenys neskelbtini) atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjo J. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. G. turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjo T. G. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties ir santuokos liudijimų matyti, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su B. G., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini), B. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš įrašų J. G. mirties liudijime matyti, kad jis mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro įrašai patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu buvo įsigiję nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti ir iki šiol tebėra registruoti B. G. vardu. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro išduotoje pažymoje nurodyta, kad bylos į J. G. palikimą per (duomenys neskelbtini) metus užvesta nėra, kadangi niekas iš įpėdinių įstatymo numatytu terminu paveldėti nesikreipė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo J. G. testamentų, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad J. G. ir B. G. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą, mirus vienam iš sutuoktinių, nėra.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo (duomenys neskelbtini) įstatymu patvirtintas civilinis kodeksas. Pagal šio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais buvo laikomi mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Taigi, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Iš pareiškėjo T. G., suinteresuoto asmens V. G. paaiškinimų, įrašų viešuose registruose matyti, kad po J. G. mirties įstatyminiai įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jo turto nesikreipė. Duomenų, kad sutuoktinė B. G. būtų atsisakiusi sutuoktinio palikimo ar kitas pirmos eilės įpėdinis pretenduotų į palikėjo J. G. palikimą, nėra.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad B. G. po savo sutuoktinio J. G. mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – gyvendama name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį būstą prižiūrėdama, savo nuožiūra tvarkydama, t. y. su paveldimu turtu (dalimi bendrojoje nuosavybėje) elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikėją J. G. pergyvenusios sutuoktinės veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, kitų įstatyminių įpėdinių neatsirado, dėl mirusiojo J. G. turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po J. G. mirties jo palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė B. G..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, tačiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.