Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, netesybų ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, vykdymo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė pateikė antstolei vykdyti aptariamą vykdomąjį raštą ir antstolė 2024 m. balandžio 25 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį raštą vykdyti (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); žr. Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenis).

4. Atsakovė 2024 m. balandžio 25 d. pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimo už akių įvykdymą 6 mėnesiams, o jeigu teismas manytų, kad toks terminas per ilgas, tuomet 3 mėnesiams. Aptariamas prašymas teisme gautas ir užregistruotas 2024 m. balandžio 26 d. (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė šį prašymą motyvuoja tuo, kad jos veikla yra transporto, ekspedijavimo, logistikos paslaugos. Atsakovė ketina teikti taip pat ir automobilių remonto paslaugas, todėl stato automobilių servisą. Sklandžiai atsakovės veiklai užtikrinti reikalingos didelės apyvartinės lėšos. Bendrovėje dirba 36 darbuotojai. Ji turi 32 transporto priemones, iš kurių 21 įsigyta lizingo būdu, todėl reikia mokėti kasmėnesines įmokas bankams. Atsakovės finansiniai įsipareigojimai bankams ir lizingo bendrovėms kas mėnesį sudaro 59 000 Eur, o darbo užmokesčiams ir kitoms su tuo susijusioms išlaidoms – 58 000 Eur. Be to atsakovė turi nuolat prižiūrėti ir remontuoti automobilius, pilti kurą, mokėti kelių mokesčius, kad būtų užtikrintas sklandus krovinių gabenimas. Atsakovė kas mėnesį kurui ir remontui išleidžia 83 000 Eur. Atsakovė kiekvieną mėnesį iš viso patiria apie 200 900 Eur būtinųjų išlaidų. Teismo sprendimu priteistos lėšos bus mokamos iš apyvartinių lėšų. Teismo priteistos sumos sumokėjimas vienu kartu išbalansuotų mokėjimo grafikus, sutrikdytų atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kiltų sunkumų užtikrinti sklandžią bendrovės veiklą, vykdyti įsipareigojimus. Ieškovės įstatinis kapitalas – 589 385 104 Eur, o atsakovės tik 130 320 Eur. Ieškovės turtinė padėtis yra gera, todėl jos teisės, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, nebus pažeistos. Ji nepatirs jokių nuostolių. Išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus išsaugota bylos šalių interesų pusiausvyra.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka taip pat išsiunčiant joms teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo instituto taikymo sąlygų

7. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl įsiteisėjusio ir priverstine tvarka jau vykdomo teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo.

8. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Pagal CPK 284 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas yra galimybė sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą spręsti tiek teismo sprendimu, tiek taip pat ir priėmus teismo sprendimą. CPK 284 straipsnio nuostatos neužkerta kelio atskiru procesiniu prašymu kreiptis į sprendimą priėmusį teismą ir išdėstyti argumentus, kodėl sprendimo vykdymas turi būti atidėtas arba išdėstytas. Tačiau tokio prašymo padavimas, kuomet jau prasidėjęs priverstinio vykdymo procesas, pasižymi tam tikra specifika.

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020; 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-787-553/2023 ir kt.).

10. Pirmiau nurodytoje teismų praktikoje išaiškinta, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau negu iki priverstinio vykdymo pradžios. Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti.

11. Sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo būtina užtikrinti, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. CPK 284 straipsnio normas aiškinant taip, kad jos suteikia skolininkui neribotą galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir tuo atveju, kai prašomas išdėstyti teismo sprendimas jau yra vykdomas priverstinai, ne tik prieštarautų aptartiems proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, bet ir sudarytų sąlygas galimai piktnaudžiauti tokia procesine teise, t. y. bet kuriuo momentu įsiterpti į vykdymo procesą ir jį sustabdyti.

12. Byloje nustatyta, kad teismas, priėmęs ieškovės patikslintą ieškinį, išsiuntė atsakovei pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, taip pat patikslinto ieškinio, ieškinio ir jų priedų kopijas atsakovės registruotos buveinės vietos adresu. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. kovo 13 d. pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį, t. y. atsakovės direktoriui (žr. procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimą). Taigi atsakovė žinojo apie iškeltą bylą. Nepaisant to, ji per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į jai pareikštą patikslintą ieškinį, taip pat nenurodė nepateikimo priežasčių. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teismas 2024 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą už akių. Aptariamu sprendimu už akių teismas tenkino patikslintą ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 15 336,51 Eur skolos, 1 427,20 Eur netesybų, 832,71 Eur (nuostolių) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 17 626,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. kovo 8 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Akcentuotina, kad atsakovė aptariamo teismo sprendimo už akių kopiją gavo dar 2024 m. balandžio 6 d. (sprendimas už akių įteiktas taip pat atsakovės direktoriui). Tačiau atsakovė, gavusi teismo sprendimą už akių, nereiškė jokių prašymų, be kita ko nereiškė prašymo dėl sprendimo už akių vykdymo išdėstymo.

13. Aptariamas teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. balandžio 24 d. Ieškovė tą pačią dieną pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Teismas aptariamą prašymą patenkino ir 2024 m. balandžio 24 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą (žr. civilinę bylą Nr. e2-7445-1193/2024). Ieškovė pateikė antstolei vykdyti aptariamą vykdomąjį raštą ir antstolė 2024 m. balandžio 25 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį raštą vykdyti (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); žr. AIS duomenis). Taigi teismo sprendimas už akių, kurio įvykdymą prašoma išdėstyti nagrinėjamoje byloje, jau vykdomas priverstinai. Todėl atsakovės teisė teikti prašymą išdėstyti priverstinai vykdomą teismo sprendimą, įvertinus pirmiau šioje nutartyje nurodytą teismų praktiką, yra ribota. Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad šiuo atveju neribota atsakovės teisė prašyti išdėstyti teismo sprendimo už akių vykdymą sukeltų neapibrėžtumą ieškovei kaip išieškotojai, kuri, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turi pagrįstus lūkesčius į teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą per įmanomai trumpiausią terminą. Neribotas tokių prašymų teikimas paneigtų atskirų civilinio proceso stadijų skirtumus ir joms keliamus tikslus, turėtų neigiamos įtakos priverstiniam vykdymui, galėtų nepagrįstai jį sustabdyti ar sukelti abejones dėl antstolės atliktų veiksmų teisėtumo ir jiems atlikti patirtų vykdymo išlaidų pagrįstumo. Byloje nenustatyta jokių šios sutarties 9 punkte aptartų ar kitų išimtinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Atsakovė tokių aplinkybių net nenurodė ir neįrodinėjo. Tokiu atveju, atsižvelgus į šios nutarties 9–10 punktuose aptartą teismų praktiką, vien atsakovės delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo už akių vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti.

14. Kita vertus, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę būklę, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, ieškovė teisingai pažymėjo, kad skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia tuo, kad teismo priteistos sumos sumokėjimas vienu kartu išbalansuotų jos mokėjimo grafikus, sutrikdytų atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kiltų sunkumų užtikrinti sklandžią bendrovės veiklą, vykdyti įsipareigojimus. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė nepateikė absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad bent dalį skolos būtų sumokėjusi ieškovei. Priešingai, ieškovės teigimu, atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi jai jokios skolos dalies. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji vykdydama veiklą, turi tam tikrų planų, stato automobilių servisą, turi išlaidų, įsipareigojimų ir kt., niekaip nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji iš tikrųjų nepajėgi iš karto įvykdyti teismo sprendimą už akių, kad priteista suma jai yra ypač didelė ir atsakovė neturi pakankamai apyvartinių lėšų sprendimą vykdyti iš karto. Vien atsakovės pateikta pažyma neįrodo pirmiau nurodytų aplinkybių. Atsakovė nepateikė aktualių duomenų apie savo turtinę padėtį (turimą turtą, pinigines lėšas, turtines teises, kitas turto rūšis, turtinius įsipareigojimus) ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą apie jos aktualią finansinę būklę ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Ji nėra pateikusi valstybės įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl net nėra galimybės susipažinti su atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais. Atsakovė taip pat neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad išdėsčius teismo sprendimo už akių įvykdymą, ji realiai per jos prašyme nurodytus terminus turės galimybę sumokėti teismo sprendimu priteistas sumas. Taigi nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovės turtinė būklė yra bloga, bet ateityje pagerės.

16. Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė išsamiais, abejonių nekeliančiais duomenimis nepagrindė, jog jos turtinė padėtis neleidžia jai įvykdyti teismo sprendimo už akių nedelsiant, o atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, nes, kaip jau buvo minėta, sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Šiuo atveju pagal atsakovės nurodytų aplinkybių pobūdį spręstina, kad jos buvo žinomos ir teismo sprendimo priėmimo metu. Todėl aplinkybės, kurias savo prašyme nurodė atsakovė negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą tenkinti jos prašymą išdėstyti teismo sprendimo už akių įvykdymą jau prasidėjus priverstiniam vykdymui. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl, atmetus atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės.

18. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 738,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

19. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

20. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2024 m. gegužės mėn. galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2023 metų ketvirtąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 110,30 Eur. Todėl maksimalus rekomenduotinas priteisti išlaidų dydis už tokio pobūdžio atsiliepimą – 844,12 Eur (0,4 X 2 110,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės prašomos priteisti 738,10 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio.

21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į prašymą, byloje sprendžiamą klausimą, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti 738,10 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis; Rekomendacijų 8.16 papunktis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290–292 straipsniais,

nutaria:

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.