Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-215/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-11
Bylos Nr.
1A-215/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys (pran.)
Nuteistasis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-215-2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjai Leonorai Vasiliauskienei,nuteistajam A. N. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Georgijaus Šichovcovo, nuteistojo A. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 25 d. 22.00 val. B. N. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kumščiu suduodamas vieną kartą B. U. į veidą ir pagriaudamas jį ant grindų, gulinčiam kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, o nukentėjusiajam atsistojus keliu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, taip vėl pargriovė jį ant grindų, po to du kartus spyrė į galvos sritį bei pilvą, taip padarė nubrozdinimus kairiame dilbyje ir pilvo dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairiame klube, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimą pilvo dešinėje pusėje, stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir apatinėje lūpoje, kraujosruvomis kaktos ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio smilkinės ir momeninės skilčių dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais kairiojo galvos smegenų pusrutulio smilkinės ir momeninės sričių dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nukentėjusysis mirė.

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog A. N. paskirta per švelni bausmė. Teigia, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę dvi lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, tačiau skirdamas bausmę neteisingai įvertino jų tarpusavio santykį. Teismas A. N. bausmės trukmę nustatė ne artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, bet artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui, todėl pažeidė BK 61 str. reikalavimus. Prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti dėl aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo ir A. N. nustatyti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 31 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, jam paskyrus per griežtą bausmę. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 62 str. nuostatų, nes jis neturėjo išankstinės tyčios nužudyti B. U. , viskas vyko spontaniškai nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, jo veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Nurodo, kad B. U. be leidimo įsirovė į jo kambarį, necenzūriniais žodžiais įžeidė jo seserį E. N. , pirmas pradėjo muštynes, taip skatindamas jį gintis. Jo suduoti smūgiai nebuvo koncentruoti ir nebuvo suduoti vienas po kito, nukentėjusysis pats reikalavo pulti ir tai patvirtina specialisto išvada ir liudytojas L. S.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad B. U. nužudė tyčia, dėl asmeninių paskatų ir pykčio, nes viskas įvyko atsitiktinai. Teigia, kad jis neleido nukentėjusiajam užeiti į kambarį, stengėsi apsaugoti seserį nuo galimo smurto, nes nukentėjusysis anksčiau prieš ją vartojo smurtą ir grasino bei pirmas pradėjo muštynes. Sutinka su teismo išvada, kad padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau pritaikius BK 62 str. ir esant būtinosios ginties ribų viršijimui, jam galima skirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti ir jam paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė.

A. N. ir gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro atmesti. Prokurorė prašo tenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro skundą, o nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nuteistojo A. N. apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. N. kaltė padarius BK 129 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Tiek prokuroras, tiek nuteistasis apeliaciniuose skunduose įrodymų vertinimo neginčija, todėl nuosprendis šioje dalyje neperžiūrimas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad nusikaltimą padarė gindamasis nuo B. U. neteisėtų veiksmų. Todėl teismas į tai turėjo atsižvelgti ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes veiką padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas. Būtinoji gintis galima tik esant pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teisme ištirtų įrodymų, tarp nuteistojo ir B. U. įvyko žodinis konfliktas, po to grumtynės. Teismas nustatė ir nuteistasis pripažįsta, jog jis ir B. U. įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad būtent žuvusysis B. U. elgėsi provokuojančiai. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. N. padaryti sužalojimai krūtinės ląstoje, dešiniajame peties sąnaryje, kairiame žaste, šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, kurie vertinami kaip nežymūs (b. l. 109). Iš nuteistojo ir liudytojo L. S. parodymų matyti, kad konfliktas ir muštynės kilo dėl asmeninių paskatų, t. y. po to, kai B. U. pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti ir įžeidinėti E. N. . Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė B. U. nužudymo motyvą, t. y. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio. Vėliau šis konfliktas peraugo į tarpusavio muštynes, dėl ko nuteistasis iš įtūžio ir pykčio sumušė B. U. Akivaizdu, kad B. U. įžeidžiantys veiksmai nuteistajam nebuvo kilę staiga ir netikėtai, tokiu būdu jie abu tik aiškinosi tarpusavio santykius. Todėl darytina išvada, kad A. N. sveikatai ar gyvybei joks pavojus negrėsė ir tai jis aiškiai suprato. Nuteistasis iš įtūžio ir pykčio sudavė smūgius B. U. net po to, kai šis gulėjo ant žemės ir neatliko jokių veiksmų nuteistojo atžvilgiu bei nesipriešino. Tai, kad B. U. necenzūriniais žodžiais keikė nuteistojo seserį arba anksčiau prieš ją vartojo smurtą nėra būtinosios ginties sąlyga. Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. N. nebuvo būtinosios ginties situacijoje, todėl negalėjo viršyti jos ribų. Esant šioms aplinkybėms A. N. taikyti BK 62 str. 2 d. 5 p. nėra pagrindo. BK 62 str. 1 d. nurodyta, kad teismas gali taikyti šio straipsnio nuostatas, bet neprivalo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą (labai sunkus nusikaltimas - BK 11 str. 6 d.), kilusius sunkius padarinius ir faktines bylos aplinkybes A. N. taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatų nėra pagrindo.

Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog B. U. nužudė tyčia, kadangi jis neturėjo tikslo jo nužudyti. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog apygardos teismo išvada, jog A. N. nužudė B. U. netiesiogine tyčia yra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už nu­žu­dy­mą pa­gal BK 129 str. 1 d. ky­la ta­da, kai žmo­gaus gy­vy­bė at­ima­ma vei­kiant tie­sio­gi­ne ar ne­tie­sio­gi­ne ty­čia. Nužudymas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui ir no­rė­jo ją at­im­ti. Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas ne­tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ir, nors ir ne­no­rė­jo atim­ti gy­vy­bės, są­mo­nin­gai lei­do to­kiems pa­da­ri­niams at­si­ras­ti. Są­mo­nin­gas lei­di­mas padari­niams at­si­ras­ti ne­tie­sio­gi­nės ty­čios at­ve­ju reiš­kia kal­ti­nin­ko abe­jin­gu­mą ga­li­mam ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mui. A. N. suduodamas B. U. smūgius rankomis ir kojomis į veidą nenorėjo ir nesiekė jo mirties, tačiau suprasdamas, jog tokie smūgiai yra pavojingi ne tik nukentėjusiojo gyvybei. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N. kumščiu ir kojomis smūgiavo B. U. į gyvybiškai svarbų organą - galvą ir pilvą net ir tada, kai nukentėjusysis jau buvo parblokštas ant grindų. Po smūgių sudavimo A. N. nuėjo miegoti, o nukentėjusiajam medicininės pagalbos nesuteikė. Iš liudytojo L. S. parodymų matyti, kad nuteistasis baigė mušti B. U. tik tada, kai liudytojas liepė jam liautis. Akivaizdu, kad nuteistasis būdamas suaugęs ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties bei normalaus protinio išsivystymo, smūgiuodamas į gyvybei svarbų organą - galvą, negalėjo nesuprasti, jog tokia jo veika yra pavojinga žmogaus gyvybei, jog nuo tokių veiksmų B. U. gali mirti. Savaime suprantama, kad A. N. tai suprato, tačiau buvo visiškai abejingas galimoms pasekmėms - žmogaus mirčiai. Šie nuteistojo veiksmai iš dalies buvo sąlygoti ir išgerto alkoholio, o tai teisingai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl nuteistojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota kaip nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Prokuroras skunde nurodo, kad apygardos teismas skirdamas bausmę neteisingai įvertino A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, todėl paskyrė per švelnią bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, jo kaltę (netiesioginę tyčią), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, nuteistojo asmenybę. BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias (ar) ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip matyti iš prokuroro skundo, pagrindinis motyvas yra tai, kad teismas nepakankamai įvertino nuteistojo A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarpusavio santykį. Tačiau atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad nustatant bausmės dydį būtina atsižvelgti ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarpusavio santykį, bet ir į jų kiekį, pobūdį, BK 54 str. 2 d. nurodytas ir visas kitas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas A. N. bausmę įvertino ne tik lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių tarpusavio santykį, bet ir jų kiekį, pobūdį, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, žuvusiojo agresyvų ir provokuojantį elgesį įsibrovus į nuteistojo kambarį, necenzūriniais žodžiais iškeikus nuteistojo seserį E. N. Teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad pats nuteistasis pranešė policijai apie B. U. mirtį, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius ir teisingus parodymus apie įvykį, taip padėjo išaiškinti nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą A. N. nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydį arčiau sankcijos minimumo. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skirdamas A. N. bausmę, BK 54 str. 2 d. nuostatų ir teisingumo principo nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas apeliantui paskyrė bausmę teisingai, ji nėra per švelni ar per griežta, ją dar labiau griežtinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuroro ir nuteistojo A. N. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Viktoras KažysVioleta Ražinskaitė