Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2025-02-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-974-1103/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-28
Bylos Nr.
e2YT-974-1103/2025
Teisminio proceso Nr.
2-08-00006-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Mockutė
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-974-1103/2025Teisminio proceso Nr. 2-08-00006-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 28 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. po sutuoktinės R. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos plikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji, L. J., yra R. B. ir A. B. dukra. Po palikėjos R. B. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu palikimą priėmė jos sutuoktinis A. B., miręs (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, pareiškėja tėvo palikimą priėmė per įstatyme nustatytą terminą ir tik tada sužinojo, kad tėvas nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų po motinos mirties. Po motinos mirties tėvas faktiniais veiksmais priėmė palikimą – naudojosi asmeniniais daiktais, gyveno, valdė, prižiūrėjo, rūpinosi bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu butu, adresu (duomenys neskelbtini). Jis prižiūrėjo ir motinos turto dalį, mokėjo visus mokesčius už būstą, valdė ir naudojosi būstu, elgėsi kaip teisėtas R. B. priklausiusio turto savininkas. Kitų galimų pirmos eilės įpėdinių, galinčių paveldėti su pirmos eilės įpėdiniais, nėra, nei tėvas, nei motina daugiau vaikų, sutuoktinių neturėjo. Niekas nei jos tėvui, nei jai nepareiškė jokių pretenzijų į palikėjos turtą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad notarė galėtų išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimus ir ji galėtų disponuoti paveldėtu turtu.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo dėl galimo palikėjos R. B. palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. B. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės R. B. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti A. B. palikimą pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

5. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

7. Byloje nustatyta, kad R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b. l. 6). (Duomenys neskelbtini). A. B. mirė (b. l. 3, 4). Iki R. B. mirties, visą laiką R. B. ir A. B. gyveno kartu, R. B. mirė būdama santuokoje su A. B.. Gyventojų registro duomenimis palikėja turėjo vieną vaiką - dukrą pareiškėją L. J., kuri yra ir A. B. dukra (b. l. 5). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po R. B. mirties nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų ir palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Po R. B. mirties palikimo niekas nepriėmė, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 41).

8. Po R. B. mirties liko dalis buto su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas yra registruotas A. B. vardu, nuosavybės teise įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. R. B. ir A. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Butas įgytas palikėjos ir A. B. santuokos metu. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat liko santuokos metu (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigytos 1090/2181 dalys 0,2181 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).

9. A. B. su sutuoktine gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o po palikėjos R. B. mirties sutuoktinis A. B. ir toliau rūpinosi palikimo turtu. Pateikti įrodymai patvirtina, kad mokesčiai už butui teikiamas paslaugas, jo išlaikymą buvo mokami savalaikiai, pilna apimtimi, skaitiklių rodmenys deklaruojami (b. l. 10-19, 29-33). Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad A. B. atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, bei aiškiai išreiškė savo valią įgyti šį turtą savo nuosavybėn (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

10. Pareiškėjos argumentams, kad jos tėvas A. B. po savo sutuoktinės R. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti kaip savo, neprieštarauja ir suinteresuotas asmuo. Priešingų duomenų byloje nenustatyta. Nors pareiškėja buvo palikėjos R. B. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, jai per įstatyme nustatytą terminą neatlikus palikimo priėmimo veiksmų, palikimą pilna apimtimi turėjo teisę paveldėti palikėją pergyvenęs sutuoktinis A. B. (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Bylos duomenimis nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.

11. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad A. B. po savo sutuoktinės R. B. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, naudojosi juo kaip savo. Duomenų apie tai, kad A. B. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti sutuoktinės turtą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad A. B. aptartu būdu priėmė po sutuoktinės R. B. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjos atstovei, suinteresuotam asmeniui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Monika Mockutė