- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-708-193-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
- Civilinis ieškovas
- UAB „L“
- Nuteistasis
- A. S., G. Č.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-708-193/2009
Teisėjas Arūnas Nevardauskis Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.3., 2.4.6.3.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2009 m. gruodžio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir G. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-16 nuosprendžio, kuriuo:
-A. S. pripažintas kaltu dėl dviejų pavienių nusikalstamų veikų padarymo pagal BK 178 str. 1 d. paskiriant už kiekvieną po 3 MGL (390 Lt) dydžio baudą, bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, A. S. paskirta galutinė 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;
-G. Č. pripažintas kaltu dėl dviejų pavienių nusikalstamų veikų padarymo pagal BK 178 str. 1 d. paskiriant už kiekvieną po 3 MGL (390 Lt) dydžio baudą, bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, G. Č. paskirta galutinė 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. S. ir G. Č. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. kovo 26 d., apie 13 val. 30 min., iš UAB „L“ teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pagrobė UAB „L“ priklausantį turtą – 20 vnt. medinių padėklų, bendros 595 Lt vertės.
Be to, jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. kovo mėn. 26 d., apie 14 val. iš UAB „L“ teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pagrobė UAB „L“ priklausantį turtą – 20 vnt. medinių padėklų, bendros 595 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistieji A. S. ir G. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-16 nuosprendį ir priimti jų abiejų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai kvalifikavo nuteistųjų veikas. Be to, teismas netinkamai pritaikė BK 14 ir 15 straipsnių nuostatas. Taip pat teigia, kad nuteistųjų G. Č. ir A. S. veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kaltę nuteistųjų veikoje, kadangi nebuvo išaiškintos visos bylai svarbios aplinkybės, kurios patvirtina, jog G. Č. ir A. S. nesiekė pagrobti svetimo turto. Apeliantai nurodo, kad 2009 m. kovo 26 d. nuvykę į UAB „L “ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. G. Č. ir A. S. pasiklausė ten dirbusio darbuotojo, kam priklauso sukrauti padėklai. Darbuotojas patikino, kad padėklai niekam nepriklauso, yra išmesti ir palikti, t. y. patvirtino, kad tai nėra UAB „L “ turtas. Jis taip pat patikino vaikinus, kad šie gali imti sukrautus padėklus ir juos vežtis. Pasitikėdami įmonės darbuotoju ir manydami, kad padėklai niekam nepriklauso, kad tai yra niekam nereikalingi išmesti ir palikti daiktai, nuteistieji išsinuomavę priekabą atvyko pasikrauti bei išvežti padėklų. Pardavę 20 padėklų, vis dar pagrįstai manydami, kad jie niekam nepriklauso ir yra nebereikalingi, atvyko antrą kartą, tačiau daugiau padėklų išvežti nebegalėjo, nes buvo sulaikyti ir jiems buvo pranešta, kad jie pagrobė svetimą UAB „L “ priklausantį turtą. Pasak apeliantų, jie buvo įsitikinę, kad ima niekam nepriklausantį išmestą ir paliktą turtą, todėl jokių nusikalstamų veiksmų neatlieka. Atsižvelgiant į veikos subjektyviąją pusę, manydami, kad ima bešeimininkį, išmestą ir paliktą turtą, G. Č. ir A. S. nemanė darantys nusikalstamą veiką. Taip pat jie nemanė, kad tokiai savo veiksmais sukels žalingus padarinius, nes išmesto ir palikto daikto pasisavinimas jokių neigiami pasekmių niekam nesukelia. Jokio vidinio psichinio santykio su objektyviaisiais veikos požymiais nuteistieji neturėjo, todėl jų veiksmuose nėra kaltės. Apeliantai teigia, kad visas šias aplinkybes jie nurodė ir teismui, tačiau jis tų aplinkybių nesiaiškino ir nenagrinėjo. Teismas išvadą apie apeliantų kaltę – tiesioginę tyčią padarė nepagrįstai, nes jų veiksmuose nėra nei intelektinio, nei valinio kaltės momento. Todėl nesant visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. sudėties požymių, nebuvo pagrindo G. Č. ir A. S. pripažinti kaltais pagal BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis yra priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, nes nesant nusikalstamos veikos sudėties pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Be to, apeliantai skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jų veikas kvalifikavo pagal BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., t. y. kaip dvi vagystes, tačiau ši išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nuosprendyje konstatuota, kad nuteistieji per du kartus pasikrovė ir išvežė po 20 padėklų, tačiau tame pačiame teismo nuosprendyje įtariamųjų parodymais nustatyta, kad padėklus G. Č. ir A. S. pasikrovė ir išvežė tik vieną kartą, o atvykę antrą kartą nespėjo pasikrauti nei vieno padėklo, nes prie jų priėjo vyrai ir juos sulaikė. Taigi, atvykę antrą kartą nuteistieji padėklų nepagrobė, jais teisės disponuoti neįgavo, nes padėklai ir toliau buvo UAB „L“ priklausančioje teritorijoje. Šie veiksmai, kai jie antrą kartą atvyko pasikrauti padėklų laikytini kaip pasikėsinimas įgyti turtą. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos sudėties nebuvo, nes kaltininkai neužgrobė svetimo turto ir negalėjo būdami UAB „L“ teritorijoje šiuo turtu disponuoti. Apeliantų manymu, kaip baigtą veiką būtų galima kvalifikuoti tik tuo atveju, jei jie būtų pasikrovę padėklus ir juos išvežę iš UAB „L” teritorijos. Todėl apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo G. Č. ir A. S. veiksmus pagal BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.
Skunde teigiama, kad UAB „L“ jokių pretenzijų nuteistiesiems nepareiškė, su jais susitaikė ir pretenzijų neturi. Be to, UAB „L“ atstovė I. R., kuriai buvo perduoti 40 vnt. pagrobtų medinių padėklų, gali patvirtinti, jog iš tikrųjų UAB „L“ darbuotojas, 2009 m. kovo 26 d. dirbęs UAB „L“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., nuteistiesiems pasakė, kad padėklus jie gali imti ir išsivežti, kad jie niekam nepriklauso. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas UAB „L“ atstovo neapklausė, todėl tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo nuosprendžio priėmimą. Apeliantų manymu, dėl šių naujai paaiškėjusių aplinkybių, privalo būti atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausta UAB „L“ atstovė I. R..
Teismo posėdyje nuteistieji A. S. ir G. Č. atsisakė dalies apeliacinio skundo reikalavimų- dėl jų išteisinimo ir dėl jų veiksmų kvalifikavimo kaip dviejų nusikalstamų veikų numatytų BK 178 str. 1 d.- ir prašė abiejų atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nuteistojo A. S. gynėja prašė jos ginamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti, nuteistojo G. Č. gynėja prašė jos ginamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir teismas nusprendus taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, taikyti G. Č. pačią švelniausią poveikio priemonę. Civilinio ieškovo UAB „L“ atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį. Prokurorė prašė nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 38 str. ir paskirti jiems 50 val. nemokamų darbų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų pareikštų prašymų apimtyje – dėl BK 38 str. taikymo - tenkinamas, kitoje dalyje paliekamas nenagrinėtu dėl apeliacinio skundo atsišaukimo.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantų A. S. ir G. Č. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl BK 38 str. įtvirtinto sutaikymo instituto taikymo konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantų A. S. ir G. Č. atžvilgiu netaikė BK 38 straipsnio nuostatų, t. y. neatleido jų nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji patvirtino pripažįstantys savo kaltę ir sutinkantys su jų veikų kvalifikacija, todėl atsisakė apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantai nebeginčijo nuosprendyje išdėstyto jų kaltę pagrindžiančių įrodymų vertinimo, jų veikų kvalifikavimo, todėl detalesnis teisėjų kolegijos pasisakymas dėl minėtų skunde ginčijamų aplinkybių nebetikslingas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsisakę dalies savo apeliaciniame skunde suformuluotų prašymų, apeliantai A. S. ir G. Č. pareiškė prašymą jų atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį. Išanalizavusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad yra visos sąlygos apeliantams taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas, todėl jų prašymas tenkinamas.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio įstatymo pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo – yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Papildomai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti motyvuojamas kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, kaltinamojo elgesiu iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantai A. S. ir G. Č. padarė du nesunkius nusikaltimus, iš kart po sulaikymo jie davė esminėse detalėse sutampančius ir teismo nustatytas faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, abu prisipažino padarę jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, reiškė nuoširdų gailestį dėl jų padarymo, savanoriškai nurodė medinių padėklų išgabenimo vietą, atlygino UAB „L“ padarytą žalą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir kaip patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi atstovė, UAB „L“ nuteistiesiems jokių pretenzijų ar reikalavimų neturi, apeliantams atleido bei pageidauja su jais susitaikyti.
Pažymėtina, kad A. S. ir G. Č. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdami neteisti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantų nusikalstamus veiksmus įtakojo UAB „L“ buvusio darbuotojo pateikta klaidinga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie medinių padėklų savininką. UAB „L“ atstovė teismo posėdyje patvirtino disponuojanti informacija, kad jų bendrovės buvęs darbuotojas B. nuteistiesiems pasakęs, kad UAB „L“ teritorijoje buvę ir šiai bendrovei priklausę mediniai padėklai yra nereikalingi bei išmestini. Ši klaidinga informacija buvo A. S. ir G. Č. nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veiksmų priežastis. Visos šios aplinkybės rodo mažesnį apeliantų pavojingumą bei jų polinkį nusikalsti. Atsižvelgusi į bylos aplinkybes ir apeliantų asmenybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog apeliantai A. S. ir G. Č. nedarys naujų nusikalstamų veikų. O tai, kad apeliantai padarė dvi nusikalstamas veikas, nėra kliūtis jų atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Įvertinusi visas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į proceso dalyvių išreikštą valią dėl susitaikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos sąlygos apeliantus A. S. ir G. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. nustatyta tvarka, o baudžiamąją bylą jiems nutraukti.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė atleidus apeliantus nuo baudžiamosios atsakomybės, skirti jiems baudžiamojo poveikio priemones, tačiau atsižvelgus į visas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko galimu neskirti A. S. ir G. Č. baudžiamojo poveikio priemonių. Baudžiamųjų poveikio priemonių pagrindinis tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Iš esmės baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra daugiau auklėjamojo, nei baudžiamojo pobūdžio. Spręsdamas, skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę ar ne, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantai nebuvo anksčiau teisti, abu įvertino savo veiką ir padarė reikiamas išvadas, t. y. visiškai pripažino savo kaltę, blogai vertino savo poelgį, gailėjosi, atsiprašė ir atlygino žalą, be to, abu apeliantai yra jauno amžiaus, A. S. yra dirbantis, o jų padaryta nusikalstama veika – turimos klaidingos informacijos pasekmė. Todėl darytina išvada, kad apeliantams baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.
Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2: p.
NUSPRENDŽIA:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį.
A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., jam ir juridinio asmens (UAB „L“) atstovui susitaikius, baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S. panaikinti.
G. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., jam ir juridinio asmens (UAB „L“) atstovui susitaikius, baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. Č. panaikinti.
Priteisti iš A. S. ir G. Č. po 5 litus 60 cnt. teismo proceso išlaidų valstybės naudai.