- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-1588-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-03804-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės 2 922,43 Lt skolą už šilumos energiją, 157,53 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nuosavybės teise įsigijo butą, kuriame jau veikė šilumos paskirstymo sistema. Atsakovė ieškovo pateiktas sąskaitas apmokėdavo dalinai, todėl laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2009-12-31 susidarė 2 922,43 Lt įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsakovė K. K. nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, kadangi atsakovei 2006-09-01 įsigijus butą, jai nebuvo perduotos jokios sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir buvusios buto savininkės. Ieškovas tinkamai nepaaiškino atsakovei, kokiu pagrindu pateikiamos sąskaitos už šildymą, kokia šilumos energijos paskirstymo ir apskaitos sistema taikoma atsakovės bute. Be to, 2006 metų gruodį atsakovė buvo beveik užsukusi šilumos reguliatorius, tačiau ieškovo pateikta sąskaita už šildymą buvo ženkliai didesnė už realiai suvartotą šilumos kiekį. Nuo 2007 metų lapkričio iki 2008 metų gruodžio mėnesio ieškovo išrašytos sąskaitos neatitiko realaus karšto vandens suvartojimo pagal skaitiklio parodymus, už šį laikotarpį buvo nepagrįstai priskaičiuota didesnė suma. Atsakovė taip pat nurodė, kad šildymo paslaugos buvo teikiamos netinkamai, bute šilo ne visi radiatoriai. Atsakovė pripažino, kad už šildymą ji mokėjo netiksliai pagal ieškovo pateiktas sąskaitas, tačiau jos nuomone, už suteiktas šildymo paslaugas ji yra pilnai atsiskaičiusi. Atsakovė teigė, kad ji neprivalo mokėti už šildymo sistemos aptarnavimą, kadangi tokiomis paslaugomis ji nesinaudoja. Atsakovė nemokėjo už paslaugą „Šildymas“, kadangi mokėjo už paslaugą „Šilumos energija“ (T. 1, b. l. 54-56, 110, 111, 144, 178-180, T. 2, b. l. 11, 12). Ieškovas su šiais atsakovės argumentais nesutiko (T. 1, b. l. 86, 87, 157, 158, T. 2, b. l. 1, 2).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-14 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisė iš atsakovės K. K. 2 922,43 Lt skolos, 157,53 Lt materialiųjų palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 079,96 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 97,90 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovės nuomone, ieškovas neteisingai apskaičiavo mokėtiną sumą už karšto vandens suvartojimą, tačiau ieškovas paaiškino, kad atsakovės bute yra įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai su nuotoliniu nuskaitymu, matuojantys bute suvartoto karšto vandens kiekį, todėl dvigubas apskaičiavimas už karštą vandenį negalimas. Atsakovė buvo pareiškusi ieškovui pretenziją apie netinkamai tiekiamą šilumos energiją (T. 1, b. l. 98), tačiau nesant konkretesnių duomenų, iš esmės negalima patikrinti atsakovės pretenzijų teisingumo, todėl laikytina, jog nebuvo pagrindo spręsti mokesčių už šilumos energiją perskaičiavimo klausimą. Pažymėtina, kad šildymo sezono pradžioje neretai pasitaiko šilumos energijos paskirstymo daugiabučiame name nesklandumų, tačiau jie galimi ir dėl pačių gyventojų neapdairumo laiku nepasirūpinus sistemos veikimu (pvz. neišleidus oro iš sistemos). Be to, ieškovo atstovai bandė patikrinti termostatinius ventilius, tačiau jiems nepavyko patekti į atsakovės butą (T. 1, b. l. 87). Dėl nurodytų priežasčių minėti atsakovės argumentai atmestini. Atsakovė ginčijo jai taikomą šilumos energijos apskaitos ir paskirstymo metodą, tačiau ieškovas paaiškino, kad visam pastatui gali būti taikomas tik vienas šilumos energijos paskirstymo metodas, todėl atsakovei taikomas tas pats metodas, kaip ir visam namui Viršuliškių g. 63, Vilniuje. Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Su ieškovu yra sudaryta šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartis Nr. 307 (T. 1, b. l. 20-24), kuria remiantis pagal ieškovo paaiškinimą namui Viršuliškių g. 63, Vilniuje, taikomas šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 „C“, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr. 03-86. Pasirinkti skirtingą šilumos energijos paskirstymo metodą nei yra pasirinkę visi namo (duomenys neskelbtini) gyventojai atsakovė iš esmės neturi teisės arba atsakovė pati turi inicijuoti metodo pakeitimo minėtam namui klausimą. Taip pat su ieškovu yra sudaryta pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros įdiegimo sutartis Nr. 309, pagal kurią ieškovas įsipareigojo vykdyti namo šildymo ir karšto vandens sistemų, paskirstymo sistemos priežiūrą (sutarties 1.1 p.). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovės atsisakymas mokėti už šildymo sistemos priežiūrą yra nepagrįstas, nes namo bendrojo naudojimo objektai ir ypač šildymo sistema negali būti be priežiūros. Iš atsakovės susidariusios skolos už karštą vandenį skola sudaro 84,43 Lt, o likusią 2 838,09 Lt skolą sudaro skola už šildymą, karšto vandens cirkuliaciją ir šildymo sistemos priežiūrą. Atsakovė teigė, kad realiai ieškovo nurodoma atsakovės skola turi būti gerokai mažesnė (T. 1, b. l. 178-231). Tačiau ieškovas pateikė paaiškinimą dėl 152,95 Lt, 65,95 Lt, 271,06 Lt, 235,11 Lt, 159,47 Lt, 170,38 Lt, 39,46 Lt, 94.02 Lt sumų (T. 2, b. l. 1-5), pagal kurį galima spręsti, kad atsakovė neapmokėdavo sąskaitų tiksliai pagal ieškovo nurodytus duomenis, kartais ieškovo pateiktą sąskaitą apmokėdavo gerokai vėliau nei ji buvo išrašyta (T. 2, b. l. 11-12). Todėl vadovautis atsakovės paskaičiavimais nėra pagrindo. Atsakovės nurodyta 420,76 Lt suma ieškovo 2010-04-30 sąskaitoje Nr. G104/166142 nėra įtraukta į ieškinio sumą (T. 1, b. l. 137, 158). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, todėl, vadovaujantis CK 6.383 straipsniu 6.384 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistina 2 922,43 Lt skola ieškovo naudai. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 157,53 Lt materialiųjų palūkanų priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2010-02-22 (CK 6.38, 6.210 straipsniai). Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė K. K. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovui 2 612,83 Lt, t. y. priteistą sumą mažinti 467,13 Lt (84,43 Lt už karštą vandenį, 225,17 Lt sumokėtais 2007-03-02 ir 157,53 Lt palūkanų). Taip pat prašo priteisti valstybės naudai turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad:
1. Teismui pateikė Atsiskaitymo knygelės Nr. 4529366 nuorašą, kur nurodoma, kad 2010-05-15 už mėnesį atsakovė sumokėjo 43,14 Lt už karštą vandenį, atsiskaitydama už jo suvartojimą iki 151,323 m³. Taigi, skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2011-11-14) už ieškinyje prašomus apmokėti 150,326 m³ karšto vandens buvo sumokėta dar 2010-05-15, todėl teismas šios sumos priteisti negalėjo.
2. Su 2011-10-03 UAB „Vilniaus energija“ rašytiniu paaiškinimu buvo pateikta AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ pranešimo kopija kur nurodoma, kad atsakovė 2007-03-02 už šilumos energiją sumokėjo 225,17 Lt. Tačiau UAB „Vilniaus energija“ pateiktoje Mokesčių paskaičiavimo pažymoje (lentelėje) šis mokėjimas neatsispindi, todėl susidaro įspūdis, kad ginčo laikotarpio pradžioje, 2007 metų kovo mėnesį tokio mokėjimo iš viso nebuvo, kas leidžia ieškovui nepagrįstai reikalauti iš atsakovės sumokėti šią 225,17 Lt sumą antrą kartą.
3. Nepriemokos susidarė dėl ieškovo kaltės, atsakovei nesuteikiant prašomos informacijos apie jai taikomą šilumos paskirstymo metodą, todėl vadovaujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais 157,53 Lt palūkanos iš atsakovės neturėtų būti priteisiamos.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą su šiuo skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nepareiškė noro atsižvelgti į 2010-05-15 mokėjimą ir šiai sumai sumažinti ieškinio reikalavimą. Mokesčiai už teikiamą šilumos energiją skaičiuojami kas mėnesį ir atsakovė kas mėnesį privalėjo juos sumokėti. Atsakovės gautose ieškovo išrašytose sąskaitose buvo nurodytas ir įsiskolinimas, ir eiliniai mokesčiai, todėl atsakovė negali teigti, kad būtent mokėjimas sumoje 43,14 Lt buvo paskirstytas kitaip negu kiti jos mokėjimai arba neatsispindėjo sąskaitoje ir gali būti pareikalautas pakartotinai.
2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti 225,17 Lt antrą kartą. Ieškovas paaiškino, kad AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ pranešime nurodyta, kad 2007-03-02 atsakovė sumokėjo ne 225,17 Lt, o 247,39 Lt (217,57 + 29,82). Pinigai sumoje 225,17 Lt padengė mokesčius, paskaičiuotus iki 2007-02-01, o ieškovas prašė priteisti įsiskolinimą nuo 2007-02-01 iki 2009-12-31, todėl ieškovė, reikalaudama užskaityti šį mokėjimą, išeina už ieškinio ribų.
3. Neįmanoma atskiriems butams tame pačiame pastate, kur šilumos energiją apskaito vienas prietaisas (šilumos energijos skaitiklis), skaičiuoti šilumos energiją pagal skirtingus šilumos energijos paskirstymo metodus. Atsakovė nėra šilumos tiekėjas ir negalėjo tinkamai apskaičiuoti mokesčių pagal faktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisė iš atsakovės K. K. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 2 922,43 Lt skolos ir 157,53 Lt palūkanų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Apeliantė K. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovės priteista 2 922,43 Lt skola mažintina 467,13 Lt suma, t. y. atimant 84,43 Lt už karštą vandenį, 225,17 Lt, sumokėtus 2007-03-02, ir 157,53 Lt palūkanas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės teiginiu dėl žemiau nurodytų motyvų.
Pasisakant dėl atsakovės 84,43 Lt skolos už karštą vandenį, ta aplinkybė, kad už karštą vandenį apeliantė 2010-05-15 sumokėjo 43,14 Lt (skaitiklio rodmenys nuo 148,323 m³ iki 151,323 m³) (T. 1, b. l. 188), nereiškia, kad apeliantė atsiskaitė su ieškovu už karštą vandenį, kuris atsakovei buvo teiktas 2009 m. gruodžio mėnesį (skaitiklio rodmenys nuo 147,594 m³ iki 150,326 m³) (T. 1, b. l. 4). Byloje pateikta ieškovo atsakovei 2009-12-31 išrašyta sąskaita Nr. G912/165152 už 2009 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas (T. 1, b. l. 248), kurioje nurodyti skaitiklio rodmenys, t. y. nuo 147,594 m³ iki 150,326 m³. Tiek 2009-12-31 sąskaitoje Nr. G912/165152, tiek ieškovo teismui pateiktoje Mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodytos atsakovės ieškovui už suteiktas paslaugas mokėtinos sumos sutampa. 2011-09-12 pateikdama pirmosios instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus atsakovė pati pripažino, kad pagal sąskaitą Nr. G912/165152 už 2009-12 379,33 Lt sumai ji sumokėjo tik 47,22 Lt už vandenį. Pažymėtina, jog 47,22 Lt suma nėra nurodyta sąskaitoje Nr. G912/165152. Nors apeliantė teigia, kad rašytinė sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo su ja nėra sudaryta, tačiau ji neginčija pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyto fakto, kad atsakovei įsigijus butą, kuriam šildymą teikė ieškovas, tarp šalių žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovė mokėjo ieškovui už jo teikiamas paslaugas, be to, apeliaciniu skundu ji ginčija tik dalį skolos, teigdama, jog ginčijamą sumą ji jau yra sumokėjusi. Tokiu būdu atsakovė pati pripažįsta, jog tarp jos ir ieškovo yra prievoliniai teisiniai santykiai, kurie pasireiškia abipusių pareigų, t. y. ieškovo pareigos atsakovei teikti šilumos energiją ir atsakovės pareigos už ją sumokėti, vykdymu. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo <...>“. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, „Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita“. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis“, o to pagal to paties straipsnio 3 dalį „Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai“. Visose ieškovo atsakovei išrašytose sąskaitose buvo nurodytas terminas, iki kada šios sąskaitos turėjo būti apmokėtos, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (tarp kurių yra ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai su paskaičiavimais (T.1, b. l. 183-185, T. 2, b. l. 11-12)) patvirtina, kad atsakovė sąskaitas apmokėdavo tik dalinai ir kartais pavėluotai, todėl netinkamai vykdė savo pareigą laiku (nustatytais terminais) visiškai atsiskaityti su ieškovu už pastarojo atsakovei suteiktas šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo paslaugas (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Šilumos ūkio įstatymas numato būtent šilumos teikėjo (ieškovo), o ne šilumos vartotojo (atsakovės) pareigą apskaičiuoti mokestį už sutiektą šilumos energiją ir išrašyti sąskaitą. Jeigu atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktais paskaičiavimais, ji turėjo teisę juos ginčyti, tačiau apeliantė neginčija skolos dydžio dėl galimai klaidingų skaitiklio rodmenų, o ginčija skolos dydį dėl to, kad už 2009 m. gruodžio mėnesį suvartotą karštą vandenį ji su atsakovu atsiskaitė tik 2010-05-15, nors turėjo pareigą atsiskaityti iki 2010-01-31 (T. 2, b. l. 248). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliantės reikalavimą pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovės 2 922,43 Lt skolą už 2007-02-01 – 2009-12-31 laikotarpiu suteiktas paslaugas sumažinti 84,43 Lt suma, kadangi atsakovė 2010-05-15 ieškovui sumokėjo 43,14 Lt.
Apeliantės nuomone, ieškovui iš apeliantės priteistina skola už šilumos energiją ir karštą vandenį taip pat turi būti sumažinta 225,17 Lt suma, kadangi ši suma jau yra sumokėta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pranešimą (T. 2, b. l. 5) atsakovė 2007-03-02 (pavedimo data) sumokėjo 247,39 Lt ( 217,57 Lt už šilumą ir 29,82 Lt už karštą vandenį), o ne 225,17 Lt, kaip nurodo atsakovė apeliaciniame skunde. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad ši suma yra už 2007 m. sausio mėnesį suteiktas paslaugas. Be to, pati atsakovė savo papildomuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui (T. 2, b. l. 12) nurodė, jog „<...> mokėjimas 217,57 Lt nurodomas lentelėje buvo padarytas už sausio mėn. 2007 m. Sausio mėnuo 2007 m. neįeina į ieškinio laikotarpį“. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, minėtas atsakovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl apeliantės reikalavimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažinti ieškovui priteistiną sumą atimant 157,53 Lt palūkanas, teisėjų kolegija pažymi, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o neįvykdę savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius (CK 6.200, 6.256 straipsnis). Įstatymas taip pat numato, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti. Yra teisinga, protinga ir sąžininga teigti, jog minėtos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, kadangi kreditorius (ieškovas) iš skolininko (atsakovės) nustatytais terminais neatgauna kreditoriui teisėtai priklausančių pinigų ir dėl to patiria nuostolių. Tokiu būdu nėra pagrindo ieškovui iš atsakovės priteistos 2 922,43 Lt skolos mažinti 157,53 Lt palūkanų suma.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės K. K. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliantės K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimą palikti nepakeistą.