Marijampolės apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiajai O. M., baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusiam asmeniui R. M., jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui, specialistui – teismo psichiatrijos ekspertei Laurai Andriuškevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbingas iš dalies (netekęs 65 proc. bendrojo darbingumo), teistas : 1) 2019 m. vasario 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi pripažintas nepakaltinamu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) 2021 m. vasario 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi pripažintas nepakaltinamu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

kaltinamas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 398 straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. 2020 m. gruodžio 16 d. apie 17.20 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir neparuošto jam maisto metu, tyčia dešinės rankos alkūne sudavė į krūtinę kartu gyvenančiai savo motinai O. M., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

R. M. šiais veiksmais padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas.

2. Kaltinamas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymu R. M. teisme pareiškė pripažįstantis nagrinėjamo byloje jo su motina konflikto namuose faktą, kad buvo gėręs alkoholio, dėl kurio po įvykio buvo tikrinamas atvykusių policijos pareigūnų alkotesteriu, kokie buvo šio parodymai, teigia neprisimenantis. Jis taip pat pripažino, jog su rankos alkūne sukdamasis išties pataikė motinai į krūtinę, tačiau tai įvykę netyčia ir nestipriai, kodėl motina visgi iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas, - paaiškinti negalintis, taip pat negalintis paaiškinti, kodėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad motinai sudavė alkūne tyčia, kilus barniui dėl nepagamintų pietų ir jam „trūkus kantrybei“ (b. l. 64). Jis jautęsis prieš motiną kaltas, todėl grįžęs paleistas iš laikino sulaikymo ją atsiprašęs, alkoholio nebevartojantis, pasižadantis nebepažeidinėti įstatymų, prašantis jam palikti šiuo metu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Nukentėjusioji O. M. teisme patvirtino, jog yra R. M. motina, jiedu kartu dviese gyvena. Sūnaus psichika sutriko maždaug prieš 15 m. po patirtos sunkios galvos smegenų traumos. Dėl anksčiau prieš ją vartoto smurto sūnui yra jau dukart paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas – sūnus lankosi pas gydytoją psichiatrą, kuris jam nuolat skiria vaistus, sūnus savarankiškai juos nusiperka ir vartoja, ji pati šio proceso nekontroliuojanti. Sūnus kelis mėnesius alkoholio nebevartoja, tačiau iki tol išgerdavo dažnokai, nemažiau 1 kartą savaitėje, kartais užgėrimai trukdavo ir po 2-3 dienas, būdamas neblaivus sūnus būna piktas ir labai sunkiai save kontroliuoja, tvardosi. Nukentėjusi taip pat patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu sūnus į namus grįžo girtas, ji jam priekaištavo dėl to, sūnus dėl jos priekaištų supyko, susinervino ir savo alkūne pataikė jai į krūtinę, kaip tiksliau tai įvyko, teigia nebeprisimenanti, tačiau mananti, jog netyčia, sūnus ją nesužalojo, smurto žymių ant krūtinės neliko. Jos esanti prasta atmintis, ji neprisimenanti, ką pranešė kviesdama policiją bei ką paaiškino atvykusiems pareigūnams, kokius davė pirminius parodymus. Tačiau nukentėjusioji patvirtinanti, jog juos persiskaitė ir pasirašė kaip teisingus (b. l. 25), ji negalinti paaiškinti, kodėl jos parodymai skiriasi ir kodėl aplamai ji kvietusi policiją, gal kad sūnų „paauklėti“, kad šis nebegertų alkoholio.

4. 2020 m. gruodžio 16 d. policijos pareigūno R. Mackevičiaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota informacija, jog tikrinant vietoje iš nukentėjusios O. M. telefonu gautą pranešimą apie jos sumušimą namuose, ši pasitvirtino – pranešėja nukentėjusioji O. M. buvo rasta smarkiai susijaudinusi ir akivaizdžiai išsigandusi, ji pareiškė, kad tą pačią dieną apie 17.20 val. laiku šeimos namuose kilus žodiniam konfliktui su kartu gyvenančiu sūnumi R. M., šis rankos alkūne trenkė vieną kartą jai į krūtinę ir sukėlė jai fizinį skausmą. R. M. buvo laikinai sulaikytas, alkotesteriu jam nustatyta sunkus 2,55 prom. girtumas (b. l. 8-12).

5. 2020 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika įvykdyta (duomenys neskelbtini) esančiuose nukentėjusios O. M. namuose. Į gyvenamo namo patalpas patenkama per įėjimą iš kiemo pusės, už durų randamas koridorius, jo kairėje pusėje yra durys į kambarį, dešinėje – į virtuvę, toliau koridoriaus gale yra atviras holas su poilsio zona, taip pat durys į svetainės kambarį, nukentėjusios tvirtinimu, prieš ją sūnaus buvo smurtauta koridoriaus gale (praeinant į holą), namų aplinka rasta tvarkinga (b. l. 13-21).

6. 2020 m. gruodžio 16 d. nukentėjusios O. M. asmens apžiūra jos nurodytoje kūno vietoje, kurioje ši jautusi fizinį skausmą, t. y. krūtinėje, kūno sužalojimo žymių nestebėta ir neužfiksuota (b. l. 37-41).

7. Įrašais Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registravimo žurnale užfiksuota, jog 2020 m. gruodžio 16 d., 17.57 val. baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusiam R. M. jo iškvėptame ore buvo nustatytas sunkus 2,55 prom. girtumas (b. l. 68-71).

8. 2021 m. sausio 18 d. ambulatorine kompleksine teismo psichiatrine psichologine ekspertize, akto Nr. 83TPK-23/2021, ekspertų komisija davė išvadą, kad R. M. tiek baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu (2020 m. gruodžio 16 d.), tiek ir šiuo metu dėl (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) negalėjo ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų pavojingumo, ir negalėjo bei ir šiuo metu negali valdyti savo veiksmų. Jam reikalinga ir rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 122-125). Ekspertų komisijos išvadas, tame tarpe ir dėl būtinumo R. M. skirti pažymėtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, teisiamajame posėdyje visiškai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertė Laura Andriuškevičienė, papildomai pažymėdama, jog rekomendacijas skirti didesnius asmens suvaržymus lemiantį stacionarinį stebėjimą lemia aplinkybės, kad pagal anamnezės duomenis bendroji R. M. psichikos sveikatos būklė blogėja, fiksuotas aiškiai išreikštas neteisėto smurtinio elgesio artimoje aplinkoje recidyvas – asmuo ketvirtą kartą tyčia smurtauja prieš kartu gyvenančią nusenusią savo motiną, visais atvejais fizinis smurtas susijęs su alkoholio vartojimu ir buvo pastarojo pasekmė, alkoholio vartojimas nesuderinamas su asmeniui specialisto skiriamu ambulatoriniu gydymu, o jį (alkoholio vartojimą) ir jo sukeliamas negatyvias pasekmes asmens elgesiui galima užkardyti tik taikant stacionarų stebėjimą specializuotoje ligoninėje. Savo ruožtu anksčiau skirta švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė (ambulatorinis stebėjimas) iš esmės nebuvo veiksminga, nes asmuo pakartotinai įvykdė analogišką baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, todėl vertinama nebepakankama asmens neteisėto elgesio recidyvo rizikai užkardyti.

9. Dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusio asmens (R. M.) ir nukentėjusios O. M. parodymų vertinimo. Teismas išsamiais ir teisingais vertina šių asmenų padarytus pareiškimus ir duotus parodymus ikiteisminio tyrimo pradžioje, tame tarpe tą pačią dieną iškart po nusikalstamos veikos požymių turinčio įvykio. Abu šie asmenys dėl amžiaus, asmenybių ypatumų, o taip pat turimų sveikatos sutrikimų, kur kas geriau ir detaliau galėjo įsiminti ir atpasakoti tyrėjams įvykusio konflikto aplinkybes iškart po jo, o ne beveik po 3 mėnesių vykusio teismo posėdžio metu, teisme abu patvirtino, kad su užrašytais savo parodymais jie susipažino ir juos patvirtino kaip atitinkančius tikrovę (teisingus). Nukentėjusios pareiškimai apie patirto fizinio smurto tyčinį pobūdį ir jo pasekmes (sukeltą fizinį skausmą) išliko nuoseklūs per visą ikiteisminį tyrimą. Teismo posėdyje duotus šių asmenų paaiškinimus toje dalyje, kiek jie nesutampa su duotais ikiteisminio tyrimo metu (po nusikaltimo požymių turinčio įvykio), teismas vertina siekiu išvengti priverstinio hospitalizavimo (R. M.) ir nenoru prarasti sūnaus pagalbą kasdieninėje buityje nukentėjusiai O. M.. Visi teismo posėdyje ištirti bei patikrinti faktiniai duomenys yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (teisėtai), todėl teismo pripažįstami įrodymais, jie, išskyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestą dalį baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusio R. M. bei nukentėjusios O. M. parodymų teisme dalį, nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, jog R. M. šeimos namuose (artimoje aplinkoje), kilus žodiniam konfliktui su kartu gyvenančia motina nukentėjusiąja O. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, tyčia suduodamas smūgį savo dešinės rankos alkūne jai į krūtinę. Tuo R. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Motyvuojamoji dalis

II. Uždraustą įstatymu veiką padariusio R. M. veiksmų kvalifikavimas.

10. Teismas sprendžia, kad R. M. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje įvertinti (kvalifikuoti) teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas rankos alkūne į krūtinę) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgis ranka į krūtinę, sukėlęs nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo susijaudinusi ir akivaizdžiai išsigandusi), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, uždraustą baudžiamuoju įstatymu veiką padariusio R. M. ir nukentėjusios jo motinos O. M. bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis R. M. su motina gyvena nuo gimimo, veda bendrą namų ūkį, rūpinasi vienas kitu, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo R. M. pagrindimas.

11. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teismo (teisėjo) paskirta, tinkamai atlikta ir teisiamajame posėdyje nenuginčyta kompleksine teismo psichiatrine psichologine ekspertize nustatyta, jog tiek nagrinėjamos byloje baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo, tiek ir šiuo metu R. M. dėl konstatuoto jam įgyto sunkios galvos smegenų traumos pasekmėje psichikos sutrikimo (silpnaprotystės) nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės ir jų pavojingumo, negalėjo ir negali jų valdyti, - šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką šis asmuo (R. M.) padarė būdamas nepakaltinamas, toks yra ir šiuo metu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Kadangi tiek teismo psichiatrijos psichologijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davusi teismo psichiatrė-ekspertė pripažįsta ne tik tikslingu, pagrįstu, bet ir būtinu R. M. stebėti ir gydyti stacionaraus stebėjimo bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje būdu dėl jo padarytų veikų tyčinio smurtinio pobūdžio, analogiškų fizinio smurto veiksmų apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje artimoje aplinkoje recidyvo, piktnaudžiavimo alkoholiu, kas lemia elgesio kontrolės praradimą, to bei ir R. M. psichikos sutrikimo valdymo anamnezės duomenų (dukart skirta švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas iš esmės nebuvo veiksminga ir jį nesulaikė nuo naujų tyčinių analogiškų nusikalstamo pobūdžio veiksmų) pagrindu sprendžiant, kad jo elgesio teigiamai korekcijai ir neteisėto smurtinio elgesio recidyvo galimybei minimalizuoti nagrinėjamoje situacijoje jau nebepakanka švelniausios savo pobūdžiu priverčiamosios medicinos priemonės paskyrimo, baudžiamuoju įstatymu uždraustą tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padariusiam R. M. paskirtina jau griežtesnio stebėjimo sąlygomis vykdoma priverčiamoji medicinos priemonė, atsižvelgiant į minimalaus ir proporcingo asmens ir visuomenės saugumo poreikiui asmens laisvių ribojimo principą, sekanti pagal suvaržymų mastą - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusiam R. M. byloje ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo paskirta ir yra taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti, o šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, ji panaikintina, kitokios procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu byloje nėra taikomos. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų (BPK 105 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis) bei daiktinių įrodymų byloje taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 ir 404 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, R. M. padarė būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus jos vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.