- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- II-304-957/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00251-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Institucija
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
susipažinęs su užsienietės T. H. A. asmens byla, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“, išnagrinėjo užsienietės T. H. A. įgalioto atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė: 1) įleisti T. H. A. (toliau – Pareiškėja, Užsienietė) į Lietuvos Respubliką; 2) Apgyvendinti asmenį Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
2. Užsieniečio atstovas advokatas Paulius Vinkleris (toliau – ir Pareiškėjos atstovas) skundu prašo panaikinti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl Pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
3. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti Pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti Pareiškėją Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjos atstovo teigimu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną Įstatyme numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių. Atstovas nurodo, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas, kuriuo remtasi atsisakant Pareiškėjai suteikti teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį teismo sprendimą, t. y. atsisakymo pagrindas nėra individualizuotas. Pareiškėjos atstovo teigimu, buvo nepagrįstai ignoruotos aplinkybės, kurios nustatytos Pareiškėjos apklausos metu, o taip pat ir tai, kad Pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus (sunkiau buvo tiksliai prisiminti kai kurias datas, kurių reikalavo pareigūnai), ji nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų.
Atsiliepimas
4. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjos atstovo skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
5. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios Įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl Pareiškėjos atžvilgiu yra taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.
6. Atsiliepime pažymima, kad Pareiškėja neteisėtai pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Migracijos departamento manymu, tokie Pareiškėjos veiksmai liudija, kad Lietuvos Respublika nebuvo Pareiškėjos kelionės tikslas, taip pat tokių veiksmų negalima laikyti bendradarbiavimu su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Taip pat pažymima, kad Pareiškėja su savimi neturėjo kelionės ar asmens dokumentų, leidžiančių nustatyti jos tapatybę ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Akcentuojama, kad Pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (pareiškėjos pasakojimas nebuvo detalus, nuoseklus ar patvirtintas patikimais įrodymai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad Pareiškėja gali pasislėpti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjos tapatybė nėra nustatyta, t. y. ji nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais.
7. Atsiliepimo duomenimis, Pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Pareiškėjos prieglobsčio prašymą, (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti Pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja apskundė minėtą sprendimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja T. H. A. teismo posėdyje paaiškino, kad turi problemų su vyru, nes jai patinka ta pati lytis. Dabar išsiskyrė su vyru. Ji negali grįžti į savo šalį, nes ten tokie dalykai yra nepriimtini. Kai ją sulaikė ji pareigūnams pateikė santuokos liudijimą. Originalūs dokumentai yra jos tėvynėje. Buvo priversta išvykti iš tėvynės, nes su vyru buvo priverstinai sutuokta. Ji neturėjo noro skristi į kitą šalį, todėl nepasiėmė dokumentų. Jos vyras privertė ją važiuoti kartu su juo. Ji nebenori grįžti į kilmės šalį, nes ten jai gresia pavojus. Jos pasas buvo paliktas Baltarusijoje, o tapatybės kortelė liko kilmės šalyje. Paso ji negaus, nes jis liko Baltarusijoje, tačiau kitus dokumentus gali pabandyti gauti iš giminaičių.
9. Pareiškėjos įgaliotasis atstovas advokatas Paulius Vinkleris teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad Lietuvos valstybė pusę metų pareiškėją laikė (duomenys neskelbtini), o dabar dar pusę metų ten laikys. Mano, kad šis Valstybės sprendimas turi būti koreguojamas teismo, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja nieko nepadarė Lietuvos valstybei. Valstybė apriboja laisvę žmogui, kai jis yra padaręs baudžiamąjį nusikaltimą. Ji yra prieglobsčio prašytoja, o tai nėra laikoma neteisėtai kirtus sieną. Tai yra teisėtai Lietuvoje esantis asmuo. Asmuo nėra padaręs jokių neteisėtų veikų, valstybės sprendimas apriboti judėjimo laisvę yra nepagrįstas jokiais aspektais. Taip pat valstybė labai ilgai nagrinėjo prieglobsčio prašymą, po to dirba Migracijos departamentas. Dėlto asmuo neturėtų kentėti ir jai neturėtų būti apribojama judėjimo laisvė. Europos žmogaus teisių konvenciją, kuri draudžia žmonių kankinimus. Tam, kad žmogus nedegraduotų fiziškai ir psichiškai būtina tam tikra judėjimo laisvė, kurios ši užsienietė neturi.
10. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą bei paaiškino, kad pareiškėjos tapatybė nėra nustatyta. Nei paso, nei tapatybės kortelės originalų nėra. Vien turimos tapatybės dokumentų nuotraukos nenustato asmens tapatybės. Skundo argumentai nepaneigia objektyvių aplinkybių, kad pareiškėjos tapatybė nėra nustatyta. Pareiškėja nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos pareigūnais ir nepateikė objektyvių duomenų, kad jai gresia pavojus. Pareiškėja Lietuvos Respublikos sieną kirto neteisėtai ir netinkamoje vietoje. Iš esmės ji nėjo į sienos užkardą, kur galėjo pateikti prieglobsčio prašymą. Pagal bylos dokumentus matyti, kad 2015 m. pareiškėja su sutuoktiniu ketino gauti prieglobstį Vokietijoje. Mano, kad pareiškėja galėjo siekti patekti į Vokietiją ir ten gauti prieglobstį turtingesnėje valstybėje. Nesutinka, kad pareiškėja šiuo metu yra sulaikyta. Ji yra apgyvendinta ir iš esmės pagal EŽTT ir teismų praktiką, kad užsieniečių teisė būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė. Užsieniečiai neturi prigimtinės teisės judėti Lietuvos Respublikoje. Apgyvendinimas yra ne bausmė pareiškėjai, o elementari procedūra. Sulaikymo ir apgyvendinimo procedūros skiriasi. Skirtumas yra, kad sulaikymo atveju asmuo negalėtų pateikti prašymo dėl grįžimo kilmės valstybę savo noru ir gauti 1000 eurų. Šiuo atveju pareiškėja yra apgyvendinta ir tokį prašymą ji gali pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko pėsčiomis kirsdama Lietuvos Respublikos sieną. (duomenys neskelbtini) ji buvo užregistruota MIGRIS. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti Pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, byla neišnagrinėta ir sprendimas neįsiteisėjęs.
12. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir 5 dalies 10 punktu (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais).
13. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 140⁷ straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
14. Įstatymo 140⁸ straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
15. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
16. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių <...> 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų?Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
17. Taigi, pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalį apgyvendinant užsienietį laikino apgyvendinimo vietose užsieniečiui paliekama teisė laisvai judėti ir tokiu atveju kompetentingos institucijos sprendime nenurodoma, kad užsieniečiui yra nesuteikiama teisė laisvai judėti. Vis dėlto, toks sprendimas priimamas, jeigu konkrečiu atveju nėra nustatomi atvejai, įtvirtinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato atvejus, kai užsieniečiai – prieglobsčio prašytojai, apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atvejai, kai prieglobsčio prašytojas, laikinai apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti ir toliau (kaip atvykus į Lietuvą) laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, yra tokie: būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę; yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių; yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių. Jeigu yra sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
18. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad Užsienietės judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržo vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje.
19. Teismo vertinimu, šiuo atveju nepagrįstai buvo taikomos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktų nuostatos, kurios (duomenys neskelbtini) Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) pacituotos kartu nurodant, kad Užsienietė atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą; Užsienietė neturėjo su savimi kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu; pasakojimai apie tariamai patirtą persekiojimą (grasinimai nužudyti) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) buvo atmestas dėl patikimumo stokos, pasakojimas nėra savaime detalus, nuoseklus bei nėra patvirtintas patikimai įrodymais; Užsienietė galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės postą ir pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau to nepadarė, o vertinant tai su aplinkybe, kad Užsienietė nepateikė kelionės dokumento prieglobsčio nagrinėjimo metu, taip pat vertinant nenuoširdų jos pasakojimą, negalima daryti išvados apie jos bendradarbiavimą su valdžios institucijomis. Atsiliepime Migracijos departamentas papildomai argumentuodamas Užsienietės judėjimo laisvės suvaržymą atkreipė dėmesį tai, kad Pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jos sulaikymo, o tik priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje. Kartu Migracijos departamentas nurodo, kad minėti Pareiškėjos veiksmai liudija, kad Lietuvos Respublika nebuvo Pareiškėjos kelionės tikslas, taip pat tokių veiksmų negalima laikyti bendradarbiavimu su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
20. Šiais aspektais teismas pažymi, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tai savaime nelaikytina pagrindu konstatuoti, kad jis šiuo klausimu, t. y. siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiauja, taip pat kad kyla abejonių dėl jo tapatybės ir (ar) pilietybės (žr. 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022). Išties, byloje iš esmės nepaneigtas faktas, jog Užsienietė neturi asmens dokumento, tačiau vertinant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotę „užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę“ pažymėtina, kad jos taikymui nepakanka vien fakto, jog užsienietis neturi asmens dokumento, būtina nustatyti ir jo nebendradarbiavimą nustatant jo tapatybę, kadangi visos proceso, t. y. reikalavimo pateikti asmens dokumentą esmė yra ne tiesiog savitikslis asmens dokumento turėjimas, o atvykusio asmens tikrosios tapatybės nustatymas. Šioje dalyje pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Užsienietė nurodė savo anketinius duomenis, gimimo datą, kilmės valstybę, kurių tikrinimas ir jų tikrumo nustatymas yra Migracijos departamento pareiga. Pastebėtina, kad Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nurodė, jog asmens byloje yra duomenų, kad Užsienietė dar 2015 metais kreipėsi dėl prieglobsčio Vokietijoje, todėl sprendė, kad jos tikslas nėra Lietuvos Respublika ir ji gali pabėgti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Migracijos departamentas teismui nepateikė įrodymų, jog būtų kreiptasi į Užsieniečio kilmės valstybę dėl Užsienietės tapatybės patvirtinimo ar paneigimo, kad būtų ieškota kitų būdų, kuriais būtų patvirtinta jos tapatybė, jo nurodyti anketiniai duomenys ir jų tikrumas. Juo labiau, kad Užsienietė nurodė, jog telefone turi kai kurių dokumentų kopijas, o turint duomenų, kad Užsienietė anksčiau inicijavusi prieglobsčio suteikimo procedūrą Europos Sąjungos valstybėje – Vokietijoje, tai objektyviai galėjo ir turėjo būti patikrinta, tokiu būdu nustatant jos tapatybę.
21. Antra, pažymėtina, kad Migracijos departamentas Pareiškėjos nebendradarbiavimą grindė aplinkybėmis, jog pareiškėja galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, su tokiu vertinimu sutikti negali. Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėja būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėja nebendradarbiauja. Tokios pozicijos laikomasi LVAT praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr. 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022; 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022).
22. Trečia, Migracijos departamento sprendimas grindžiamas ir tuo, kad prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra Pareiškėjos tikslas, jos pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą nėra savaime detalus, nuoseklus, stokoja patikimumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr. 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021). Šiuo atveju Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo Užsienietės prašymas dėl prieglobsčio suteikimo atmestas, apskųstas teismui ir šiuo metu dar neįsiteisėjęs. Tuo tarpu remiantis teismų praktika, prieglobsčio prašymo pagrįstumo klausimas ir jame nurodomi motyvai, kuriais remiasi Migracijos departamentas, nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, taigi, neįsigaliojus galutiniam sprendimui dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, šių aplinkybių negalima laikyti kaip nustatytų ir išaiškintų bei sunkinančių Užsieniečio padėtį svarstant jo judėjimo laisvės ribojimo klausimą.
23. Pastebėtina, kad nors Užsienietė formaliai sulaikyta nėra, t. y. joks sprendimas Įstatymo 114 straipsnio prasme jos atžvilgiu nepriimtas, tačiau faktiškai jos judėjimo laisvė apribota taikant kitas Įstatymo nuostatas, kitaip tariant, Užsienietė de facto sulaikyta (t. y.) yra ženkliai daugiau nei šešis mėnesius. Tai patvirtina ir Migracijos departamento atsiliepimo teiginiai apie tai, kad judėjimo ribojimas būtinas, kadangi Užsienietė gali pabėgti į užsienio valstybę, pasislėpti, kas rodo, jog tokiu būdu Migracijos departamentas siekia tikslų, analogiškų sulaikymui. Teismo vertinimu, aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, jog yra tikimybė, kad Užsienietė gali pabėgti ar pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendime iš esmės nenurodė, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju Užsienietei toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai. Teismas pažymi, kad prieglobsčio svarstymo procedūra nėra baigta ne dėl Užsienietės kaltės, jos judėjimo laisvė apribota gana ilgą laiką, todėl spręstina, kad toks ribojimas neproporcingas.
24. Teismas sprendžia, kad Užsienietės laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsienietės prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad Užsienietė gali pabėgti ar pasislėpti, atsakovas Sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju Užsienietei toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai.
25. Esant tokioms aplinkybėms Migracijos departamento sprendimas teisėtas tik iš dalies, todėl turi būti pakeistas.
26. Pareiškėjos atstovo prašymas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Pareiškėją VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytojo apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos apgyvendinimo klausimą turi išspręsti Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.
27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) pilietės T. H. A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl T. H. A., gimusios (duomenys neskelbtini) teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.