Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38848-20,

kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 20 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 12:30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. B. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. B. į veidą dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, tyčia sudavė rankomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas veide, kairiame žaste, krūtinėje, kraujosruvą kairio akies obuolio junginėje, pakaušio, abiejų smilkinių sumušimus, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, daugybinius linijinius odos nubrozdinimus galvoje, kakle ir dešinėje rankoje, tai yra – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino ir parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą butą nuomojasi. D. B. pažįsta apie penkerius metus. Ankščiau su D. B. buvo pora, gyveno kartu, tačiau jau daugiau nei 2 metai negyvena kartu, bendro ūkio neveda. D. B. jau daugiau nei metus laiko gyvena savo mamos namuose. Kartais susitinka, pabendrauja. 2020 m. rugsėjo 26 d. (tikslios datos nepamena), bet buvo dienos metas pas ją į namus atėjo D. B.. D. B. atsinešė butelį degtinės ir pasiūlė kartu išgerti. Jie abu vartojo alkoholį, bendravo. Bendraujant su D. B. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sukonfliktavo dėl senų nuoskaudų, kurios buvo jiems gyvenant kartu. Ji labai supyko ant D. B.. Supykusi trenkė jam į veidą, tuomet D. B. nukrito ant grindų. Nukritus D. B. ant grindų, užlipusi ant jo pradėjo rankomis mušti jį į įvairias kūno vietas. Kiek kartų sudavė D. B. ji nurodyti negali, kadangi tikrai nepamena. Tą dieną ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Sudavė tikrai nemažai smūgių, taip pat sutinka, kad galėjo ir apdraskyti D. B. nagais. Sudavusi smūgius ji nulipo nuo D. B.. Tada D. B. pradėjo skambinėti savo mamai. Netrukus į jos namus atėjo D. B. mama ir „Dvasinio atgimimo“ pastorė. Joms atėjus, jie visi, kiek ji pamena, susėdo pasikalbėti. Ką tiksliai jie kalbėjo nurodyti negali, kadangi nepamena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Jei ji nebūtų buvus neblaivi, viso to konflikto tikrai nebūtų buvę. Ji atsiprašė D. B., jis jai atleido, jie susitaikė. Jie po minėto įvykio ir toliau kartais pabendrauja, susitinka. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 132-134, 142-143).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įrodo bylos rašytinė medžiaga:

nukentėjusiojo D. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais nustatyta, kad jis gyvena su tėvais Jonavoje. J. K. pažįsta maždaug apie 6 metus. Ankščiau je gyveno kartu, buvo sugyventiniai, tačiau jau daugiau nei treji metai jis kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Jie yra draugai ir kartais pabendrauja. 2020 m. rugsėjo 26 d. ryte jam į mobilųjį telefoną skambino ir rašė SMS žinutes J. K.. Ji jį kvietėsi ateiti pas ją į namus pasikalbėti. Maždaug 11:30 val., jis atėjo pas J. K. į jos namus. J. K. buvo neblaivi. Kiek jis žino, ji vartojo alkoholį keturias dienas iš eilės. Jis atėjo blaivus. Jiems bekalbant tarp jo ir J. K. kilo žodinis konfliktas, kadangi J. K. pradėjo jį kaltinti, kad jis pavogė jos mobilųjį telefoną ir raktus nuo jos namų. Staiga J. K. priėjo prie jo ir rankos (kurios rankos tiksliai neatsimena) kumščiu trenkė jam į veidą, pataikė į akį. Jis po suduoto smūgio nukrito ant grindų. Begulint ant grindų J. K. užlipo ant jo ir paėmusi abejomis rankomis jam už galvos trankė jo galvą į grindis. Kiek kartų trankė jis tiksliai nurodyti negali, kadangi neatsimena. Kai J. K. trankė jo galvą jis buvo praradęs sąmonę. Po kelių minučių atgavus sąmonę jis atsistojo ir pajuto, kad jam labai skaudą veidą, galvą. Jis norėjo išeiti iš J. K. namų, tačiau J. K. buvo užrakinusi duris, ji nenorėjo jo išleisti iš savo namų. J. K. buvo agresyviai nusiteikusi, jį keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis paėmęs savo mobilųjį telefoną paskambino savo mamai L. B. ir pasakė, kad yra pas J. K. namuose ir, kad J. K. jį užsipuolė ir sumušė. Po maždaug 15 minučių pas J. K. į namus atvyko jo mama kartu su jų bažnyčios pastore N. R.. Atvykus jo mamai ir N. R. į J. K. namus, ji išsigando ir apsiramino. Į medikus nesikreipė, kadangi nemanė, jog jam padaryti rimti sužalojimai. Grįžęs į namus jis nuėjo miegoti. Kitą dieną t. y. 2020 m. rugsėjo 27 d. jis visą dieną buvo savo namuose, būdamas namuose kartu su savo broliu išgėrė alaus. Vėliau vakare jam pasidarė bloga, labai skaudėjo galvą, vėmė, pykino. Tuomet jo tėvai iškvietė jam greitąją pagalbą. Atvykę medikai jį pristatė į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros jį su greitąją nuvežė į Kauno klinikas, vėliau parvežė atgal į J. ir išleido namo. Dėl jam sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje. J. K. jo atsiprašė, jis jai atleido. Jis dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo šiuo metu J. K. pretenzijų neturi. Jie viską išsiaiškino (b. l. 45-47, 51-52).

Liudytojos L. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji gyvena Jonavoje. Kartu su ja jos namuose gyvena jos mama bei abu sūnūs D. B. ir A. B.. Jos sūnus D. B. metai laiko kaip gyvena jos namuose. J. K. ji pažįsta maždaug apie penkerius metus. J. K. ankščiau buvo jos sūnaus mergina. D. B. su J. K. maždaug prieš dvejus metus gyveno kartu. J. K. ir D. B. kartu negyvena, bendro ūkio neveda. 2020 m. rugsėjo 26 d. ji buvo savo namuose. Dienos metu (tikslaus laiko neatsimena) jai į mobilųjį telefoną paskambino jos sūnus D. B.. D. B. paskambinęs verkė, pasakė, kad yra pas J. K. namuose ir, kad J. K. jį sumušė. Taip pat D. B. pasakė, kad J. K. užrakinusi duris ir jis negali išeiti iš jos namų. D. B. jos prašė, kad ji kuo skubiau ateitų iki J. K. namų, kad jis galėtų išeiti. Tada ji paskambino N. R.. Jos sūnus lanko bažnyčią ir N. R. yra tos bažnyčios pastorė. Ji paskambino jai ir paprašė, kad ji eitų kartu su ja iki J. K. namų padėti D. B.. Ji kartu su pastore nuėjo iki J. K. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Joms atėjus prie buto durų, pabeldė į duris ir netrukus duris atidarė akivaizdžiai neblaivi vos ant kojų pastovinti J. K.. Pamačiusi jas J. K. nusiramino. Kambaryje ant žemės sėdėjo jos sūnus D. B., kuris verkė ir buvo visas sumuštas, kruvinas. Ji puolė J. K. klausti kas nutiko, o J. K. jai atsakė, kad profilaktiškai. Tuomet jos norėjo D. B. pasiimti kartu su savimi ir išeiti iš J. K. namų, tačiau J. K. prašė tiek jos tiek N. R., kad palikti D. B. jos namuose, kadangi ji nori jo atsiprašyti už tai ką jam padarė. Jos pasitikėjo J. K. ir paliko D. B. jos namuose. Pabuvusios maždaug valandą laiko jos išėjo. Po maždaug pusės valandos į namus sugrįžo jos sūnus. Jos sūnus prastai jautėsi ir nuėjo į savo kambarį. Kitą dieną t. y. 2020 m. rugsėjo 27 d. visą dieną jos sūnus D. B. buvo namuose jis prastai jautėsi, jį pykino. Vėliau vakare ji bendravo su savo drauge A. G., kuriai papasakojo kas nutiko jos sūnui. Draugė jos paklausė, kodėl ji nekviečia policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos savo sūnui ir pasakė, kad jei ji nekvies tai iškvies A. G.. Kaip ji suprato jos draugė ir iškvietė greitąją pagalbą. Tikslaus laiko neatsimena, bet buvo jau vėlus vakaras į namus atvyko greitoji pagalba ir išsivežė jos sūnų. Ji pati nekvietė savo sūnui greitosios pagalbos ir policijos pareigūnų, todėl kad tai ne pirmas kartas kaip J. K. smurtauja prieš jos sūnų ir jie vėliau susitaiko, taip pat kadangi jos sūnus yra probuojamas ji nenorėjo pridaryti jam papildomų problemų. Jos sūnus po patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, maždaug mėnesį nedirbo. Po minėto įvykio, kiek ji žino, jos sūnus daugiau su J. K. nebebendrauja (b. l. 73-76).

Liudytojos N. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji gyvena Jonavoje. D. B. ji pažįsta maždaug nuo 2012 metų. J. K. ji pažįsta maždaug metus laiko. D. B. ji yra padėjusi atsisakyti priklausomybės tiek nuo alkoholio tiek nuo narkotinių medžiagų. J. K. yra padėjusi atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio. 2020 m. rugsėjo 26 d. ryte jai į mobilųjį telefoną paskambino D. B. mama ir pasakė jai, kad sūnus parašė jai žinutę kurioje nurodė: „mama pasiimk mane nes mane užmuš“, tada L. B. paprašė, kad ji kartu eitų iki J. K. namų padėti sūnui. Ji kartu su D. B. mama nuėjo iki J. K. namų. Atėjus prie durų jos pabeldė, bet iš pradžių durų niekas neatidarė tuomet ji garsiai pasakė, kad J. K. jas įsileistų, kadangi jei neatidarys durų ji iškvies policijos pareigūnus. Tuomet duris atidarė J. K., kuri akivaizdžiai atrodė neblaivi. Joms įėjus į butą D. B. stovėjo balkone ir atėjęs į kambarį atsisėdo ant lovos. D. B. veidas buvo apdraskytas, sumuštas. Ji su L. B. norėjo išsivesti D. B. iš J. K. namų, tačiau joms atėjus D. B. jau nebenorėjo išeiti, taip pat J. K. tiek jos, tiek L. B. prašė, kad jos paliktų D. B., kadangi jiems reikia išsiaiškinti santykius. J. K. sakė, kad daugiau nemuš D. B.. Vėliau apie 16:00 val. ji nuėjo į D. B. namus. Jis buvo sumuštas, sakė kad jaučiasi prastai. Jo veidas, kaklas buvo sudraskyti, po akimis buvo kraujosruvos. Ji nufotografavo D. B.. 2020 m. rugsėjo 27 d. kiek ji žino, D. B. iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Kiek ji žino, J. K. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. keturias dienas jau vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 83-86).

2020 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. 01.17 val. kreipėsi D. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,37 prom. girtumas), kuris paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 12.10 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu J. K., gimusi 1987 m., jį sumušė, apdraskė veidą, kaklą, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, dėl to D. B. jautė fizinį skausmą. D. B. GMP išvežtas apžiūrai į VšĮ „Jonavos ligoninės“ priėmimo skyrių (b. l. 1-3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta- butas adresu Panerių g. 29-30, Jonavoje. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 23-30).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu ARKB-0320, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. 01.38 val. D. B. nustatytas 1,37 promilių girtumas (b. l. 36-39).

2020 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. vartojant alkoholį tarp jo ir J. K. kilo konfliktas, kurio metu J. K. sudavė jam smūgius kojomis ir rankomis, apdraskė veidą. Užfiksuoti smurtą rodantys požymiai. Apie įvykį pranešė A. G. (b. l. 31-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G 2320/2020 (02) nustatyta, kad poodinės kraujosruvos veide, kairiame žaste, krūtinėje, kraujosruva kairio akies obuolio junginėje, pakaušio, abiejų smilkinių sumušimai, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje D. B. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių (kontaktų) metu. Šie sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi. Daugybiniai linijiniai odos nubrozdinimai galvoje, kakle ir dešinėje rankoje padaryti kietais bukabriauniais daiktais ar paviršiais, galėjo būti rankų nagai, ne mažiau kaip penkiasdešimt aštuonių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 26 d. Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumo nėra galimybės. Sužalojimų padarymo metu D. B. galėjo būti įvairiose padėtyse. Visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 65-66).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamoji J. K. kaltę pripažino pilnai. Jos kaltę be jos prisipažinimo taip pat patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotis duomenys ir specialisto išvada nustatyto sužalojimo pobūdis.

Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. B. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. B. į veidą dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų, toliau tęsdama nusikalstamą veiką, tyčia sudavė rankomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas veide, kairiame žaste, krūtinėje, kraujosruvą kairio akies obuolio junginėje, pakaušio, abiejų smilkinių sumušimus, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, daugybinius linijinius odos nubrozdinimus galvoje, kakle ir dešinėje rankoje, tai yra – nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. K. kaltė įrodyta, jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. J. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 150-153).

Nukentėjusiajam 2021 m. kovo 4 d. pranešta apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta teisė apskųsti šį prokurorės sprendimą, nukentėjusysis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 148-149). Iki 2021 m. kovo 17 d. teisme nukentėjusiojo skundas negautas.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji J. K. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista, administracine tvarka bausta, paskutinį kartą 2020 m. lapkričio 30 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį, paskirta 400 eurų bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 105-108), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 146), VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą konsultacijoms lankėsi 2013 m. gruodžio 5 d. ir 2013 m. gruodžio 16 d., dgn.: F32.10 - Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, vėliau nesilankė, nesigydė (b. l. 111).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tinkama J. K..

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu, jai skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kartu su laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoje jos, skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį – per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų) ir neatlygintinai išdirbti 20 valandų per 3 mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus - panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - elektroninė laikmena ( CD kompaktinį diską) su užfiksuotu garso įrašu gautu iš bendrojo pagalbos centro, paliktina saugoti prie bylos.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta, padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų); neatlygintinai išdirbti 20 valandų per 3 (tris) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. K. galutinę - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų); neatlygintinai išdirbti 20 valandų per 3 (tris) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. K., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.