Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2014-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-322/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
1-248-322/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-248-322/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00628-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00628-14 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1988 m. liepos 29 d. Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis R. J. įmonėje, pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-04-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 2 metai laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2014 m. vasario 10 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kirviu daužė kambario sienas, po to užsimojęs kirviu savo sugyventinei B. M. šaukė „užmušiu“, taip sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamasis V. M. 2014 m. rugpjūčio 31 d., apie 02 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė delnu tris kartus į veido sritį savo sugyventinei B. M., ko pasekoje ji nugriuvo ant žemės, po to spyrė du kartus į kairį šoną B. M., tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir parodė (26, 30, 95, 98 b. l.) (dėl grasinimo), kad jis kartu su sugyventine B. M. gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose. 2014 m. vasario 10 d., tuo metu galėjo būti apie 16 val. 30 min., jis jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su sugyventinės tėvu V. B. grįžo į namus. Namuose jie toliau gėrė alų. Namuose buvo sugyventinė B. M. su savo drauge V. P., kurios prisijungė prie jų. Sugyventinė išgėrė truputį alaus, o ar draugė gėrė alų, nežino, nes geriančios nematė. Po kurio laiko, tikslaus laiko nepamena ir pasakyti negali, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Abu apsižodžiavo ir jis susinervinęs pačiupo netoli krosnies buvusį kirvį, kuriuo pradėjo mojuoti, kelis kartus kirviu trenkė į kambario sienas, o po to šaukdamas sugyventinei „užmušiu“, užsimojo kirviu prieš sugyventinę. Kiek pamena, sugyventinė B. M. labai išsigando, pradėjo šaukti, kad nusiramintų, tada jis kirvį numetė į šalį, išėjo į lauką parūkyti. Tuo viskas ir pasibaigė. Tam, kad sugyventinė nusiramintų, palikę sugyventinę ir šios draugę, jis su V. B. išėjo į Viliaus namus. Po kurio laiko į B. namus jo ieškoti atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Jis savo kaltę visiškai pripažįsta, dėl to ką padarė nuoširdžiai gailisi. Dėl to, ką padarė sugyventinės B. M. nuoširdžiai atsiprašė, ši jam atleido, jokių pretenzijų jam nebeturi, jie susitaikė. Dėl fizinio skausmo sugyventinei sukėlimo parodė, kad gyvena kartu su B. M. ir šios nepilnamečiu sūnumi E. M., bendrų vaikų neturi. Gyvena nuomojamame name. 2014 m. rugpjūčio 30 d. ryte jis išvažiavo į Kelmę, sugyventinė kartu savo sūnumi išėjo pas tetą I. P. kasti bulvių. Į namus jis grįžo apie 13 val. 00 min. Neblaivi sugyventinė Birutė su sūnumi grįžo apie 16 val. 00 min. Birutei grįžus į namus, abu išgėrė vieną butelį šampano. 2014 m. rugpjūčio 31 d. apie 02 val. 00 min., susipyko su sugyventine. Papriekaištavo, kad sugyventinė į namus grįžo apsvaigusi nuo alkoholio. Žodinio konflikto metu, supykęs ant Birutės, sugyventinei tris kartus delnu sudavė į veido sritį. Pataikė į nosies sritį, dėl ko Birutei iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nuo suduotų smūgių Birutė nugriuvo ant žemės. Neprisimena, kad Birutei nugriuvus ant žemės būtų jai įspyręs. Kadangi tuo metu buvo įsiutęs, galėjo sugyventinei ir įspirti. Birutė jam smūgių nesudavė. Po to Birutę pakėlė nuo žemės, nuvedė nusiprausti veidą, nes veidas buvo kruvinas. Nuprausęs Birutę, nuėjo miegoti. Begulint lovoje, Birutė atėjo į kambarį ir pasakė, kad iškvies policiją. Nenorėdamas toliau konfliktuoti, jis atsikėlė, apsirengė ir išvažiavo pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Dėl šio konflikto Birutės atsiprašė, abu tarpusavyje susitaikė. Parodė, kad tai jau ne pirmas kartas, kai smurtauja prieš Birutę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Papildomai parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d., apie 02 val. 30 min., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš sugyventinę B. M.. Birutei sudavė tris kartus delnu į veido sritį, dėl ko sugyventinė pargriuvo ant žemės. Birutei nugriuvus ant žemės, spyrė sugyventinei du kartus į kairį šoną.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji B. M. dėl grasinimo parodė, kad 2014 m. vasario 10 d., ji su drauge V. P. buvo namuose. Maždaug apie 16 val. 30 min. į namus su jos tėvu V. B. grįžo sugyventinis V. M.. Jie vartojo alų ir ji su Vitalija šiek tiek išgėrė alaus. Vėliau ji su Vitalija išėjo į koridorių parūkyti ir išgirdo virtuvėje didelį triukšmą. Įėjusi į vidų pamatė, kad V. M. pasiėmęs kirvį daužo sienas, trenkė per ranką jos tėvui ir užsimojęs ėjo link jos sakydamas „užmušiu“. Ji tai suprato kaip grasinimą, išsigando ir iškvietė policiją. Vėliau V. M. su jos tėvu iš namų pasišalino. Įvykio metu jos aštuonerių metų sūnus E. M. buvo kitame kambaryje, konflikto nematė, bet galėjo girdėti. Papildomai parodė, kad namuose, tarp jos ir sugyventinio kilusio konflikto metu, V. M. jos tėvui V. B. kirviu nesudavė. Ar tuo metu, kai V. M. švaistėsi kirviu, kai apdaužė kambario sienas ir kai kirviu jai grasino jos tėvas buvo namuose ir visa tai matė, ar tuo metu buvo kur nors išėjęs ir to nematė, ji nepamena bei nurodyti negali. Įvykio metu ji patyrė moralinę žalą, nes labai išsigando, kai V. M. kirviu daužė sienas, o paskui kirviu užsimojęs ir šaukdamas „užmušiu“ ėjo link jos, tačiau žalos pinigine išraiška nevertina. Kitokio pobūdžio žalos ji nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš. Kadangi V. M. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėdamasis jos atsiprašė, anksčiau šitaip pasielgęs nebuvo ir prieš ją niekada fizinio smurto nenaudojo, todėl ji V. M. atleido, jokių pretenzijų jam nebeturi, jie susitaikė (76-77 b. l.).

Nukentėjusioji B. M. dėl patirto fizinio skausmo sukėlimo parodė, kad V. M. – sugyventinis, kartu gyvena 2 metus, bendrų vaikų neturi. Ji turi sūnų E. M., gimusį 2005 metais. Namas, kuriame gyvena, yra nuomojamas. 2014 m. rugpjūčio 30 d. ji kasė bulves, po to išgėrė alkoholio, į namus grįžo apie 16 val. 00 min. Kai grįžo, sugyventinis Vaidas buvo namuose. Namuose abu dar išgėrė šampano. Po to, apie 02 val. 30 min., V. M. pradėjo pulti ir kabinėtis. Vaidas ranka jai sudavė tris kartus į veido sritį, pataikė į nosį. Iš nosies bėgo kraujas. Po to spyrė du kartus į šoną. Ji juto fizinį skausmą. Vaidas jai negrasino. Ji paskambino policijai. Išgirdęs, kad ji paskambino policijai, sugyventinis Vaidas apsirengė ir pabėgo iš namų. Medikų pagalbos jai neprireikė. Papildomai parodė, kad ji 2014 m. rugpjūčio 30 d. pas savo tetą I. P. kartu su sūnumi kasė bulves. Baigus kasti bulves, išgėrė alkoholio, gėrė degtinę. Į savo namus kartu su sūnumi grįžo apie 16 val. 00 min. Kai grįžo į namus, namuose buvo sugyventinis Vaidas. Abu su Vaidu išgėrė vieną butelį šampano. Pasijuto stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. 2014 m. rugpjūčio 31 d. apie 02 val. 30 min., sugyventinis Vaidas pradėjo priekaištauti dėl buitinių dalykų. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu Vaidas jai sudavė tris kartus rankos delnu į veido sritį. Pataikė į nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nuo Vaido suduotų smūgių ji nuvirto ant grindų. Nuvirtus ant grindų, sugyventinis Vaidas du kartus koja įspyrė jai į kairį šoną. Ji juto fizinį skausmą. Po to ji atsikėlė nuo grindų ir iškvietė policiją. Vaidas išgirdęs, kad ji paskambino policijos pareigūnams, pabėgo iš namų. Konflikto metu Vaidas jai negrasino. Šiuo metu dešinės akies voke yra kraujosruvos, skauda galvą ir kairį šoną. Dėl sumušimų medikų pagalbos neprireikė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereikš. Sugyventinis V. M. jos atsiprašė, jam atleido, abu tarpusavyje susitaikė, todėl sugyventiniui V. M. jokių pretenzijų neturi. Konflikto niekas nematė, sūnus Eismantas tuo metu jau miegojo. Sugyventinis V. M. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą (15-16 b. l.).

Liudytojas V. B. parodė, kad jis yra B. M. tėvas. Duktė Birutė kartu su sugyventiniu V. M. gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame name. 2014 m. vasario 10 d., apie 16 val. 30 min., jis kartu su V. M. atėjo į dukters namus. Abu su M. buvo išgėrę alaus. Norėjo dar alaus, todėl nuėję į parduotuvę nusipirko ir grįžę į dukters namus, alų gėrė. Prie jų prisijungė namuose buvusi duktė Birutė ir šios draugė V. P.. Duktė taip pat išgėrė truputį alaus, o draugė, kiek jis pamena, negėrė. Po kurio laiko, kiek tuo metu buvo valandų, jis tikrai nurodyti negali, tarp V. M. ir jo dukters kilo žodinis konfliktas, jie tarpusavyje apsižodžiavo. Tuo metu jis išėjo į lauką, ėjo į tualetą ir kas vyko tarp dukters ir Vaido, nematė. Po kelių minučių grįžęs į namus sužinojo, kad duktė iškvietė policijos pareigūnus. Tam, kad nurimtų konfliktas, jis V. M. išsivedė į savo namus. Kad konflikto metu V. M. būtų mojavęs kirviu, kad būtų kirviu apdaužęs kambario sienas ir kad būtų kirviu grasinęs dukrai, jis nematė, to nei patvirtinti, nei paneigti negali. Kitą dieną sužinojo, kad tuo metu, kai jis buvo išėjęs į lauke esantį tualetą, V. M. buvo pasičiupęs kirvį, kirviu mosikavo ir grasino dukrai, dėl to ji ir iškvietė policijos pareigūnus. Viso šito įvykio jis tikrai nematė, pats nuo V. M. niekaip nenukentėjo (80 b. l.).

Liudytoja V. P. parodė, kad ji – B. M. draugė. 2014 m. vasario 10 d. buvo atėjusi pas draugę į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. 30 min. – 18 val. 00 min., tikslaus laiko ji nepamena, į namus grįžo Birutės sugyventinis V. M. su Birutės tėvu V. B.. Abu buvo išgėrę alkoholio ir sugalvojo dar nusipirkti alaus. Abu jie nuėjo į parduotuvę, nusipirkę alaus parsinešė alų į namus ir gėrė. B. M. taip pat išgėrė truputį alaus, ji negėrė. Po kurio laiko tarp B. M. ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, abu tarpusavyje apsižodžiavo. Jiems susipykus, ji su Birute išėjo į koridorių, nes M. norėjo parūkyti. Būdamos koridoriuje, išgirdo triukšmą. M. baigus rūkyti, jos grįžo į kambarį. Kambaryje pamatė V. M. besišvaistantį kirviu. M. kirviu kelis kartus trenkė į sienas, o paskui užsimojęs ir šaukdamas „užmušiu“, pradėjo artintis prie Birutės. Birutė labai išsigando, pradėjo šaukti, kad M. ramintųsi, padėtų kirvį. M. pradėjus šaukti, V. M. numetė kirvį į šoną. Apsirengęs striukę, išėjo į lauką. Po to Birutės tėvas M. išsivedė į savo namus. Ar šį įvykį matė B. M. tėvas, ar jis tuo metu buvo kambaryje, ar kur išėjęs, ji nepamena. Įvykio metu ji nenukentėjo, todėl V. M. jokių pretenzijų neturi. Kadangi B. M. buvo labai išsigandusi, todėl apie įvykį pranešė policijos pareigūnams (81 b. l.).

Kaltė įrodyta bylos medžiaga:

nukentėjusioji B. M. 2014 m. vasario 10 d. protokolu-pareiškimu (68 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nurodydama, kad sugyventinis V. M. 2014 m. vasario 10 d., apie 18 val. 30 min(duomenys neskelbtini), namuose su kirviu rankose grasino, kad ją „užmuš“.Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Vidmanto Palubinsko 2014 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (69-71 b. l.) nurodoma, jog 2014 m. vasario 10 d. apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose, neblaivus V. M., laikant kirvį rankose, grasino nužudyti neblaivią sugyventinę B. M., sakydamas jai „užmušiu“.2014 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (72-75 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvė, kurioje buvo grasinama. Ant įėjimo durų iš vidinės pusės matosi sugadinimas – įlaužimas. Prie skalbimo mašinos padėtas kirvis. Virš krosnies esančios medinės spintelės durų dalis sugadinta, nuolaužos mėtosi ant grindų. Apžiūrėjus virtuvės grindis, ant grindų ir kitų paviršių dėmių panašių į kraują nesimatė.asmens blaivumo testas (85 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajai B. M. 2014 m. vasario 10 d. 19 val. 14 min. buvo nustatytas 0,94 promilių girtumas.asmens blaivumo testas (86 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam V. M. 2014 m. vasario 10 d. 20 val. 11 min. buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas.Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Vidmantas Rudaitis 2014 m. vasario 27 d. nutartimi (114-115 b. l.) patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-02-21 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00098-14 atleisti įtariamąjį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu įtariamajam susitaikius su nukentėjusiąja.nukentėjusioji B. M. 2014 m. rugpjūčio 31 d. protokolu-pareiškimu (9 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nurodydama, kad sugyventinis V. M., būdamas neblaivus, 2014 m. rugpjūčio 31 d. apie 02 val. 30 min., namuose, (duomenys neskelbtini), ją sumušė, suduodamas tris kartus į veido sritį bei du kartus spirdamas koja į kairį šoną, tuo sukėlė fizinį skausmą.Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo Irmanto Kasparo 2014 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (10-11 b. l.) nurodoma, jog 2014 m. rugpjūčio 31 d. apie 02 val. 30 min. neblaivus V. M. sumušė neblaivią sugyventinę B. M., suduodamas jai ranka tris smūgius į veido sritį bei du kartus koja spirdamas į kairį šoną. B. M. buvo rastos kraujosruvos (mėlynės) veido ir kairio šono srityse.2014 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (12-14 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambarys, kuriame buvo smurtaujama. Ant kilimo matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes.asmens blaivumo testas (22 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajai B. M. 2014 m. rugpjūčio 31 d. 03 val. 16 min. buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas.Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Daivos Valčiukienės 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (58-59 b. l.) patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00098-14.Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu (1 b. l.) nutarta sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 67-1-00098-14 ir Nr. 67-1-00628-14, paliekant Nr. 67-1-00628-14.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė delnu tris kartus į veido sritį sugyventinei B. M., t. y šeimos nariui, ko pasekoje B. M. nugriuvo ant žemės, po to spyrė jai du kartus į kairį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kirviu daužė kambario sienas, po to užsimojęs kirviu, t. y. įrankiu, kuriuo nesunkiai galima sužaloti ar nužudyti žmogų, sugyventinei B. M. šaukdamas „užmušiu“, sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti yra realus ir gali būti įvykdytas, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. M. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, savo sugyventinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (26, 30, 95, 98 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (117 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad jis dirba R. J. įmonėje (52-53 b. l.), anksčiau teistas, teistumas išnykęs (38-39 b. l.), baustas administracine tvarka (48-51 b. l.), Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės apylinkių seniūnijoje jokių nuobaudų neturėjo (35 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės siūlomas bausmių dydis už atskiras nusikalstamas veikas yra šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės vidurkis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam V. M. skirtina prokurorės siūloma galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2014 m. vasario 10 d. 20 val. 10 min. iki 2014 m. vasario 11 d. 11 val. 58 min. (89-90 b. l.), t. y. 1 laikino sulaikymo diena, santykiu 1:2, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kadangi V. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi V. M. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programos. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka V. M. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, 64¹ straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimu (36-37 b. l.), kaltinamajam V. M. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu ir nuteisti jį:

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. vasario 11 d., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti V. M. per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. M. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laima Borkovskienė