Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinejo pareiškejos J. J. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejos skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores Lauros Golubkienes 2008-12-15 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, ir

2008-12-03 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas J. J. skundas, kuriuo prašoma J. G. atžvilgiu pradeti ikiteismini tyrima del galimai padarytos nusikaltimo, numatyto iki 2003-05-01 galiojusio Lietuvos Respublikos BK 287 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2008-12-15 nutarimu pareiškejos skundas buvo atmestas ir atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, nes nurodyti faktai apie padaryta nusikaltima yra akivaizdžiai neteisingi.

Pareiškeja 2009-01-05 skundu kreipesi i Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2008-12-15 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, taciau Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2009-02-06 nutartimi skundas atmestas motyvuojant tuo, kad byloje nera objektyviu duomenu, leidžianciu teigti, jog J. G. veiksmuose 2002-12-23 atliekant nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus yra nusikaltimo, numatyto LR BK 287 str. 2 d., galiojusio iki 2003-05-01, požymiu.

Pareiškeja skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-02-06 nutarti ir jos pagrindu palikta galioti prokurores L.Gulubkienes 2008-12-15 nutarima ir pasiulyti prokurorei pradeti ikiteismini tyrima bei nustatyti, ar J. G. veikoje nera nusikaltimo sudeties požymiu.

Pareiškeja skunde nurodo, jog nagrinejant civiline byla (duomenys neskelbtini), J. G. veiksmai, pasireiške jai perduoto statybos leidimo vertinimu bei jo pagrindu atliktais kadastriniais matavimais nebaigtam statyti namui adresu (duomenys neskelbtini), nei Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme, nei Vilniaus apygardos teisme nebuvo tiriami ir vertinami teisetumo ar kokiu nors kitu aspektu. Ikiteisminio tyrimo teisejos minetoje civilineje byloje nebuvo tiriami nei statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), nei statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ju teisetumo ar neteisetumo klausimas. Todel, pareiškejos nuomone, nepagristas yra ikiteisminio tyrimo teisejos teiginys, esa skunde nurodytos aplinkybes iš esmes pakartoja civilineje byloje nustatytas aplinkybes, kurios teismu jau yra ivertintos, be to, ikiteisminio tyrimo teiseja negalejo remtis sprendimu, kuriame nebuvo ištirtos jos skunde nurodytos aplinkybes.

Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad iki šiol nera nustatyta, kokio statybos leidimo pagrindu, t.y. Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini), J. G. atliko kadastrinius matavimus nebaigtam statyti gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro antspaudu buvo patvirtinta tik statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, J. G. 2008-03-19 parodymuose tvirtino, kad prašyma atlikti kadastrinius matavimus ir statybos leidima prieme J. B. , o pastaroji nurode, kad iš A. G. gavo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini), kopija, kuria pati patvirtino pagal jai pateikta originala. Tuo tarpu paskutines (2008-12-11) apklausos metu J. G. nurode, jog jai kadastriniu matavimu atlikimui iš Nekilnojamojo turto registro priemimo skyriaus buvo pateiktas statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) originalas. Taigi, pareiškejos isitikinimu, jos nurodyti faktai nera akivaizdžiai neteisingi ir tokiais jie galetu buti pripažinti tik pašalinus prieštaravimus tarp ankstesnes bei velesnes J. G. apklausu bei J. B. nurodytu faktu. Tuo paciu skunde nurodoma, jog prokurore, neatlikusi jokiu procesiniu veiksmu tikrosioms J. G. veikos aplinkybems išaiškinti, o ikiteisminio tyrimo teiseja, neipareigojusi prokurores to padaryti, nepagristai nutare, jog pareiškejos pateikti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. Todel prokurore neteisetai atsisake pradeti ikiteismini tyrima J. G. atžvilgiu, o ikiteisminio tyrimo teiseja nepagristai paliko galioti prokurores nutarima.

Pareiškejos nuomone, net ir tikint paskutiniais J. G. parodymais, t.y. jog kadastrinius matavimus ji atliko pagal statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini), tektu pripažinti, jog ji viršijo savo igaliojimus ir neteisetai atliko kadastrinius matavimus bei neteisetai sudare salygas valstybines žemes sklypo išpirkimui.

Statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad ji 1990 m. išdave Vilniaus miesto liaudies deputatu tarybos Naujosios Vilnios rajono vykdomasis komitetas. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esancioje Naujosios Vilnios seniunijos pažymoje nurodyta, kad seniunija neturi informacijos apie tokio statybos leidimo išdavima. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatu (toliau - Nuostatai), galiojusiu tuomet, kai J. G. atliko galimai neteisetus kadastrinius matavimus, 52.5. p. buvo nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus iš pateiktu dokumentu turejo buti nustatyta statinio paskirtis, pavadinimas, adresas, statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai. Šis reikalavimas buvo taikomas asmenims, atliekantiems kadastrinius matavimus, taip pat ir J. G. . Statinio, kuriam atliekami kadastriniai matavimai paskirtis, pavadinimas, adresas tuomet ir dabar yra nurodomi statybos leidimuose, todel J. G. , remiantis Nuostatu 52.5. p. privalejo ivertinti jai pateikta, anot jos, statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pirmiausiai buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro priemimo skyriui, pareiškejos nuomone, nepašalino J. G. pareigos ivertinti statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojima turinio ir formos atžvilgiu. Nekilnojamojo turto registro priemimo skyrius tuomet ir dabar tik priima dokumentus ir patikrina juos pateikusiu asmenu tapatybe. Skunde atkreiptinas demesys, kad J. G. savo paskutineje apklausoje pripažino, kad prieš atlikdama kadastrinius matavimus, susipažino su statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu.

Kadangi J. G. susipažino su statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu, jai buvo žinoma, kad 1990 m. išduotas leidimas galiojo tik du metus ir, jei per šiuos metus statyba nepradedama reikejo gauti nauja leidima (butent taip ir yra nurodyta statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini)). Pacios J. G. suformuotoje nebaigto statyti gyvenamojo namo, esancio adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniu matavimu byloje, konkreciai kur irašyti pastato ir jo daliu kadastro duomenys, yra nurodyta, kad šio namo statybu pradžia yra 2002 m. Šie duomenys yra teisingi, kadangi tik po to, kai A. G. 2002 m. rugpjuti pareiškeja išdave igaliojima, jai priskirtame žemes sklype atsirado mineto gyvenamojo namo pamatai. Taigi J. G. kadastrinius matavimus atliko pagal jau dešimt metu negaliojanti statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini), nes nuo 1990 m. iki 2002 m. žemes sklype nevyko jokiu statybu. Pareiškejos isitikinimu akivaizdu, jog J. G. , susipažinusi su statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), suvoke, kad jis negaliojantis, taciau vis tiek atliko pastato, kuriam nebuvo išduotas statybos leidimas, kadastrinius matavimus del ko veliau buvo padaryta didele žala Lietuvos valstybei.

Skunde pažymima ir tai, kad J. G. , ne viena karta atlikinedama kadastrinius matavimus jai priskirtoje (duomenys neskelbtini) seniunijoje, žinojo, kaip pagal turini ir forma turi atrodyti statybos leidimai, išduodami statyboms dabartiniame (duomenys neskelbtini) individualiu namu kvartale, kuris ir yra (duomenys neskelbtini) seniunijoje (tokio statybos leidimo kopija buvo pateikta ikiteisminio tyrimo teisejai kartu su skundu). Taip pat suvoke, kad prie (duomenys neskelbtini) esanciam sklypui statybos leidimo negalejo išduoti Naujosios Vilnios rajono vykdomasis komitetas, kuris niekada nekuravo Vilniaus miesto dalies, kurioje yra (duomenys neskelbtini) seniunija. Todel pareiškejos nuomone, J. G. , atlikusi kadastrinius matavimus pagal statybos leidima, kuris neatitiko to meto turinio ir formos reikalavimu, veike neteisetai ir suvoke savo veiksmu neteisetuma.

Pareiškejos isitikinimu, visu aukšciau nurodytu aplinkybiu prokurore visiškai netyre, nors statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastro bylos duomenys jai buvo žinomi. I minetas aplinkybes demesio neatkreipe ir ikiteisminio tyrimo teiseja.

Pareiškeja i teismo posedi neatvyko, apie teismo posedžio data jai pranešta istatymo nustatyta tvarka.

Teismo posedžio metu pareiškejos atstovas praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Pareiškejos J. J. skundas tenkintinas.

Aukštesnes instancijos teismas susipažines su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-02-06 nutartimi, daro išvada, jog ji neteiseta, todel naikintina.

Kaip matyti iš teismui skundo nagrinejimui pateiktos medžiagos, pareiškeja 2009-01-05 skundu kreipesi i Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2008-12-15 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme 2009 m. sausio 30 d. vykusio teismo posedžio metu prokurore Laura Golubkiene skunda nagrinejusiai ikiteisminio tyrimo teisejai Jolantai Vegelienei pareiške nušalinima, motyvuodama tuo, kad teiseja yra šališka, nes civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal ieškoves J. J. ieškini, kuriuo ieškove praše panaikinti gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), teisine registracija ir J. J. daiktines teises i ji, pripažinti negaliojanciu namo, esancio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandori, 2006-06-12 prieme teismo sprendima - ieškoves J. J. ieškini atmete. Be to, pareiškeja J. J. skunde del prokurores 2008-12-15 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima nurodo aplinkybes del gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), sandoriu teisetumo, tarnautojos J. G. atliktu veiksmu, kurie, pareiškejos teigimu, sudare salygas neteisetiems mineto gyvenamojo namo ir valstybines žemes sklypo sandoriams. Prokurores nuomone, teiseja teismo sprendimu iš esmes yra pasisakiusi del minetu sandoriu teisetumo, sprendime analizavusi ir vertinusi minetu sandoriu sudarymo aplinkybes, todel teisejai nagrinejant pareiškejos skunda, kyla abejoniu del jos nešališkumo (b.l. 15).

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-01-30 nutartimi ikiteisminio tyrimo teiseja Jolanta Vegeliene, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 59 str. 3 d., nuo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinejimo nusišalino (b.l. 16-17).

Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-02-06 nutarties ižangines dalies pareiškejos skunda del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2008-12-15 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo išnagrinejo ta pati ikiteisminio tyrimo teiseja (Jolanta Vegeliene), kuri mineta 2009-01-30 nutartimi nuo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinejimo nusišalino. Tuo tarpu rezoliucineje nutarties dalyje del priimto sprendimo pasiraše ikiteisminio tyrimo teiseja Diana Butrimiene (b.l. 18-19). Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, aukštesnes instancijos teismui nera aišku, kas iš tiesu išnagrinejo pareiškejos skunda, todel kyla pagristu abejoniu del teismo nešališkumo.

Šališkumas yra susijes su išankstines nuomones turejimu. Šališku visada turetu buti pripažistamas teismas, kai byla nagrinejo nors vienas teisejas, negalejes dalyvauti procese del LR BPK 58 straipsnyje išvardintu priežasciu. Nagrinejamu atveju teiseja Jolanta Vegeliene nusišalino del priežasties, numatytos LR BPK 58 str. 1 d. 4 p., todel ji negalejo toliau dalyvauti pareiškejos skundo nagrinejimo procese.

Pažymetina, jog Baudžiamojo proceso kodekso X dalies nuostatos nepateikia galimo sprendimo varianto, kuomet nustatoma, jog žemesnes instancijos teismas buvo šališkas ir tai sutrukde priimti teisinga sprendima. Kita vertus yra galimybe taikyti istatymo analogija. Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad nustacius, jog byla išnagrinejo šališkas pirmosios instancijos teismas, nuosprendis privalo buti panaikintas ir byla perduotina iš naujo nagrineti teismui.

Tuo paciu pažymetina, jog del aukšciau nurodytu priežasciu nera galimybes pasisakyti ir del pareiškejos skundo motyvu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarti ir perduoti pareiškejos J. J. skunda del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores Lauros Golubkienes 2008-12-15 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo iš naujo nagrineti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui.

Nutartis galutine ir neskundžiama.