Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokuroro atsiliepimu ir išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. apie 0.30 val. Klaipėdos rajone Plikių kaime, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdė savo ginčijamą nerealizuotą teisę, reikalaudamas iš G. S. grąžinti neva pavogtą jo mobiliojo ryšio telefoną, ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą: su juo susistumdė prie autobusų stotelės, po to automobiliu pasivijo link namų pradėjusį eiti G. S. prie Gluosnių g. 12 namo ir smogė jam tris kartus kumščiais į veidą ir krūtinę, o pargriovęs dar kartą kumščiu smogė į galvą ir spyrė į kūną, kol kitų asmenų buvo atitrauktas, po to pasivijo atsistojusį ir nuėjusį apie 255 metrus G. S. prie Klaipėdos g. 5 namo, griebė už apykaklės ir pargriovė taip, kad nukentėjusysis atsitrenkė į asfaltą, patyrė galvos sumušimą ir smegenų sutrenkimą, nuo ko išsivystė dešinės kūno pusės hemiparezė (dalinis paralyžius), jėgos dešinės pusės galūnėse (rankoje ir kojoje) sumažėjimas ir jautrumo sumažėjimas (hipestezija).

Skunde nurodoma, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2 punktas nustato, jog sunkus sveikatos sutrikdymas po galvos smegenų sukrėtimo yra tik tada, kai liekamieji reiškiniai konstatuojami po specialių tyrimų, kurių nukentėjusiajam niekas neatliko. Nukentėjusysis ne kartą teismo posėdžio metu kasatoriui pareiškė, kad jokių liekamųjų reiškinių po gautos traumos nėra ir jis visiškai sveikas. Kasatoriaus manymu, nukentėjusiojo sužalojimo mastas nustatytas neteisingai, todėl reikia atlikti komisijos medicininę ekspertizę, bet šis jo prašymas atmestas. Teismas be jokio pagrindo atmetė ir jo gynėjo prašymą taikyti švelnesnį įstatymą ir veiką kvalifikuoti pagal BK 136 ir 137 straipsnius. Kasatorius nesutinka, kad laisvės atėmimo bausmė jam skirta būtent dėl pažeisto viešo intereso, nes jis su nukentėjusiuoju kaimynai, kaime kartu gėrė alų vienoje kompanijoje ir nesitikėjo, kad dėl to vakaro kažkam teks patekti į kalėjimą. Kasatorius nukentėjusiojo atsiprašė ir šis atleido, net prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Kasatorius pažymi, kad darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, o būdamas nelaisvėje negalės atlyginti žalos. Teismas kasatoriaus parodymus vertino kritiškai, kaip apgaulingus ir duodamus vengiant griežtos bausmės, nors įvykį matė daug žmonių ir neįmanoma nieko nuslėpti. Vis dėl to nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje pažymėta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, anksčiau neteistas, charakterizuojamas tik teigiamai, o šios priežastys, kasatoriaus manymu, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam daug švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Kasatorius neginčija jo padarytos veikos kvalifikavimo taikant BK 294 straipsnio 2 dalį. Skunde jis iškelia argumentus, kuriais ginčija nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir tuo pačiu siekia paneigti BK 135 straipsnio 1 dalies taikymą. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklių) 6.6.2. punktas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo priskiria galvos smegenų sumušimą su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais, patvirtintais specialiais tyrimais. Bylą nagrinėję teismai gilinosi į klausimą dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo ir priimtuose sprendimuose dėl jo pasisakė. Pasiremta teismo medicinos specialisto išvada, kurioje dėl A. A. veiksmų G. S. patirta trauma įvertinta kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ši išvada duota vadovaujantis Taisyklių 6.6.2. punktu bei atsižvelgus į G. S. sukeltą suluošinimą, pasireiškusį dešinės kūno pusės hemipareze (daliniu paralyžiumi), jėgos dešinės pusės galūnėse (rankoje ir kojoje) sumažėjimu ir jautrumo sumažėjimu (hipestezija), kurio požymiai kaip šios galvos traumos nusistovėjusi pasekmė išliko ir po reabilitacinio bei ambulatorinio gydymo. Kaip matyti iš medicinos specialisto išvados tiriamosios dalies duomenų, G. S. galvos smegenų traumos–smegenų sumušimo požymiai nustatyti dviejų etapų medicininių tyrimų ir apžiūrų metu iš neurologinių simptomų. Tai atitinka Taisyklių 6.6.2. punkto reikalavimą patvirtinti sveikatos sutrikdymą specialiais tyrimais. Be to, proceso dalyviams iškilus abejonių dėl teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotų padarinių nukentėjusiojo G. S. sveikatai, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir 2008 m. balandžio 8 d. teisiamąjame posėdyje apklaustas išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas V. A., kuris savo kategorišką išvadą patvirtino. Taigi teismas įrodymus tyrė laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų ir išnaudodamas visas tam reikalingas BPK numatytas procesines priemones. Pagal nustatytas faktines aplinkybes ir sveikatos sutrikdymo mastą teismas veiką tinkamai kvalifikavo taikydamas BK 135 straipsnio 1 dalį. Gynėjo prašymas kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 136 ar 137 straipsnį nuosprendžio motyvuose išsamiai aptartas ir atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl jo padarytos veikos kvalifikavimo. Kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su BK 135 straipsnio 1 dalies taikymu, nepagrįsti.

Dėl bausmės individualizavimo

Pirmosios instancijos teismas bausmę skyrė tiksliai laikydamasis BK 54 straipsnio reikalavimų, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuosprendyje nurodyta, kad A. A. padarė sunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veiką padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo esminės reikšmės veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Šia išvada atsižvelgta į tai, nukentėjusysis tą vakarą važinėjo be A. A. sutikimo jo automobiliu, o iš įvykio vietos sugalvojo pasišalinti iki galo neišsiaiškinęs su A. A., kur dingo šio mobilusis telefonas. Teismas konstatavo, jog kaltininkas nuoširdžiai neprisipažino, neišreiškė gailesčio dėl padarytos veikos, iki nuosprendžio priėmimo neatlygino nukentėjusiajam bent dalies padarytos turtinės ar neturtinės žalos. Teismas įvertino ir tai, kad A. A. iki šios veikos padarymo nebuvo teistas, dirba, o darbdavys jį charakterizuoja patenkinamai. Atsižvelgęs į bausmės paskirtį, įvertinęs nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nukentėjusiojo patirtą žalą ir jos atlyginimą, į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos rimtai pažeidė nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus, taip pat į visuomenės interesą spręsti jos narių konfliktus taikiai ir civilizuotai bei saugoti ir tausoti kiekvieno žmogaus sveikatą, teismas konstatavo, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo konkrečiu atveju neprieštarauja teisingumo principui. Teismas nusprendė A. A., teisiamam pirmą kartą, bet pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kurio sankcija griežta ir numato tik laisvės atėmimo bausmę, o įstatymas neleidžia atidėti už sunkų nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymo, skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad bausmės, mažesnės nei atsakomybę už padarytas veikas nustatančių BK 249 straipsnio 2 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių vidurkis, nuteistajam paskirtos pagrįstai. Nutartyje motyvuotai pripažinta, kad paskirtoji bausmė teisinga, o sąlygų ją švelninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas nėra. Teismų sprendimuose bausmės individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai. Bausmės griežtumo požiūriu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta. Kasatoriaus argumentai, kuriais jis ginčija teismo paskirtos bausmės griežtumą, atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.