- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2YT-5591-470/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02204-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto banku
- Advokatai
- Ligita Buzūnaitė
- Kategorijos
- 2.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. S. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad jo motina A. S., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama palikimą faktiškai valdyti, 2) kad jis, P. S., po motinos A. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo motina A. S. gyveno santuokoje su pareiškėjo tėvu S. S. ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė keletą žemės sklypų bei gyvenamąjį namą su kitais statiniais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai vedė bendrą ūkį, augino gyvulius, prižiūrėjo namus. S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimas, kurį faktiniu valdymu priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė A. S.. Ji toliau liko gyventi gyvenamajame name, prižiūrėjo ir tvarkė visą sodybą, rūpinosi visu ūkiu, visais pastatais, naudojosi visu gyvenamuoju namu, mokėjo visus mokesčius, laikė gyvulius, rūpinosi žemės sklypų priežiūra. Taigi, A. S. veiksmai rodė, kad ji po sutuoktinio S. S. mirties jo palikimą priėmė. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas, kurį sudaro gyvenamasis namas su kitais statiniais ir žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas įstatymo nustatytu laiku nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą tuo pačiu būdu kaip ir jo motina po sutuoktinio mirties – pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, o būtent pareiškėjas toliau liko gyventi gyvenamajame name, jį tvarko, moka mokesčius, rūpinasi žemės sklypais. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad juridinių faktų nustatymas pareiškėjui kaip įstatyminiam A. S. įpėdiniui suteiktų teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į visą A. S. palikimą, kas leistų jam priimtą palikimą pilna apimtimi valdyti, naudotis, disponuoti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atstovo į teismo posėdį neatsiuntė, iš atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad su pareiškėjo P. S. pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. mirė (duomenys neskelbtini), kas patvirtinama jo mirties liudijimo įrašu Nr. 4. Iki mirties asmeninės nuosavybės teise jis valdė šešių žemės sklypų atitinkamas dalis kartu su kitais bendraturčiais, kas patvirtinama Nekilnojamojo turto registro išrašais . Po jo mirties faktiniu valdymu jam priklausančią turto dalį priėmė (paveldėjo) ir iki mirties valdė sutuoktinė A. S.. Ji mirė (duomenys neskelbtini), kas patvirtinama įrašu jos mirties liudijime. Po A. S. mirties liko palikimas, kurį pagal įstatymą faktiniu valdymu priėmė sūnus P. S.. Šių asmenų giminystės ryšys nustatytas metrikiniais dokumentais. Pareiškėjas siekia įsiteisinti savo vardu po tėvų mirties likusį palikimą, kurį sudaro nekilnojamieji daiktai, tačiau dėl to, kad būdama gyva jo motina po sutuoktinio mirties palikimą priėmė ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, o taip pat, kad jis palikimą po motinos mirties priėmė ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, paveldėjimo teisės liudijimo gauti negali iki nebus patvirtinti juridiniai faktai dėl palikimo faktinio priėmimo.
Teismas savo vidinį įsitikinimą dėl juridinio fakto grindžia pateiktais į bylą ir ištirtais įrodymais, kurių visuma leidžia spręsti, kad juridinis faktas dėl paveldėjimo priėmimo faktiniu valdymu yra pagrįstas ir todėl nustatytinas.
Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo, jo atstovės paaiškinimo, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-08-08 duomenų, pareiškėjo tėvas S. S. nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus – atitinkamas dalis žemės sklypų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurių registro įrašų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). S. S. iki mirties savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų tame pačiame kaime S. S. naudojosi gyvenamuoju namu su ūkiniais pastatais, tačiau šių statinių nebuvo įteisinęs, t. y. nuosavybės teisė į statinius S. S. nėra deklaruota. Tačiau sugretinus jo gyvenamosios vietos deklaravimo ir jo sutuoktinės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis matyti, kad jie yra tapatūs, kas leidžia spręsti, kad likusi po sutuoktinio mirties gyventi (duomenys neskelbtini) kaime palikėjo sutuoktinė priėmė palikimą, nes toliau rūpinosi žemės sklypais, nuosavybės teise priklausiusiais S. S. iki jo mirties. Šias aplinkybes patvirtina faktai, nurodyti pareiškėjo pareiškime. Taigi, A. S. aktyvūs veiksmai, susiję su žemės sklypų nepertaukiamu naudojimu, leidžia daryti išvadą, kad ji faktiniu valdymu priėmė sutuoktinio palikimą po jo mirties. Jos teisė paveldėti nustatyta Lietuvos Respublikos CK 5.13 straipsnyje.
A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Minėta, kad ji savo nuolatinę gyvenamąją vietą taip pat buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjas P. S. toliau liko gyventi savo motinos namuose ir perėmė teisę ir pareigą rūpintis po motinos mirties likusiais žemės sklypais, kurių registravimas nekilnojamojo turto registre tebebuvo likęs S. S. vardu, o būtent, jis naudojo sklypus savo nuožiūra – būdamas neįgalus ir pats savo jėgomis negalėdamas jų dirbti, davė pavedimus kitiems asmenims atlikti su žemės sklypų priežiūra susijusius darbus. Visa tai rodo, kad P. S. aktyviais ir viešais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti po motinos mirties likusį palikimą – žemės sklypus savo interesais. Taip pat vertintina tai, kad fakto nustatymas sukuria realias teisines pasekmes pareiškėjui, nes jis įgyja teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos palikimą, kurį sudaro žemės sklypai, bei rūpintis gyvenamojo namo su statiniais, kurių nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre neįregistruota, įteisinimu. Kita tvarka jis negali įgyvendinti savo teisės paveldėti, suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjo prašomo fakto nustatymui. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad P. S. po motinos A. S. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais atsiradusį palikimą.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir pareiškėjas kita tvarka negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo P. S. pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad P. S. galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę kreipdamasis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.