Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00113-2012-3

2012 m. rugsėjo 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir nuteistojo S. R. gynėjo M. B. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pagal LR BK 180 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. R. pagal LR BK 180 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. R. ir M. B. solidariai L. V. priteista septyni šimtai keturiolika litų 46 centai turtinei žalai atlyginti; tris šimtus neturtinei žalai atlyginti ir po vieną tūkstantį penkis šimtus litų turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Taip pat iš nuteistųjų solidariai M. P. ir G. V. priteista po du tūkstančius penkis šimtus litų neturtinei žalai atlyginti bei po 11 litų 40 centų proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir S. R. nuteisti už tai, kad 2012-03-15 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pro nerakintas duris įsibrovė į patalpą - A. Č. priklausantį gyvenamąjį namą, kur, panaudodami psichologinę prievartą, o būtent, užsidėję kaukes įbaugino kambaryje buvusias mažametes G. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl patirto išgąsčio atimant joms galimybę priešintis ir šauktis pagalbos, iš kambario paėmė ir išnešė L. V. priklausantį turtą: kompiuterį „DELL“ su pele ir įkrovikliu bendros 800 Lt vertės, DVD grotuvą „SCOTT“ 400 Lt vertės, taip pagrobdami svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajai L. V. bendrą 1200 Lt turinę žalą.

Gynėjo nuomone, perkvalifikavus S. R. veiką iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 178 str. 2 d., atsirastų galimybė taikyti LR BK 40 str. nuostatas, t.y. atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apeliantas pažymi, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas, nusprendęs neperkvalifikuoti kaltinamųjų S. R. ir M. B. veikos, turėjo, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, priimti sprendimą taikyti LR BK 54 str. Įvertinęs S. R. asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, jo elgesį po veikos padarymo, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, todėl teismas turėjo taikyti LR BK 59 str. ir skirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę. Be to, mano, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti LR BK 62 str. 1 d. numatytą normą. t.y. nusikalstamą veiką padaręs asmuo S. R. pats savo noru atvyko ir pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, iki šio prisipažinimo nebuvo jokios informacijos apie tai, kad veiką galimai padarė būtent jis, be to, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t.y. nurodė teisingai visas bylos aplinkybes ir joje dalyvavusius asmenis, savo prisipažinimu padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Atkreipia dėmesį, kad S. R. taip pat iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, t.y. sumokėjo nukentėjusiajai 600 Lt., be to, jos ne kartą atsiprašė, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji L. V., kas sudaro pagrindą paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas neturtinės žalos L. V., M. P. bei G. V. priteisimo klausimas. Apeliantas mano, kad byloje apart aplinkybės, kad mažametės nukentėjusios po šio įvykio buvo pristatytos pas gydytojus ir L. V. parodymų, nėra jokių įrodymų pagrindžiančių padarytą neturtinę žalą. Be to, teismas visiškai nekreipė dėmesio ir į tai, kad M. P. nusikaltimo metu tebuvo tik dveji metai amžiaus, kas leidžia daryti išvadą, kad ji daromos veikos absoliučiai nesuvokė su ja net nebuvo bendrauta, todėl jai ir jokia žala negali kilti. Apeliacinį skundą pateikęs gynėjas nesutinka ir su priteistomis jo ginamajam nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidomis, t.y. 3000 Lt. Mano, kad šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į bylos sudėtingumą, į nukentėjusiųjų atstovo atliktus veiksmus, į tai, kad byla išnagrinėta per vieną posėdį, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusioji galėjo pasirinkti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos siūlomą gynėją, todėl mano, kad šiuo atveju atstovavimo išlaidos turėtų būti nepriteistos, arba sumažintos.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, o nuteistieji bei jų gynėjai - tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl veikos kvalifikavimo

Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. V. turtą betarpiškai pagrobė, t.y. iš namo išnešė vienas S. R.. Jo bendrininkas M. B. tuo metu S. R. laukė lauke. L. V. bute turto pagrobimo momentu buvo tik pats S. R., dviejų metų amžiaus M. P. bei G. V.. Nagrinėjamo įvykio faktinės aplinkybės žinomos tik iš liudytojos G. V., kuri įvykio metu buvo septynerių metų amžiaus parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją po įvykio praėjus pusantro mėnesio bei nuteistojo S. R. parodymų. M. P. apklausta nebuvo.

Iš G. V. parodymų matyti, kad, jai žaidžiant su kompiuteriu, į kambarį įbėgęs žmogus su kauke (S. R.) ją švelniai patraukė nuo kompiuterio, norėdamas kompiuterį paimti. Kai S. R. pasilenkė ištraukti iš elektros lizdo kompiuterio laidą, G. V. jam nuo veido nutraukė kaukę, tačiau jo veido nepamatė, nes S. R. ją nustūmė ir, pasiėmęs daiktus, iš buto išbėgo. S. R. visiškai nieko nekalbėjo.

S. R. parodė, kad jis, žinodamas, jog L. V. namuose yra tik dvi mažametės mergaitės, susitaręs su M. B. pagrobti iš jos namų kompiuterį, kurį buvo matę per langą, užsidėjęs veidą dengiančią kepurę tam, kad mergaitės jo neatpažintų, įėjo į kambarį ir iš ten paėmęs kompiuterį bei DVD grotuvą, juos išsinešė. Kai pasilenkė paimti grotuvo, vyresnė mergaitė jam nuo galvos nutraukė kepurę. Jis mergaitėms nieko nesakė, jų nelietė.

Skundžiamu nuosprendžiu S. R. ir M. B. pripažinti kaltais padarę plėšimą dėl to, kad L. V. bute buvusias mažametes įbaugino tuo, jog buvo užsidėję kaukes, t.y. prieš jas panaudojo tokio pobūdžio psichologinę prievartą ir tuo atėmė galimybę joms priešintis ir šauktis pagalbos.

Iš to darytina išvada, kad veikos kvalifikavimą kaip plėšimą lėmė aplinkybė, kad nusikaltimas buvo daromas nuteistiesiems dėvint kaukes.

Plėšimo metu svetimas turtas pagrobiamas atvirai, užpuolus turto turėtoją ir jo atžvilgiu panaudojant prievartą, t.y. arba panaudojant fizinį smurtą, arba grasinant tokį smurtą tuoj pat panaudoti, t.y. psichinį smurtą, arba kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Taigi, šiuo atveju prievarta yra naudojama kaip priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas turi suvokti, kad jis palaužia turto turėtojo valią ar galimybę priešintis turto pagrobimui, numatyti nusikalstamos veikos padarinius ir turi tokių padarinių norėti.

Tai reiškia, kad kaltininkas, plėšimo būdu užvaldantis svetimą turtą, naudojama prievarta siekia palaužti asmens, pas kurį šis turtas tuo metu yra, valią priešintis turto pagrobimui ir numato, kad tik taip jis gali įgyvendinti savo sumanymą.

S. R. parodė, kad eidamas į L. V. butą grobti turto veidą slėpė po kauke ne tam, kad išgąsdinti bute buvusias mažametes, bet tam, kad jos negalėtų jo veido įsidėmėti ir vėliau jį atpažinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji dar prieš pradėdami vykdyti savo nusikalstamą sumanymą buvo šiame bute ir žinojo, kad ten yra tik dvi mažametės, kurios dėl savo amžiaus akivaizdžiai neturėjo jokios fizinės galimybės kaip nors sutrukdyti nuteistiesiems padaryti nusikaltimą, nėra pagrindo netikėti tokiais kitais įrodymais niekaip nepaneigtais S. R. parodymais. Dėl to skundžiamu nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, kad tuo, jog nuteistieji dėvėjo kaukes, bute buvusios mergaitės buvo išgąsdintos ir būtent dėl to jos nebeteko galimybės vykdomam turto grobimui priešintis (o tuo pačiu tai buvo sąlyga turtui pagrobti), nėra pagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais.

Šiuo atveju svarbu įvertinti ir G. V. elgesį nusikalstamos veikos darymo metu, t. y. tai, jog ji puolė nusikaltimą darantį S. R. ir nuplėšė kaukę jam nuo veido. Ši aplinkybė rodo, kad G. V. pagal savo galimybes stengėsi sukliudyti nuteistiesiems užvaldyti jos namuose buvusį turtą ir tokia galimybė jokiais nuteistųjų veiksmais iš jos atimta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad taip pat bute buvusi M. P. buvo tik dviejų metų amžiaus, akivaizdu, jog ji visiškai neturėjo jokios galimybės kaip nors sukliudyti nusikalstamos veikos darymui, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ji aplamai suprato nuteistųjų veiksmų esmę ir prasmę ir suvokė, jog jiems galima ir reikia kaip nors priešintis.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad L. V. turtas nebuvo pagrobtas prieš mažametes G. V. ir M. P. panaudojus psichinę prievartą ir to, kad S. R. į patalpą įėjo ant veido užsidėjęs kaukę, nėra pagrindo vertinti atėmimu iš jų galimybės priešintis.

Kadangi skundžiamu nuosprendžiu jokie kiti, įstatymo, numatančio atsakomybę už plėšimą, dispozicijoje numatyti alternatyvūs prievartos būdai (fizinis smurtas ar grasinimas tokį smurtą tuoj pat panaudoti) nuteistiesiems inkriminuoti nebuvo, kolegija dėl jų buvimo ar nebuvimo nuteistųjų veiksmuose nepasisako.

Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visetu įrodyta, kad S. R. ir M. B. 2012-03-15 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pro nerakintas duris įsibrovė į patalpą - A. Č. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur, matant mažametei G. V., gim. (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė L. V. priklausantį turtą: kompiuterį „DELL“ su pele ir įkrovikliu bendros 800 Lt vertės, DVD grotuvą „SCOTT“ 400 Lt vertės, taip pagrobdami svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajai L. V. bendrą 1200 Lt turtinę žalą ir ši kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. sudėtį.

Kaip minėta, byloje nustatyta, jog visus veiksmus pagrobiant turtą atliko vienas S. R., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad S. R. vykdė bendrą su M. B. nusikalstamą sumanymą, M. B. jo laukė šalia nusikaltimo vietos, dalį S. R. iš buto išneštų daiktų iš S. R. perėmė tik šiam išėjus į lauką, t.y. kai pagrobtas turtas dar nebuvo visiškai užvaldytas, darytina išvada, kad šiuo atveju M. B. taip pat atliko dalį būtinų nusikaltimui pabaigti veiksmų ir tokiu būdu M. B. taip pat buvo šio nusikaltimo vykdytojas.

Dėl BK 40 str. taikymo

Pažymėtina, kad šios įstatymo nuostatos taikymas, t.y. nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pirmiausia yra teismo teisė, bet ne pareiga, t.y. net ir esant visoms šiame įstatyme numatytoms sąlygoms teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, gali jo netaikyti.

S. R. gynėjo apeliaciniame skunde teisingai teigiama, kad formalūs pagrindai taikyti S. R. BK 40 str. nuostatas yra – jis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

Tačiau kolegija pažymi, kad taikydamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nereabilituojančiais pagrindais, tame tarpe ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi būti įsitikinęs, kad tokiu būdu tokio asmens atžvilgiu vis tiek bus pasiekti bausmės tikslai.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, t.y. padarytas apysunkis nusikaltimas apsvaigus nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, vėlų vakarą įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, kuriose buvo tik dvi mažametės mergaitės, dėvint veidą dengiančią kaukę ir atvirai pagrobiant svetimą turtą, kolegija daro vienareikšmę išvadą, kad abiems nuteistiesiems už tokios veikos padarymą turi būti paskirtos kriminalinės bausmės ir atleisti jų nuo baudžiamosios atsakomybės, o tuo pačiu ir nuo bausmės nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmių

Skiriant pagal BK 178 str. 2 d. bausmes kolegija atsižvelgia į tai, kad tiek S. R., tiek M. B. nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojami, padarė tyčinį baigtą savanaudišką apysunkį nusikaltimą, į nusikaltimo faktines aplinkybes, į jų vaidmenis nusikaltimo padaryme, į tai, kad yra dvi padarytąją veiką pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuojančios aplinkybės, t.y. nusikaltimą padarė įsibraudami į gyvenamąsias patalpas bei kad svetimą turtą pagrobė atvirai, į pirmos instancijos nuosprendžiu nustatytas jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus abiems nuteistiesiems įstatymo sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes, savo trukme viršijančias šios bausmės rūšies vidurkį ir paskiriant įpareigojimus, maksimaliai padėsiančius jiems pasitaisyti.

Dėl neturtinės žalos

Skundžiamu nuosprendžiu M. P. ir G. V. iš nuteistųjų priteista po 2500 litų neturtinės žalos atlyginimo už nusikaltimo metu jų patirtą stresą, dėl ko jos lankėsi pas gydytojus, joms buvo patarta vartoti vaistažoles, kad patirto streso pasekmės gali atsiliepti jų sveikatai ateityje. Taip pat priteista 300 litų neturtinės žalos L. V. už dvasinius išgyvenimus.

Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo išvada apie dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos abiejų mažamečių patirtą stresą yra visiškai pagrįsta. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad tiek M. P., tiek ir G. V. dėl iki tol nepažįstamų nuteistųjų įsibrovimo į jų namus juo labiau tuo metu, kai nieko iš suaugusiųjų namuose nebuvo, joms sukėlė baimę ir stresą, t.y. jos abi patyrė neturtinę žalą.

Nors byloje nėra jokių įrodymų, kad M. P. dėl savo amžiaus suvokė, kad buvo daroma nusikalstama veika, tačiau pats nuteistųjų nusikalstamas atsiradimas namuose sukėlė jai išgąstį dėl ko ji pradėjo verkti. Ši aplinkybė yra įrodyta visų tuo metu įvykio vietoje buvusių asmenų parodymais.

Aplinkybė, kad G. V. patyrė išgąstį, stresą o tuo pačiu ir neturtinę žalą dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų yra visiškai akivaizdu ir ši aplinkybė neginčijama ir apeliaciniuose skunduose, todėl dėl jos kolegija plačiau nepasisako.

Tačiau kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai abiems mažametėms neturtinės žalos atlyginimą priteisė už lankymąsi pas gydytojus ir, juo labiau, už pasekmes, kurių dar nėra, tačiau, teismo nuomone, gali atsirasti neapibrėžtoje ateityje – byloje nėra jokių įrodymų, kad minimoms mažametėms medicininiuose dokumentuose nurodyta reakcija į stresą yra kokių nors organizmo funkcijų sutrikimas, kuo konkrečiai jis pasireiškė juo labiau, kad jis atsirado dėl nagrinėjamo įvykio, be to, atlyginti privaloma padaryta, o ne galinti kada nors ateityje atsirasti žala.

Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismo nuosprendžiu M. P. ir G. V. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma mažinama ir diferencijuojama pagal kiekvienos jų patirtos bei suvoktos žalos dydį.

Kad L. V. buvo padaryta neturinė žala – padarytas nusikaltimas įsibraunant į jos gyvenamąsias patalpas ir pagrobtas jos turtas tuo metu, kai jos mažamečiai vaikai buvo palikti vieni namuose, nekelia abejonių. Kad tokia veika yra padaryta L. V. neturtinė žala yra akivaizdu ir skundžiamame nuosprendyje šios žalos egzistavimas pakankamai išsamiai pagrįstas. L. V. priteistos neturtinės žalos dydis pinigine išraiška tikrai nėra akivaizdžiai per didelis ir jo mažinti nėra jokio pagrindo.

Dėl atstovavimo išlaidų

Skundžiamu nuosprendžiu iš abiejų nuteistųjų L. V. priteista bendra 3000 litų suma (po 1500 litų iš kiekvieno). Šis sprendimas visiškai nemotyvuotas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-04-30 L. V. su advokatu sudarė savo bei G. V. ir M. P. atstovavimo sutartį, bei 2012-05-21 sumokėjo advokatui 3000 litų (T.2 b.l.2,6). Atstovavimo sutartis sudaryta kaltinamojo akto byloje surašymo dieną (T.1, b.l. 186), t.y. po ikiteisminio tyrimo byloje atlikimo.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pinigų sumokėjimo advokatui dieną buvo surašytas L. V. civilinio ieškinio pareiškimas (3 lapai – T.2, b. 3-5), be to, L. V. atstovas dalyvavo teisiamajame posėdyje 2012-06-08 nuo 9.00 val. iki 12.00 val. (iš viso tris valandas), bei buvo atvykęs skelbiant nuosprendį 2012-06-11 (10 minučių).

Taigi, atsižvelgiant į bylos apimti, sudėtingumą, jos nagrinėjimo teisme laiką bei nukentėjusiosios atstovo paruoštų dokumentų apimtį bei kiekį akivaizdu, kad L. V. atstovo byloje honoraras yra nerealus, akivaizdžiai neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų.

Aišku, advokato atlyginimo dydis yra jo ir besinaudojančio jo paslaugomis kliento susitarimo objektas, taip pat akivaizdu, kad šiuo atveju L. V. sutartį sudarė išimtinai dėl jos atžvilgiu nuteistųjų padaryto nusikaltimo, todėl jie privalo atlyginti nukentėjusiosios išlaidas ir atstovo paslaugoms apmokėti, tačiau ne aiškiai viršijančias protingumo ribas. Dėl paminėto, skundžiamu nuosprendžiu priteista L. V. atstovo paslaugoms apmokėti suma mažinama.

Kadangi aukščiau nurodyta, kad nagrinėjama nuteistųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. sudėtį ir jiems bausmė skirtina būtent pagal šį įstatymą, todėl kolegija dėl nuteistojo S. R. gynėjo apeliacinio skundo motyvų, liečiančių BK 54 str. ar 62 str. nuostatų taikymo skiriant bausmę pagal BK 180 str. 2 d. pagrindų ir sąlygų buvimo ar nebuvimo nepasisako. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kardomoji priemonė taikoma tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendis įsiteisėja po apeliacinės instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas jokio sprendimo kardomosios priemonės panaikinimo klausimu atskirai nepriima.

Dėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų netinkamo bylos aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės, taip pat dėl neteisingo žalos bei atstovavimo išlaidų prieisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 d. 2 p., 1 d. 3 p., 328 str. 1 p., 4 p.,

nusprendė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:

S. R. veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir pagal BK 178 str. 2 d. paskirti S. R. bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, uždraudžiant visą bausmės laiką lankytis alkoholiu prekiaujančiose viešojo maitinimo įstaigose, įpareigojant jį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, iki 2012 m. spalio 1 d. pradėti dirbti arba mokytis ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. atlyginti visą 2012 m. birželio 11 d. L. V. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Bausmės pradžią S. R. skaičiuoti nuo užsiregistravimo probacijos tarnyboje dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką - nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d., vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. B. veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir pagal BK 178 str. 2 d. paskirti M. B. bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams, uždraudžiant visą bausmės laiką lankytis alkoholiu prekiaujančiose viešojo maitinimo įstaigose, įpareigojant jį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, iki 2012 m. spalio 1 d. pradėti dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. atlyginti visą 2012 m. birželio 11 d. L. V. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Bausmės pradžią M. B. skaičiuoti nuo užsiregistravimo probacijos tarnyboje dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką - nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d., vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. R. ir M. B. iš suėmimo paleisti teismo salėje.

Nuosprendžiu priteistos neturinės žalos dydį sumažinti: M. P. iki 200 litų, G. V. – iki 1000 litų ir priteisti iš S. R. ir M. B. M. P. po 100 litų, G. V. – po 500 litų.

L. V. nuosprendžiu priteistų jos turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydį sumažinti iki 600 litų ir priteisti jų po 300 litų iš S. R. ir M. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.