- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-339-357/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- E. S., E.
- Atsakovas
- Z. G., V. V.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas R. Antanavičius Procesinio sprendimo kategorija 30.5;121.18
NUTARTI S
2010 m. rugsėjo 6d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Egidijaus Mockevičiaus
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010m. vasario 3d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovėms V. V. ir Z. G., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras dėl nuosavybės dalių pakeitimo ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu nustatymo bei atsakovės V. V. priešieškinį ieškovei E. S. bei tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Mažeikių filialui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Telšių apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės dalių pakeitimo ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 520/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei V. V. 480/1000 to paties namo dalių, paskirti jos naudojimuisi gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais II-1, II-2, II-3, II-4, II-5, II-6, II-7, II-8, II-9, II-10, kurių bendras plotas 114,78 kv.m., o atsakovei paskirti patalpas, pažymėtas indeksais I-1, I-2, I-3, I-4, I-5, I-6 bei mansardos kambarį, pažymėtą indeksu III-1, kurių bendras naudingas plotas 107,06 kv.m., naudojimui paskirti ūkinį pastatą plane pažymėtą 2J‘/p ir prie jo esančius tualetą ir šiukšlių dėžę, atsakovei naudojimui paskirti ūkinį pastatą plane pažymėtą 3J‘/m, tualetą ir rūkyklą, šulinį palikti bendram naudojimui, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė V. V. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti, kad jai ir ieškovei nuosavybės teise priklauso po 500/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palikti jai naudoti mansardos patalpas, 2008-08-21 VĮ Registrų centro pastogės patalpų plane pažymėtas indeksais 1-17 ir 1-18, o ieškovei E. S. – 1-16 ir 1-15, įpareigoti ieškovę savo lėšomis atstatyti savavališkai įrengtas patalpas minėtame plane pažymėtas indeksais 1-14 ir 1-13, pagal 1986-01-14 projektą, t.y. 1-14 patalpą sumažinti iki 5,0 kv.m., o 1-13 savavališkai įrengtą patalpą išgriauti atstatant į pirmykštę būklę bei atstatyti savavališkai išimtus 3 statramsčius bei pakeisti išskaptuotas stogą laikančias gegnes naujomis, palikti jai ir ieškovei bendrosios nuosavybės teise po ½ dalį mūrinio ūkinio pastato (plane pažymėto 2J/p) ir po ½ dalį medinio ūkinio pastato (plane pažymėto 3J/m) ir nustatyti, kad šiais pastatais šalys naudosis bendrai, įpareigoti ieškovę savo lėšomis atstatyti nugriautą tualetą į pirmykštę padėtį, t.y. sumūryti plytomis, kiemo įrenginius: mūrinę šiukšlių dėžę, atstatytą mūrinį tualetą bei du šulinius palikti bendram naudojimui.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: ieškovės E. S. reikalavimą nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 520/1000 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atmetė ir nustatė, kad ieškovei E. S. nuosavybės teise priklauso 500/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio Bažnyčios g. 22, Mažeikiuose ir paskyrė jai naudojimuisi gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais II-1, II-2, II-3, II-4, II-5, II-6, II-7, II-8, II-9, II-10 (po 2000 m. 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16), kurių bendras plotas 114,78 kv.m.
Atsakovei V. V. naudojimui paskyrė patalpas, pažymėtas indeksais I-1, I-2, I-3, I-4, I-5, I-6 bei mansardos patalpas, 2008-08-21 VĮ Registrų centro pastogės patalpų plane pažymėtas indeksais 1-17 ir 1-18, kurių bendras naudingas plotas 107,06 kv.m.
Ieškovei E. S. naudojimuisi paskyrė ūkinį pastatą plane pažymėtą 2J‘/p (dabar – 2I1p), atsakovei V. V. - ūkinį pastatą plane pažymėtą 3J‘/m (dabar – 3I1ž).
Kiemo įrenginius: mūrinę šiukšlių dėžę, tualetą, rūkyklą bei du šulinius paliko bendram ieškovės ir atsakovių V. V. bei Z. G. naudojimui.
Atsakovių V. V. ir Z. G. reikalavimą įpareigoti ieškovę E. S. savo lėšomis atstatyti įrengtas patalpas pažymėtas indeksais 1-14 ir 1-13, pagal 1986-01-14 projektą, bei atstatyti išimtus 3 statramsčius bei pakeisti išskaptuotas stogą laikančias gegnes naujomis, atmetė.
Sprendime teismas nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje tiek ieškovei, tiek atsakovei įsirengiant gyvenamąsias patalpas, nei bendras namo tūris, nei jo plotas padidintas nebuvo, byloje nėra duomenų apie tai ar dėl minėtų patalpų įrengimo pasikeitė gyvenamojo namo vertė.Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas perskaičiuoti jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalis ir priteisti jai 520/1000 gyvenamojo dalių, atsakovei paliekant 480/1000 gyvenamojo namo dalių yra nepagrįstas.Teismas konstatavo, kad ginčo dėl to, kuri namo dalis atiteko kiekvienai iš šalių, tarp ieškovės ir atsakovių nėra, ieškovės reikalavimas paskirti jai naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais II-1, II-2, II-3, II-4, II-5, II-6 (po 2000 m. 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12) bei antro aukšto patalpas pažymėtas indeksais II-7, II-8, II-9, II-10 (po 2000 m. 1-13, 1-14, 1-15, 1-16), o atsakovei paskirti naudotis to paties gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais I-1, I-2, I-3, I-4, I-5, I-6 ir mansardos kambarį, pažymėtą indeksu III-1 (po 2000 m. 1-17) laikė pagrįstu, todėl tenkino.Teismas nurodė, kad tik 1967-06-10 sutartyje yra numatyta, kuri būtent gyvenamojo namo dalis, sodo ir daržo dalis bei sandėliukas nustatant naudojimosi tvarką yra perduodama. Aplinkybę, jog naudojimosi tvarka buvo nustatyta 1967-06-10 gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartyje pripažįsta ir atsakovės V. V. ir Z. G.. Minėta sutartimi K. Š. atiteko pietinė sodo ir daržo pusė bei darže esantis sandėliukas, kuris plane pažymėtas indeksu 3J‘/m. Iš teismui pateiktos nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančios inventorinės tech. kortelės namų valdai bei byloje esančios namų valdybos techninės apskaitos kortelės matyti, kad sandėlis, kurio indeksas 3J‘/m pastatytas iš lentų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Š. K. 1967-06-10 sutartimi įsigijusi pusę sodo ir daržo pietų pusėje ir darže esantį medinį (iš lentų) sandėliuką, 1968-03-19 sudarydama dovanojimo sutartį su Z. V. (G.) būtent šį sandėliuką ir perleido jos nuosavybėn, o pastaroji 1974-05-13 sutartimi jį padovanojo savo mamai V. V.. Teismas taip pat padarė išvadą, kad L. P. 1967-06-10 sutarties pagrindu pardavusi pusę gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei kiemo įrenginių, minėtoje sutartyje nurodžiusi, kad šalims susitarus Š. K. nuolatiniam naudojimui perėjo pusę sodo ir daržo pietų pusėje ir darže esantis sandėliukas, kuris kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų buvo medinis, darytina išvada, kad L. P. 1968-11-06 sutarties pagrindu parduodama kitą pusę gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei kiemo įrenginių, J. P. pardavė šiaurinėje pusėje esantį sandėliuką, kuris pagal byloje esančius įrodymus buvo mūrinis (iš plytų), todėl ieškovės E. S. reikalavimą teismas laikė pagrįstu, o atsakovių V. V. ir Z. G. reikalavimą šalims naudojimuisi paskirti po ½ ūkinių pastatų, plane pažymėtų 3J‘/m ir 2J‘/p, atmetė.Teismas konstatavo, kad mansardos rekonstrukcija, kurios metu ieškovė E. S., be gyvenamojo namo bendrasavininkės V. V. sutikimo bei statybos leidimo dar sykį didino mansardos patalpas, vyko 2000 m. Teismas nurodė, kad nei 1986 m. Mažeikių rajono architekto parengtas statybos projektas, nei 1986-01-14 to paties architekto išduotas leidimas statybos darbams vykdyti Nr. 3, nei Mažeikių rajono architekto P. J. 1986-01-21 pažyma Nr. 9, nenuginčyti teismine tvarka, nepateikta įrodymų, kad mansardos rekonstrukcija vykdyta pažeidžiant įstatymą. Gyvenamojo namo bendraturtė atsakovė V. V. neprieštaravo ir jokių pretenzijų dėl 1986 m. ieškovės vykdytos mansardos rekonstrukcijos iki pat 1997 m. nereiškė, įrengti kambariai buvo inventorizuoti ir įregistruoti, o 2000-04-26 Mažeikių rajono potvarkiu Nr. 240 sudaryta komisija 2000-04-27 pažymoje dėl pastato techninės būklės įvertinimo konstatavo, kad žymių nukrypimų nuo 1986 m. projekto, nėra, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovių reikalavimas įpareigoti ieškovę E. S. atstatyti patalpas, pažymėtas indeksais 1-14 ir 1-13, pagal 1986-01-14 projektą, t.y. 1-14 patalpą sumažinti iki 5,0 kv.m., o 1-13 savavališkai įrengtą patalpą išgriauti atstatant į pirmykštę būklę, yra nepagrįstas.Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių neprašė ir nesutiko, kad jų lėšomis būtų atlikta stogo konstrukcijų būklės ekspertizė. 2000-04-26 Mažeikių rajono potvarkiu Nr. 240 sudarytai komisijai 2000-04-27 pažymoje dėl pastato techninės būklės įvertinimo konstatavus tik faktą, kad įrengiant patalpas, stogo konstrukcijose iš dalies pakeista stogą laikančių elementų padėtis bei nurodžius, kad konstrukciniai pakeitimai stogo pastovumui esminės įtakos neturi, o taip pat nenustačius, kad ieškovė pakeitė daugiau kaip 10% stogą laikančių konstrukcijų bei atsižvelgus į trečiųjų asmenų nuomonę, kad gegnių išskaptavimas stogo konstrukcijos nesugadino ir nepakeitė stogo formos, bei neturint ekspertizės išvadų, kurios patvirtintų ar paneigtų, kad ieškovė mansardos rekonstrukcijos metu pakeitė daugiau kaip 10% stogą laikančių konstrukcijų, o jų atstatymas nepakenks esamai stogo konstrukcijai, padarė išvadą, kad atsakovių reikalavimas įpareigoti ieškovę E. S. atstatyti išimtus 3 statramsčius bei pakeisti išskaptuotas stogą laikančias gegnes naujomis yra nepagrįstas. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje atliekant inventorizacijas nuo 1986 m. užfiksuota ir 1968 m. statyta rūkykla, pažymėta raide R, kurios sienų medžiaga plytų. 2000-11-14 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Mažeikių fil., pažymoje, nurodyta, kad pagal ieškovės E. S. 2000-03-07 prašymą buvo atliktas pastatų kadastro duomenų pakitimų fiksavimas, kurio metu plytų tualeto namų valdos byloje neužfiksuota, toje pačioje vietoje atsirado pastatytas lentų tualetas. Minėta pažyma tik patvirtina faktą, kad 2000 m. mūrinis tualetas neinventorizuotas, tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad tualetas buvo nugriautas būtent ieškovės E. S. ar jos iniciatyva, todėl reikalavimą įpareigoti ieškovę savo lėšomis atstatyti nugriautą tualetą į pirmykštę padėtį, t.y. sumūryti plytomis, teismas atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą dalyje dėl ūkinių pastatų naudojimosi ir paskirti V. V. ir E. S. po ½ mūrinio ir ½ medinio ūkinio pastato, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais.
1. Ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) yra skirtingos vertės. Mūrinis ūkinis pastatas yra 1935 metų statybos. Šio pastato sienos yra plytų, grindys šiam pastatui yra išbetonuotos. Medinis pastatas yra pastatytas 1913 metais iš lentų, yra blogos būklės ir neturi vertės. Vadovaujantis teismų praktika, bendraturčiams nesusitarus, teismas formuodamas du atskirus nuosavybės teisės objektus ir paskirdamas E. S. naudojimuisi geresnės būklės mūrinį pastatą, turėjo numatyti kompensacijos mechanizmą. Mažeikių rajono apylinkės teismas savo sprendimu pažeisdamas V. V. interesus ir paskirdamas ieškovei E. S. naudojimuisi geresnės būklės mūrinį pastatą, pažeidė lygiateisiškumo principą, LR Konstituciją, civilinio kodekso normas, todėl sprendimas toje dalyje keistinas.
2. Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., 2 dalimi, Mažeikių rajono apylinkės teismas tiek ieškovei, tiek atsakovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės E. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 706,90 Lt, atsakovių V. V. ir Z. G. - 1203,85 Lt. Teismas neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi teismas tenkino 3 patikslinto priešieškinio reikalavimus, tai iš ieškovės E. S. atsakovių naudai turi būti priteista 601,92 Lt (1203,85/6x3 = 601,92 Lt) jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Ieškovė E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės V. V. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, jos naudojimuisi atiteko ūkinis pastatas 2j/p, tualetas ir šiukšlių dėžė, o atsakovei ūkinis pastatas 3J/p, rūkykla ir tualetas. Kaip bendraturtės taip ūkiniais pastatais naudojosi 38 metus, todėl ši tvarka ir buvo įteisinta. Nusistovėjusi faktinio naudojimosi tvarka yra neabejotinai svarbi aplinkybė nustatant teismo sprendimu naudojimosi tvarką pastatais. Tarp šalių visu bendro gyvenimo name laikotarpiu nebuvo ir iš esmės šiuo metu nėra jokio ginčo. Atsakovė vietoj to, kad siektų kokių nors kompromisinių variantų, savo reikalavimais siekia dar labiau apsunkinti bendraturčių santykius ir vietoj jų aiškumo įnešti dar didesnę painiavą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinis skundas paduotas dėl ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo ir prašoma Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti bei paskirti V. V. ir E. S. po ½ dalį ūkinių pastatų. Tokiu būdu, kolegija nagrinėja civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, įvertinant teisinį ir faktinį ūkinių pastatų padalijimo pagrindą.
Bylos dokumentais – 1971 01 27 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.158, 1974 05 13 dovanojimo sutartimi Nr.1598 (b.l.6-30,49) nustatyta, kad namų valda, esanti Bažnyčios g.22, Mažeikiuose privatinės nuosavybės teisėmis priklauso tokiomis dalimis: V. V. ½ dalis gyv.namo ir ½ dalis sandėlių (2I1/p,3I1/m), Z. G. priklauso parduotuvė su rūsiu; E. S. priklauso ½ dalis gyv.namo, 1/2dalis sandėlių (2I1/p,3I1/m).Tokios nuosavybės dalys yra teisiškai įregistruotos nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje (b.l.35) ir nurodomos nekilnojamojo turto registro įmonės pažymose (b.l.49, t.1; b.l.109,t.5).Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad 1968 11 06 J. P. buvo parduotas šiaurinėje pusėje esantis mūrinis sandėliukas, kurį 1971 01 27 pardavė E. S.. Tokia išvada neatitinka nekilnojamojo turto registro duomenų, nes tiek K. Š., tiek J. P. nuosavybės teisėmis valdė tik po ½ dalį pastatų, tame tarpe sandėlio 2I1/p ir sandėlio 3I1/m (dabar 3I1/ž) (b.l. 110,t.5). Jeigu ir buvo tarp savininkų geranoriškas susitarimas naudotis ūkinių pastatų patalpomis, nesudarius ½ dalies ūkinių pastatų perleidimo sutarties, neatsiranda nuosavybės teisė į kitam bendraturčiui priklausančią dalį. Šioje situacijoje kilus ginčui dėl dviejų ūkinių pastatų, valdomų po ½ dalį naudojimosi tvarkos, nepakeitus V. V. priklausančios konkrečių ūkinių pastatų nuosavybės dalies, negalima šios ½ nuosavybės dalies iš jos paimti ir priteisti ieškovei E. S. (CK 4.75 str.,4.78 str.). Ginčą tarp bendraturčių galima būtų spręsti dėl ūkinių pastatų 2I1/p ir 3I1/m konkrečių patalpų naudojimosi, tačiau šalys tokios naudojimosi tvarkos konkrečiomis ūkinių pastatų patalpomis ieškinyje nenurodė. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teismui nusprendus suformuoti du atskirus nuosavybės objektus pagal valdomas nuosavybės dalis, turėjo būti ne tik pakeista nuosavybės teisė į daiktus, bet priteisus nelygiaverčius ūkinius pastatus turėjo būti numatytas kompensacijos būdas (CK 4.93 str.).
Kolegija pakeičia Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje, išsprendžia klausimą iš esmės ir atsakovės V. V. ieškinį tenkina šioje dalyje, o E. S. ieškinį toje dalyje atmeta.
Kolegija iš dalies tenkina apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir teismo sprendimą pakeičia.
Pažymėtina, kad ieškovė E. S. ieškiniu prašė pripažinti nuosavybės teises į 520/1000 dalių gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro įmonės pažymą - 456.000 litų (b.l. 108,t.5). Ieškovės E. S. vardu teisiškai įregistruota nuosavybės dalis sudaro ½ dalį gyvenamojo namo. Todėl vertintina, kad E. S. ieškinio reikalavimas pripažinti ne 500/1000 dalis, kaip šalims įteisinta nekilnojamojo turto registre, bet 520/1000 dalis reiškia, kad ieškovė reikalavo priteisti atsakovės nuosavybės dalį t.y. reiškė turtinį reikalavimą. Nuo 456.000 litų pastato vertės 20/1000 dalis vertine išraiška sudaro 9120 litų, o žyminio mokesčio suma – 273.60 litų. Ieškovė E. S. yra pareiškusi šiuos ieškinio reikalavimus – dėl nuosavybės dalių pakeitimo ir naudojimosi gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais nustatymo, iš jų yra patenkinta dalis antrojo reikalavimo, kuri sudarytų 15 procentų reikalavimų dydžio (380.50 t.y. 273.60 ir 106.90 iš kurių patenkinta 53.45 sumine išraiška). Todėl ieškovė turi teisę į 15 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų padengimą. Atsakovė V. V. pareiškė šiuos priešieškinio reikalavimus – neturtinius dėl nuosavybės dalių nustatymo ir dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais nustatymo, dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus, iš kurių atmestas antrasis reikalavimas, todėl turi teisę į 50 procentų bylinėjimosi išlaidų padengimo. Tokiu būdu, ieškovei E. S. priteistina 106.90 litų bylinėjimosi išlaidų (iš 706.90 Lt), atsakovei V. V. priteistina 601.93 litai bylinėjimosi išlaidų (iš 1203.85 Lt).
Atsakovės Z. G. atžvilgiu sprendime nespręstos teisės ir pareigos, priešieškino reikalavimo dėl savo nuosavybės dalies Z. G. nėra suformulavusi, žyminį mokestį apmokėjo ir apeliacinį skundą padavė V. V. (b.l.177, t.2;b.l.61, t.5), todėl bylinėjimosi išlaidos išspręstinos atsakovės V. V. atžvilgiu (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 3 punktą
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3d. sprendimą pakeisti.
Pastatų plane pažymėtų 2J1/p(dabarI1/p) ir 3J1/m(dabar I1/ž) dalyje ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje sprendimą pakeisti. Ieškovei E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudojimuisi paskirti ½ dalį ūkinio pastato plane pažymėto 2J‘/p (dabar – 2I1p) ir ½ dalį ūkinio pastato plane pažymėto 3J‘/m (dabar – 3I1ž).
Atsakovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudojimui paskirti ½ dalį ūkinio pastato plane pažymėto 2J‘/p (dabar – 2I1p) ir ½ dalį ūkinio pastato plane pažymėto 3J‘/m (dabar – 3I1ž).
Priteisti iš atsakovės V. V. ieškovei E. S. 106.90 litų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. S. atsakovei V. V. 601.93 litus turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. S. 114.98 litus pirmojoje instancijoje ir 8.50 litų apeliacinėje instancijoje išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovės V. V. 38.32 litus išlaidų pirmojoje instancijoje susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitoje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.