Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn K. D., institucijos, kurios pareigūnas paskyrė administracinė nuobaudą – Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Tomui Barysui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. D. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2009-06-03 nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio pareigūnas (toliau – ir Institucija) 2009 m. gegužės 14 d. 11.15 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad kelyje Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 290-ame kilometre, Vilniaus kryptis muitiniam tikrinimui sustabdžius N1 kategorijos transporto priemonę „Ford Transit“ FT 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą K. D. (priklausančią (duomenys neskelbtini), transporto priemonės naudotojas – (duomenys neskelbtini)), nustatyta, jog K. D. aukščiausios kategorijos keliu A1 važiavo nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Tokiu būdu pažeidė 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 2005 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimus bei 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus.

2009 m. birželio 3 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo (toliau – ir Institucijos) nutarimu K. D. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 148 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 600 litų bauda.

K. D. skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, jog jis nesutinka su pažeidimu, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Automobilį jis pasiskolino iš pažįstamo asmens ir nepasitikslino ar mokestis sumokėtas, tačiau gavęs automobilį važiavo link artimiausios degalinės, kurioje būtų užsipylęs degalų ir tuo pačiu išsiaiškinęs ar mokestis sumokėtas (mobiliu telefonu būtų susisiekęs su automobilio savininku ir jeigu mokestis nesumokėtas, būtų įsigijęs vinjetę). Tačiau neprivažiavus degalinės buvo sustabdytas pareigūnų, todėl nespėjo susimokėti nustatyto mokesčio.

Teismo posėdžio metu K. D. nurodė, kad mokesčio nesumokėjo, nes nespėjo privažiuoti iki artimiausios degalinės, iš anksto sumokėti jis negalėjo, nes nežinojo transporto priemonės valstybinių numerių.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė skundžiamą nutarimą – Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas Tomas Barysas prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepime (b.l. 21-22) nurodyta, jog nesutinka su K. D. teiginiu, jog jis nėra transporto priemonės savininkas ar valdytojas. Naudotojo mokestį turi sumokėti transporto priemonės teisėtas valdytojas, kokiu tuo metu ir jis ir buvo. Atsakomybė pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį atitenka transporto priemonės valdytojui, t.y. asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtintas Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašas imperatyviai nustato, jog valdytojai (vairuotojai), prieš išvažiuodami į apmokestintus kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo, ir, tik tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo ) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima susimokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai privalo padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. K. D. turėjo galimybę susimokėti naudotojo mokestį ir įsigyti vinjetę išvažiuodamas iš Gargždų.

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Atsakomybė pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį iškyla už važiavimą aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M2 ir N1 kategorijų kelių transporto

priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.

Iš skundo motyvų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pažeidimu ir mano, jog buvo sustabdytas dar neprivažiavus artimiausios degalinės, kurioje būtų sumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį.

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais. Įstatymo 2 straipsnio 12 punktas transporto priemonės valdytoją apibrėžia kaip asmenį, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantį, naudojantį ar vairuojantį transporto priemonę.

Analizuojant ATPK 148 straipsnio 1 dalį laikytina, kad šioje byloje pažeidimo ir atsakomybės už pažeidimą subjektas pagrįstai ir teisėtai pripažintas administracinėn atsakomybėn patrauktas K. D., nes už šį pažeidimą atsako asmuo, važiuojantis aukščiausiosios kategorijos automobilių keliais.

Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t.y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektai gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pvz. būti įmonės vadovu ar pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje ar sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Analizuojamoje teisės normoje (ATPK 148 straipsnio 1 dalis) nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako specialiuosius požymius turintis subjektas, todėl Institucijai kaltinant asmenį tiesiogiai atlikus ATPK 148 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-002/2008).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Pažymėtina, kad esant neaiškiam kaltinimui, nėra galimybės tinkamai patikrinti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu ir paaiškinimu pateiktus argumentus dėl inkriminuoto pažeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 8-9) K. D. surašytas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 14 d. kelyje Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 290-ame (Vilniaus kryptis) kilometre vairavo transporto priemonę „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančią (duomenys neskelbtini), transporto priemonės naudotojas – (duomenys neskelbtini)), nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Nurodyta, jog jis pažeidė 2000 m. spalio 12 d. LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr.VIII-2032 7 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad K. D. suformuluotas aiškus ir konkretus kaltinimas, o skundžiamu nutarimu (b.l. 18) jis pripažintas kaltu dėl ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo.

K. D. sutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti nuobaudą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad sustabdymo metu jis vairavo N1 kategorijos transporto priemonę ir važiavo aukščiausiosios kategorijos automobilių keliu nesumokėjus transporto priemonių savininkų ir valdytojų naudotojo mokesčio. Sutikdamas su šiomis aplinkybėmis, jis nurodo, kad važiavo iki artimiausios degalinės, kurioje būtų įsipylęs kuro ir nusipirkęs vinjetę. 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktas nustato imperatyvų reikalavimą transporto priemonių savininkams ar valdytojams (vairuotojams), prieš įvažiuojant į apmokestintus magistralinius kelius, priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Ir tik tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo ) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima susimokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai privalo padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. K. D. vairavo automobilį, kurio naudotojas yra (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės buveinė yra Klaipėdoje (b.l. 13, 14), todėl jis turėjo galimybę prieš įvažiuodamas į magistralinį kelią Vilnius -Klaipėda susimokėti naudotojo mokestį ir įsigyti vinjetę. Teismui K. D. paaiškino, kad automobilį jis paėmė iš aikštelės Gargždų mieste, kurios adreso nurodyti negalėjo. Tačiau ir tokiu atveju išvažiuojant iš Gargždų miesto Kretingos tiltu, per kurį jis turėjo išvažiuoti į Vilniaus pusę, kairėje pusėje yra „Lukoil“ degalinė, kurioje prekiaujama kelių vinjetėmis ir kuri yra įtraukta į degalinių, kurios prekiauja vinjetėmis, sąrašą (www.keliuvinjetės.lt). Todėl K. D. teiginai, kad jis neturėjo galimybės įsigyti vinjetę iki išvažiavimo į magistralinį kelią, todėl važiavo iki artimiausios degalinės yra nepagrįsti ir teismas tai vertina kaip pažeidėjo bandymą išvengti atsakomybės.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, administracinė nuobauda paskirta pagal sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (ATPK 237 straipsnis).

ATPK 148 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - bauda nuo 600 iki 1 200 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nagrinėdama administracinę bylą nustatė K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), paskyrė sankcijoje numatytos baudos minimumą t.y. 600 litų baudą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, K. D. kaltę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl mano, kad K. D. turėjo būti paskirtas baudos vidurkis, t.y. 900 litų. Tačiau teismas negali sunkinti asmens padavusio skundą padėties, todėl baudos dydis nekeičiamas.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2009 m. birželio 3 d. nutarimą, kuriuo K. D. nubaustas pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį 600 litų bauda, palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.