Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui O. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-06-21 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-21 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. D. surašė administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimą, kuriame nurodė, jog 2016-01-25, 13:35 val. Dubysos g. 31, Klaipėdoje A. V. vairavo automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš teritorijos į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, kuri trenkėsi į jo automobilio galą. Įvykio metu apgadinti du automobiliai ir sužalotas kito automobilio vairuotojas, jam sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo nutarimu A. V. už Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 102 punktų pažeidimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 180 Eur bauda.

2016-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. V. skundas bei kita bylos medžiaga dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-06-21 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nurodė, jog jo veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 str. l d. ir 127 str. 2d., nes buvo konstatuota, kad pažeidė KET 9, 102 punktų reikalavimus, o kaltinimas suformuluotas sekančiai: vairuotojas, vairuodamas automobilį išvažiavo iš teritorijos į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemones, kuri trenkėsi į automobilio galą. Įvykio melu apgadintos abi transporto priemones ir sužalotas kilo automobilio vairuotojas, jam sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. KET 102 p. nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš šalia esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Jo suvokimu, neatliko veiksmų, kuriuos būtų buvę galima apibūdinti kaip šių nuostatų pažeidimą. Jam įvažiuojant į Dubysos gatvę, nebuvo jokių transporto priemonių, kurioms būtų kliudęs. Autoįvykis įvyko Dubysos g. važiuojant ja abiem automobiliams, t. y. A. L. vairuojamas a/m BMW, važiuojantis iš galo ta pačia kryptimi, dideliu greičiu įsirėžė i jo važiuojančio automobilio galą. Mano, kad tokiu būdu KET reikalavimus pažeidė ne jis, o BMW vairuotojas A. L.. Kiek pamena, kažkas iš įvykio vietoje buvusių asmenų kalbėjo, jog a/m BMW vairuotojas susidūrimo metu gėrė kavą. Taip pat jam žinoma, jog BMW a/m įsirėžė į jo važiuojantį a/m net nestabdydamas. Būtent tai ir didelis BMW greitis, aiškiai viršijantis toje vietoje leidžiamą greitį ir buvo priežastiniame ryšyje su BMW a/m dideliais apgadinamais, kurių pasėkoje jis virto laužu bei jo vairuotojo patirtais sužalojamais. KET 9 p. nustatyti bendro pobūdžio reikalavimai eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių... Tai, kad įvyko šis autoįvykis rodo, kad ne visi jo dalyviai laikėsi šiame KET punkte nustatytų reikalavimų. Vienok, yra įsitikinęs, kad būtent a/m BMW vairuotojas nesilaikė šio KET punkto reikalavimų, nes važiavo žymiai didesniu nei toje vietoje nustatytu greičiu ir savo dėmesį buvo nukreipęs kitur. Tuo tarpu jis, išvažiuodamas iš teritorijos į Dubysos g. neturėjo galimybės suvokti jog kito a/m vairuotojas vairuoja a/m pažeisdamas KET reikalavimus, nes jam pradedant ir vykdant manevrą nebuvo galima numatyti pavojingo kito a/m vairuotojo elgesio. Automobilių susidūrimas įvyko užbaigus įsukimo į pagrindinį kelią manevrą ir spėjus nuvažiuoti pagrindiniu keliu daugiau nei 30 metrų. Iš savo kaip vairuotojo praktikos supranta, kad jeigu BMW vairuotojas nebūtų pažeidęs KET reikalavimų, ne tik, kad nebūtų buvę autoįvykio, bet jo veiksmai net nebūtų įtakoję normalios eismo situacijos.

Dėl priežastinio ryšio su ATPK 127 str. l d., 2 d. numatytomis pasekmėmis.

Net ir konstatavus, kad jo veiksmai išvažiuojam iš kiemo į Dubysos g. vertintini kaip kliūties gatve važiavusiam a/m BMW sudarymas, jo veiksmuose nėra tiesioginio priežastinio ryšio su autoįvykiu, t. y. su ATPK 127 str. 1 ir 2 d. numatytomis pasekmėmis, t. y. BMW vairuotojo A. L. sveikatos sutrikdymu ir jo vairuojamo automobilio apgadinimu. Tokia išvada darytina iš eksperto išvados, kurioje konstatuota, kad būtent a/m BMW vairuotojo veiksmai - nustatyto greičio viršijimas bei savalaikis nestabdymas nulėmė autoįvykį, nes A. L. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su jo vairuojamu a/m, kadangi faktiniam susidūrimo išvengimui buvo reikalingas mažesnis atstumas, kadangi tam buvo būtinas ne a/m BMW sustabdymas, o tik greičio sumažinimas iki ta pačia kryptimi važiuojančio a/m „S. A.“ judėjimo greičio.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas O. M. parodė, kad jo atstovaujamasis teigia, jog toje vietoje, išsukant, kitų kelio transporto priemonių nebuvo. A. V. negalėjo žinoti ir suprasti, kad kitas automobilis važiuoja neleistinu greičiu. Esant skunde nurodytoms sąlygoms, teigtina, jog nėra A. V. administracinio nusižengimo požymių. Pagal eksperto išvadas, jeigu V. būtų važiavęs 50 km per valandą greičiu, jam būtų reikėję sustoti už 30 metrų, jis ėmė ribas sąlygines. Ekspertas skaičiavo laiką, kad automobilis „Siat“ važiavo lėčiau, o „BMW“ greičiau, bet „BMW“ galėjo pristabdyti ir išvengti susidūrimo. Dėl pasekmių – kaltas „BMW“ vairuotojas, A. V. nekaltas. Dėl paties formalaus pažeidimo - įvykis vyko ne sankryžoje, o pravažiavus už 40 metrų, išvažinėjant iš šalutinio kelio. Eismo taisyklių 3 straipsnyje, kur kalbama apie sąvokas, nurodoma, susidūrimas fiksuojamas važiuojamųjų dalių sankryžoje. Susidūrimas vyko ne sankryžoje, o dviejų kelių susidūrimo vietoje. Tą punktą pritaikius – nedavė kelio - susidūrimas įvyko ne sankryžoje, o pasivijo kelyje ir įvyko smūgis. Manau, kad A. V. visai nepažeidė kelių eismo taisyklių. Prašau bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, A. V. parodė, kad tuo momentu, kai jis darė manevrą, matė automobilį, galimai, apie 70 m. Tada nebuvo tiksliai žinomas kito automobilio greitis. A. L. sakė, kad jo greitis buvo apie 60 km. Apžiūrėjus BMW automobilį, buvo nustatyta, kad to automobilio pavarų svirtis buvo nulaužta ant 6 pavaros. Tai ekspertizės išvada. Jis yra susipažinęs su ekspertize. Jis išsuko į dešinę juostą dviejų juostų gatvėje, nepripažįsta, kad tuo momentu pažeidė eismo taisykles. Išvažiuodamas, išsukdamas, jis matė atvažiuojantį automobilį iš toli. Negalėjo įsivaizduoti, kad kitas automobilis nestabdys.

Liudytojas E. P., įspėtas, pasirašęs, teismo posėdyje duoda parodymus, tą dieną parėjo į sandėlį, nes jų kontora yra Dubysos g. 31-205, antrame aukšte. Jis yra darbų vadovas. Pamatė, kad iš kiemo išsuka A. V., jis dirba tame pačiame pastate. Kai A. V. išsuko iš kiemo į kairę link Šilutės plento, važiavo tvarkingai, lėtai. A. V. pristojo prie susikirtimo juostos ir išvažiavo. Buvo labai saugus išvažiavimas, A. V. išvažiavo į Dubysos g. Gatvė buvo po vieną eismo juostą į priešingas puses. Nuvažiavo 20-30 m. iki perėjos. A. V. greitis nedidelis, važiavo tvarkingai, neskubėdamas, nes ten nėra kur įsibėgėti. BMW automobilio vairuotojas galėjo matyti A. V. automobilį. Į jį BMW automobilis be stabdžių įvažiavo. BMW automobilio greičio negali pasakyti, bet galėjo pristabdyti. Nesigirdėjo jokio ratų cypimo. Toks jausmas, kad kitas automobilis nestabdė. Danga buvo sausa. Nėra apsisukimo juostos. Ten leidžiama išvažiuoti, yra punktyrinė linija. BMW bumbtelėjo, važiavo greitai ir greitai sustojo. A. V. gerokai nuvažiavo. Kai BMW sustojo, iš jo išlipo vairuotojas, ant jo kelnių buvo ruda dėmė. Ar nuo kavos, ar nuo tepalų, nežinau. Aš paklausiau ar jis sveikas, sakė sveikas.

Liudytojas policijos pareigūnas, E. D., įspėtas, pasirašęs teismo posėdžio metu parodė, kad norėtų susipažinti su tarnybiniu pranešimu, nes labai blogai atsimena tą įvykį. Nuvykę į įvykio vietą pastebėjo automobilį „BMW“, jo vairuotojas A. L.. Už kelių metrų kitas automobilis, „Seat“, kurio vairuotojas A. V.. A. V. paaiškino, kad jis suko į pagrindinį kelią ir kitas automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą. BMW vairuotojas su viskuo sutiko. Padarė išmatavimus, surinko paaiškinimus, eismo dalyvių nieko daugiau neklausinėjo, nustatė girtumus ir perdavė kelių policijai. Kalbų, kodėl nestabdė, nebuvo. Jis daugiau nebesigilino, kuo baigėsi. Ar „BMW“ automobilio pavara buvo nulaužta, nepamenu. Fotografavo kelių policija. Tai ne jų darbas nustatyti, kokios kelių eismo taisyklės pažeistos, jų darbas yra užtikrinti eismo saugumą.

Liudytoja A. V., įspėta, pasirašiusi teismo posėdžio metu paaiškino, kad išvažiavo iš kiemo, pavažiavo galą ir į juos trenkėsi, smūgis buvo labai didelis. Tai vyko sausio 25 d. apie 12-13 val., Dubysos g. 31. Ji su vyru A. V. važiavo automobiliu „Seat“, vairavo jos vyras. Važiavo iš kiemo, į Dubysos gatvę, darė kairį posūkį, sustojo. Jos vyras labai atsakingai važiuoja, labai saugiai vairavo. Vyras dairėsi ir ji dairėsi. Iš kairės pusės nebuvo mašinų, iš dešinės buvo mašina, bet gerokai toli ir jie išsuko. Pavažiavus gerą galą, į juos trenkėsi mašina. Nematavo atstumo iki perėjos, bet, galimai, buvo likę apie 500 metrų. Neįsivaizduoja nuotolio, buvo geras galas. Jie važiavo keliu, ir į juos trenkėsi. Kelias turėjo dvi priešpriešines juostas. „BMW“ automobilis trenkėsi dideliu greičiau. Jų automobilis buvo apgadintas, jie nesusitarė dėl deklaracijos pildymo. „BMW“ automobilio vairuotojas nesutiko, kad jis kaltas, ir jie nesutiko, kad kalti. „BMW“ automobilis viršijo greitį, jis nesugebėjo nei sustabdyti. Nesidomėjo koks leistinas greitis, bet ten tikrai negalima greitai važiuoti. Greitis buvo didelis. Ji žvalgėsi aplinkui, bet su vyru nekalbėjo apie kitą automobilį ir situaciją. Vyras pats vairuojant vertina situaciją. Dešinėje pusėje važiavo mašina, ji buvo tolokai. Jei vaikinas sako, kad mes važiavome lėtai, tai galėjo mus aplenkti.

Motyvuojamoji dalis

A. V. skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau - ANK), kuris patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, tačiau įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d., BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl A. V. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 127 straipsnio 1 ir 2 dali s.

Pagal ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, bei įvertinus Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2016-05-17 aktą Nr. 11K-188(16), pripažįstama, kad A. V. veiksmai techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, t. y. įvažiuodamas į gatvę iš šalutinio kiemo nedavė kelio gatve važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) - pažeidė KET 9, 102 punktus . Taip pat pripažįstama, jog nagrinėjamu atveju A. L. veiksmai vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini) taip pat, techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, t. y. važiavo viršydamas leistiną greitį, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio ir susidūrė su automobiliu „S. A.“ (už šį pažeidimą A. L. 2016-03-02 buvo skirta 30 eurų bauda).

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras skirdamas A. V. administracinę nuobaudą už KET 9, 102 punktuose padarytus pažeidimus bei ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus, nenustatė A. V. administracinę atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė baudą, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, bet didesnis nei minimumas.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. L. veiksmai vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini) taip pat, techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro paskirtos baudos dydis yra per didelis. Paskirta bauda mažinama iki įstatymo sankcijoje numatytos minimalios baudos. Teismo manymu, minimalios administracinės nuobaudos – baudos paskyrimas dera su teisingumo principo įgyvendinimu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-06-21 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, A. V. paskirti – 144,00 Eur baudą; už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, A. V. paskirti – 28,00 Eur baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 144 eurų baudą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.