- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2-3406-1135/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00244-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Atsakovas
- P. K.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) G. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovui P. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (ieškovė) prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas – priteisti iš atsakovo P. K. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą po 316 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, laikiną išlaikymą priteisiant nuo prašymo teismui padavimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės G. Č. banko sąskaitą, paskiriant ją šių lėšų valdytoja uzufrukto teise.
Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas iki šiol tik iš dalies teikdavo dukrai išlaikymą, tačiau išlaikymas nebūdavo teikiamas periodiškai ir priklausydavo išskirtinai nuo atsakovo noro jį teikti. Galiausiai atsakovas pranešė ieškovei, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. dukrai piniginio išlaikymo nebeteiks, neva teikdamas, kad vaikui nėra reikalinga netgi 300 Eur/mėn suma. Per sausio mėnesį dukters išlaikymui nepervedė visiškai jokių piniginių lėšų, jo neteikia ir iki šiol, t. y. jau praėjus beveik pusei vasario mėnesio. Kadangi šeimos bylose yra privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieškovė inicijavo mediacijos procesą. Tačiau neturėdama pažymos, patvirtinančios, kad įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija, ieškovė šiuo metu neturi objektyvios galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti tiek išlaikymą, tiek išlaikymo įsiskolinimą. Gauti pažymai dėl pasinaudojimo privalomąja teismine mediacija ieškovei reikia šiek tiek laiko, todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Taip pat dar šiek tiek laiko užtruks ir paties ieškinio parengimas, jeigu atsakovas į ieškovės prašymą dėl mediacijos neatsakys.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. Č. ir P. K. turi nepilnametę dukrą E. K., gimusią (duomenys neskelbtini) Pareiškėja (ieškovė) 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į mediatorę dėl privalomosios mediacijos sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo tarp jos ir P. K.. Mediatorė 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi raštu į P. K.. Mediatorės rašte nurodyta, kad atsakymo termino pabaiga – 2023 m. vasario 14 d.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tais atvejais, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi: (1) nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, (2) pateikti įrodymus, patvirtinančius realią grėsmę pareiškėjo interesams, ir (3) sumokėti pusę CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
Teismas, įvertinęs ieškovės (pareiškėjos) prašyme nurodytas aplinkybes bei prie jo pridėtus faktinius duomenis sprendžia, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo yra nepagrįstas.
Pareiškėja (ieškovė) G. Č. 2023 m. vasario 13 d. prašymą grindžia aplinkybe, kad šiuo metu ieškinio teismui neteikia, nes dar nėra pasibaigęs privalomosios mediacijos procesas, kuris šios kategorijos bylose yra būtinas (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu su prašymu pateikti duomenys liudija, kad privalomosios mediacijos procesą pareiškėja iniciavo 2023 m. sausio 31 d. prašymu, kuriuo kreipėsi į mediatorę A. M.. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, mediatorius, gavęs ginčo šalies prašymą dėl mediacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydama, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu per keturiolika dienų nuo anksčiau nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tai reiškia, kad privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
Teismas pažymi, kad pagal pateiktus pareiškėjos (ieškovės) duomenis, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas 14 dienų terminas dar nėra suėjęs, G. Č. prašymas dėl mediacijos procedūros inicijavimo gautas 2023 m. sausio 31 d. Teismas pažymi, kad P. K. dar 2023 m. vasario 14 d. turi teisę išreikšti savo sutikimą dėl mediacijos, be kita ko, tą pačią dieną išsiųsdamas savo sutikimą paštu, kas nebūtų laikoma informavimu praleidus terminą. Po to galimai bus vykdoma mediacijos procedūra. Teismui nepateikta pažyma, kuri liudytų apie privalomosios mediacijos negalimumą.
Taigi teismas laiko, kad pareiškėja (ieškovė) kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo negavus atsakovo P. K. atsakymo dėl mediacijos vykdymo. Iš to seka, kad šioje stadijoje nėra žinoma, ar P. K. sutiks pasinaudoti privalomosios mediacijos procedūra ir ar tokia procedūra realiai bus vykdoma. Pasibaigus terminui pateikti atsakovui savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo pareiškėja (ieškovė) galės pareikšti teisme ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant tam pagrindui. Kita vertus, susiklostytų ydinga situacija, jeigu privalomosios mediacijos procedūra būtų apsunkinta teisminio proceso procedūrų arba atvirkščiai: jeigu teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, per 14 dienų terminą ieškovė negalėtų pateikti teismui ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis), nes nebūtų pasibaigęs mediacijos procesas, arba pareiškėja mediacijos procesą specialiai nutrauktų, kad galėtų pateikti ieškinį teisme arba teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų naudojama kaip spaudimo priemonė kitai šaliai nutraukti mediacijos procesą arba sudarant sutartį konkrečiomis sąlygomis.
Be to, pareiškėja nepagrindė ir grėsmės jos interesams. Pareiškėja (ieškovė) savo prašyme nurodė, kad atsakovas iki šiol iš dalies prisidėjo prie vaiko išlaikymo, išlaikymo neteikė tik paskutinįjį mėnesį, tačiau nepateikė duomenų, kokiu dydžiu atsakovas iki šiol vykdė prievolę teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Be to, nors pareiškėja prašyme nurodė, jog atsakovas atsisakė teikti išlaikymą dukrai nuo 2023 m. sausio 1 d., nes, jo nuomone, 300 Eur/mėn. vaikui nėra reikalinga, tačiau iš prie prašymo pridėto susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nevengia išlaikyti savo vaiko, jis ir toliau ketina išlaikyti jį, tačiau išlaikymą teikdamas daiktais, nupirktais pagal vaiko motinos pateiktą sąrašą. Iš išdėstyto matyti, kad atsakovas supranta jam kilusią pareigą išlaikyti vaiką, tačiau iš esmės nesutinka su pareiškėjos prašomu išlaikymo dydžiu, teikimo tvarka. Be kita ko, iš pateiktos žinučių nuotraukos matyti, kad pareiškėja užblokavo atsakovą, t. y. užkirto jam galimybes kontaktuoti su pareiškėja, domėtis vaiku, jo poreikiais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, įrodinėdama grėsmės jos interesams buvimą. Juolab kad yra neišnaudota galimybė akivaizdžiai konfliktišką tarp šalių susiklosčiusią situaciją išspręsti taikant mediacijos procedūrą, kuri tam ir yra skirta. Šiuo metu šalys dar gali geranoriškai susitarti dėl nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo teikimo sąlygų, abi šalys turėtų tam skirti pastangas, bendradarbiauti, siekiant užtikrinti vaiko interesus, taip pat tėvų teises (informacijos apie atsakovo vaiką gavimo ir kt.).
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės (pareiškėjos) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, todėl yra atmestinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis).
Pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjai (ieškovei) neužkertama teisė reikšti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) (CPK 5 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjos (ieškovės) G. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.