Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui A. B. ir jo atstovei advokatei Nijolei Petkevičienei,

nedalyvaujant civilinių ieškovų baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Biržai, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “, teistas:

2015-02-24 d. Biržų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2 d. 12 MGL (451,91 Eur) bauda, vadovaujantis LR BK 64(1) str. bausmė sumažinta 1/3, ir galutinė bausmė 8 MGL (301,28 Eur); 2015-04-22 d. Biržų r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., galutine 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus: neišvykti ilgiau kaip 7 paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju R. J.; 2015-11-02 d. Kupiškio r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., galutine 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės laikotarpį išdirbti 30 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2015-12-28 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi D. D. bausmė, paskirta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-11-02 nuosprendžiu, iš dalies sudėta su Biržų rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 m. 1 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8-9 p. bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus - neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju R. J.. Į bausmę įskaitytas D. D. suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. kovo 16 d. ir laikoma jį atlikus septynias laisvės atėmimo bausmės dienas. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityta 2015 m. balandžio 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis nesibaigęs,

kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2017-01-01).

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. D. 2015-09-18 d. apie 1 val. nakties, Biržų m., Gimnazijos gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, dėl asmeninių nesutarimų bendrais veiksmais su kitais nenustatytais asmenimis tyčia smogdamas kumščiais nenustatytą kiekį kartų, tačiau nemažiau nei nurodyta specialisto išvadoje, A. B. į galvos sritį, pargriaudamas nukentėjusįjį ant žemės, po to tyčia spirdamas nenustatytą kiekį kartų, tačiau nemažiau nei nurodyta specialisto išvadoje, gulinčiam A. B. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir minkštųjų audinių sumušimą veide, nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio dešiniojo kaklelio ir kairės pusės kampo dvigubą lūžį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2017-01-01).

Kaltinamasis D. D. kaltu neprisipažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir parodė, kad tą vakarą grįžo iš Panevėžio į Biržus susitvarkyti probacijos reikalų, kad nebereikėtų važinėti į Biržus. Buvo atvykęs porai dienų. Tuo metu gyvendavo pas savo merginą. Atsimena, kad tą vakarą ėjo link namų pusės, nes namuose vyko draugo išleistuvės į užsienį. Jis ėjo Respublikos gatve, pro parduotuvę „Cento“, darželį, daugiabučius, link centro. Jam paskambino A. B.. Jam tuo momentu pasirodė, kad jis lyg ir girtas, norėjo susitikti, nes jis A. B. buvo skolingas 10 eurų. Susitiko, pykčio nebuvo, pasikalbėjo. A. B. buvo labai girtas. Praėjus 15-20 min., jam paskambino brolis, kad jis ateina į jo pusę su draugais. Jis išėjo namo. Po dviejų dienų jis vaikščiojo su panele po miestą ir iš nežinomo numerio pradėjo eiti žinutės, kad jis pavogė piniginę, raktus, telefoną, sumušė jį, kad jam kiaura galva, kad jam siuva galvą ir, kad kažkas tai vyksta. Jis paklausė kas jam rašo. Prisistatė A. B.. Jis A. B. paklausė, kas vyksta ir, ar gali susitikti. Bandė skambinti, A. B. neatsakė, parašė, kad negali kalbėti. Norėjo sužinoti, kur jis gyvena. Žinojo, kad netoli A. B. gyvena L. S.. Jis L. S. paprašė, kad tas nueitų iki A. B. namų ir pasižiūrėtų, ar jis yra namuose. L. S. nuėjo, susitiko su A. B. mama. Po to jis su L. S. nuėjo iki A. B. mamos. A. B. mama jo nepažinodama, prakalbo apie pinigus, įvardijo 10000 Eur sumą už tai, kad A. B. yra stipriai sudaužytas, kad jo galva ištinusi, kad jis su visa kompanija rinktų pinigus. Jis jos paklausė, kaip tai suprasti, nenorėjo su ja pyktis. Pokalbio metu su A. B. mama, L. S. buvo netoliese. Grįžęs po pokalbio namo, po kokios valandos vėl kalbėjo su A. B. mama telefonu. Neatsimena kas kam paskambino. Žino, kad skambutis buvo iš paprasto numerio. Apie ką su ja kalbėjosi tiksliai neprisimena, tik atsimena, kad A. B. mamos žodžiai buvo tokie: “Sėdėsi kalėjime, turėsi atidirbti tuos pinigus“. Po kurio laiko buvo apklaustas policijoje, be gynėjo parodymų nedavė, buvo sulaikytas. Iki įvykio su nukentėjusiuoju jų santykiai buvo geri, jis A. B. buvo skolingas 10 eurų. Kokiomis aplinkybėmis pasiskolino neprisimena, pripažįsta, kad ilgą laiką negrąžino skolos, nes turėjo finansinių problemų. Nukentėjusysis jam tą dieną keletą kartų skambino, buvo praleistų skambučių. Vieną kartą jis atsiliepė. A. B. buvo neblaivus ir išvadino jį necenzūriniais žodžiais, sakė, kad su juo susidoros, išdaužys dantis. Pokalbio metu jis girdėjo, kaip Ž. D. jį ramino. Kai A. B. jam skambinėjo dieną, jis nesitarė su juo kur nors susitikti. Dar buvo A. B. skambutis, kai jis ėjo iš merginos vakare, ar dar kai buvo pas merginą. Jis susiekė su A. B., kuris pasakė daugmaž kokioje vietoje geria - prie gimnazijos. Tiksliai į kokią vietą ateiti, nenurodė. Jis pasakė, kad A. B. eitų į „Cento“ parduotuvės pusę. Jis ėjo Respublikos gatve, kur yra savivaldybės pastatas, pro „Centuko“ kiemą išėjo tiesiai priešais gimnaziją. Tą vakarą apie 22-23 val. buvo sutikęs nukentėjusįjį prie darželio, priešais gimnazijos stadioną. Tuo metu nukentėjusysis buvo vienas, bet jis girdėjo iš visų pusių dar daugiau balsų, buvo tamsu, vėlu. Nukentėjusysis prašė grąžinti pinigus. Nukentėjusysis vos ne kiekvieną dieną rašydavo jam žinutes dėl tų pinigų, buvo atvykęs pas jį su Ž. D.. Su nukentėjusiuoju pasikalbėdavo apie tai gana draugiškai. Jis nematė, ar A. B. susitikimo metu buvo sumuštas, sumušimo požymiai jam nekrito į akis. Jis negali pasakyti, kodėl A. B. jį kaltina, gal dėl to, kad tuo momentu su juo vieninteliu buvo susitikęs, gal, kad L. S. girdėjo jo pokalbį su A. B. mama. Apie A. B. sumušimą sužinojo kitą dieną. A. B. telefono savo rankose neturėjo. Ž. D. neklausė A. B. telefono slaptažodžio. Teisme prieš daug metų buvo nagrinėjama baudžiamoji byla kartu su L. K.. Tą dieną su L. K. jis neturėjo jokių reikalų. Nepamena, ar kam sakė apie apsižodžiavimą su A. B..

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas A. B. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. jis buvo pušynėlyje su Ž. D. ir jo drauge. Buvo išgėrę 2-3 butelius šampano. Su D. D. jis skambinėjosi, susirašinėjo žinutėmis. Iš pat pradžių nesipyko, bet po to pradėjo tarpusavyje grasinančiai kalbėtis iki kol susitiko. Grasinančiai pradėjo kalbėti todėl, kad D. D. negražino jam skolos. Jis pirmas užrėkė ant D. D., paklausė kiek jis gali laukti. Mano, kad nuo to konfliktas ir prasidėjo. Naktį apie 23-24 val., paskambino D. D., susitarė susitikti Gimnazijos mokyklos stadiono gale, ties posūkiu. D. D. dar perskambino antrą kartą, paklausė kur tiksliai susitarė susitikti. Susitarė susitikti už 5 min. Jis Respublikos gatve pradėjo eiti link pušynėlio pusės. Priėjus prie D. D., padavė jam dešinę ranką, pašalinių aplink nematė, tačiau po kelių sekundžių pajuto smūgį į kairę pusę, po to pasipylė serija smūgių, jis pargriuvo. Prie to namo, kur buvo sumuštas, yra krūmai, už krūmų galima pasislėpti. Ž. D. ir jo mergina tuo metu buvo pušynėlyje, ne šalia jo. Po to kažkas jį pakelė, bet jis nematė kas. Kai stovėjo, matė, kad šalia jo stovėjo Ž. S., po to prie jo priėjo D. D. ir paklausė, ar jis rašys pareiškimą, pasakė, kad nerašys. Po kelių sekundžių gavo smūgį į kairį žandą. Kaltinamojo smūgiuojant nematė, nes buvo užsidengęs veidą. Nematė, kas smogė paskutinį smūgį į žandikaulį, tačiau D. D. buvo prie pat jo ir kai tik jis nusisuko, gavo iš karto smūgį į kairę pusę. Įvykio vietoje buvo Ž. D., jo mergina R., buvo ir kitų asmenų. L. K. pažįsta, bet negali pasakyti, ar jis buvo įvykio vietoje, nes nematė jo. Po įvykio jis ėjo tiesiai į namus. Parėjus į namus, mama dar jį išbarė, kad vėlai grįžo. Nuėjo miegoti. Iš ryto atėjo mama jo pakelti į darbą, bet ji išsigando dėl to ką pamatė, buvo ištinęs veidas, negalėjo prakalbėti nuo lūžusio žandikaulio. Nuvežė jį į greitąją, po kelių minučių atvyko pareigūnai. Gulint ligoninėje Kaune jis susisiekė su Ž. D. per facebooką ir pasiteiravo, gal jis žino, kur jo telefonas. Ž. D. atsakė, kad telefonas yra pas jį, kad telefoną jam padavė D. D., ar D. D. draugai, tiksliai negalėji pasakyti kas jam padavė telefoną, nes buvo išgėręs ir, kad du kartus buvo bandyta vesti PIN kodą. Negali pasakyti, kodėl Ž. D. davė tokius parodymus, gal prisibijo D. D., o gal ant jo dėl ko nors pyksta. Tris dienas tikrai negėrė. Nei Biržuose, nei Panevėžyje, nei Kaune nebuvo nustatytas girtumas. Iki įvykio, važiuodamas dviračiu, griuvo prie Cento parduotuvės, nusibrozdino lūpą.

Teisėjas pagarsino nukentėjusiojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 138-141).

B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam D. D. parašė žinutę ir paklausė, ar reikia skolos. Prieš tai jis jam rašinėjo žinutes, prašė skolos, negrąsino. Skola buvo 10 Eur. D. D. jam paskambino ir jie susitarė susitikti už 10-15 min pušinėlyje Gimnazijos gatvėje. Mama girdėjo, kaip jis tarėsi su D. D. susitikti prie pušynėlio. Jis turėjo du telefonus, į sutartą vietą atėjo vienas, su Ž. D. buvo išgėręs šampano, viską prisimena. D. D. atėjo nuo Respublikos gatvės, nuo tilto. Vieta buvo apšviesta. D. D. priėjo vienas, jam padavė ranką ir tada kažkuris iš D. D. draugų jam trenkė į kairį žandą. Tada jis atsitraukė ir prasidėjo smūgių serija. Jis pargriuvo, D. D. jam spyrė koja ir dar buvo smūgių. Gavo apie 40 smūgių į veidą, smūgiai buvo suduoti rankomis ir kojomis. Kai jį mušė, jis buvo užsidengęs veidą rankomis. Kartu su D. D. buvo penki žmonės, kitų asmenų neatpažino. Po to jis atsikėlė, D. D. paklausė, ar jis kels jam pretenzijas. Kai D. D. klausė, ant jo liemenės dešinės pusės buvo jo kraujas, todėl jis įsitikinęs, kad ir D. D. sudavė jam smūgius. D. D. buvo apsirengęs juodą liemenę ir treningus. Jis atsakė, kad nekels pretenzijų. Tada jis gavo smūgį į žandikaulį. Nuo D. D. tuo momentu buvo nusisukęs, nežino, ar tą smūgį sudavė D. D.. Po to jis parėjo namo. Pirmiausia nuėjo pas mamą ir pasiėmė raktus nuo savo kambario. Mama galvojo, kad jis tik šiaip kruvinas. Ryte mama iškvietė greitąją, jį išvežė į Panevėžį. Ryte jis pasigedo telefono, telefoną laikė liemenės kišenėje, po to telefonas atsirado. Kai gulėjo Kaune ligoninėje, per facebooką susisiekė su Ž. D., sužinojo jo numerį ir jis jam pasakė, kad ar D. D., ar jo draugai jam padavė jo telefoną. Kas tiksliai padavė, neprisiminė, nes buvo girtas. Ligoninėje gydėsi 12-13 dienų, jam buvo 3 žandikaulio lūžiai, buvo atliktos dvi operacijos. Telefoną jis atgavo grįžęs iš ligoninės, jį atidavė Ž. D.. Kai jis gulėjo ligoninėje, mama sakė, kad pas ją buvo atėjęs D. D., klausė kaip jis, siūlė gražiuoju tartis, siūlė 1000 eurų. D. D. pažįsta 3-6 metai, iki tol jokių pykčių nebuvo. 10 eurų paskolino dėl draugės. D. D. pinigų jam iki šiol negrąžino.

A. B. patvirtino teisėjo pagarsintus parodymus, nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį, nes turtinę žalą sudaro vykimai po operacijos pas gydytojus į Panevėžį, pas tyrėjus, ligoninę, vaistai. Žandikaulyje buvo uždėtos plokštelės, įdėtas strypas, kurie buvo pašalinti po 2,5 mėn., už tai mokėjo. Neturtinės žalos dydį palieka spręsti teismui. Įvykio metu jam buvo trijose vietose sulaužytas žandikaulis, nosis, prakirstas antakis, po operacijos jautė stiprų žandikaulio skausmą. Buvo sunku maitintis, tik po mėnesio galėjo valgyti košes, iki to gėrė tik skysčius per šiaudelį: kefyrą, jogurtą. Posėdžiuose nedalyvavo, nes buvo išvykęs į Vokietiją, tikėjosi įsidarbinti, tačiau buvo sulaikytas vairuodamas vogtą automobilį. Jis nežinojo, kad automobilis vogtas, nuvykus jam buvo žadamas gerai apmokamas darbas, geros gyvenimo sąlygos. Ž. S. neprašė liudyti šioje byloje, važiuodamas iš ligoninės, sustojo ir paklausė, ar jis nežino kur D. D.. Jis niekaip negalėjo siulyti Ž. S. pakeisti parodymus, kadangi dvi savaites Kaune gulėjo ligoninėje, 4 dienas neturėjo telefono, kol brolio žmona neatvežė mamos telefono, dėl patirtų sužalojimų – įstatyto įtvaro žandikaulyje - negalėjo prakalbėti ir be to neturėjo liudytojo numerio. Jis po 4 dienų turėjo tik mamos telefoną, kuriame nebuvo įvesta Ž. S. numerio. Ž. S. numerį buvo įsivedęs dirbdamas kartu su juo, bet savo telefoną jis atgavo tik antrą dieną, kai grįžo iš ligoninės iš Ž. D.. Jis tyrėjai nurodė apklausti liudytoją Ž. S., nes kai jis atsistojo, matė, kaip šalia jo iš dešinės stovėjo Ž. S., o priekyje D. D..

Liudytoja M. B. parodė, kad ketvirtadienio vakare, apie 23 valandą, kažkas paskambino sūnui į mobilų telefoną. Sūnus pasakė, kad jam Gimnazijos gatvėje atiduos 10 Eur skolą. Jis, pasiėmęs iš garažo dviratį, išvažiavo. Ji užmigo, todėl tiksliai negali pasakyti po kiek laiko sūnus grįžo. Tačiau kai jis grįžo, jo džemperio dešinė pusė buvo kruvina. Sūnus pasiėmė raktus, kad atsirakintų namą, kur gyvena. Ryte nuėjusi pažadinti sūnaus pamatė, jog sūnus gulėjo lovoje aukštielnikas ne ant pagalvės, bėgo kraujas, buvo patinusi galva. Paprašytas sūnus atsikėlė. Išsigandusi paskambino marčiai ir abi nuvežė sūnų į priimamąjį, po to jis buvo išvežtas į Panevėžį. Grįžusi iš Panevėžio marti pasakė, kad reikalinga savu transportu sūnų nuvežti į Kauno klinikas, kadangi jo būklė bloga. Penktadienį, apie 11-12 val., buvo atėjęs kaimyno berniukas L. S., kuriam ji pasakė, jog A. išvežtas į Kauno klinikas, jo laukia ilgas gydymas, nes buvo labai sužalotas. Maždaug po valandos atėjo kaimynas L. S. ir D. D.. Kaimynas palydėjo D. D., kadangi pastarasis nežinojo kur jie gyvena. D. D. paprašė nerašyti pareiškimo, sakė, kad atsilygins, nurodė, kad buvo vienas. Ji D. D. pasakė, kad sūnaus laukia ilgas gydymas, ilgai negalės dirbti, todėl nukentės finansiškai. Po to šeštadienį į laidinį telefoną paskambinęs D. D. vėl siūlė susitaikyti, atlyginti. Ji paklausė, kiek jis galėtų atlyginti už vaistus, keliones, už tai, kad bus ilgą laiką nedarbingas. Jis atsakė - 1000 Eur. Ji atsakė, kad 1000 Eur sūnus būtų gavęs dirbdamas. Po šio skambučio jie daugiau nėra bendravę, kaltinamasis jokios žalos nėra atlyginęs. Sūnaus būklei pagerėjus, jis papasakojo, kad jį pakvietė D. D., kuris jam buvo skolingas 10 Eur, iki šiol skola neatiduota. Aivaras bandė rašyti D. D. žinutę, tačiau jos vyresnysis sūnus jam uždraudė, kad tai nebūtų vertinama kaip reketas. A. papasakojo, kad jam nuėjus ir sveikinantis su D., iš nugaros pajuto smūgius, po to visi jį spardė, mušė. Mėnesį laiko vienos iš rankų pirštų galai buvo visi mėlyni, gal dėl to, kad buvo užsidengęs veidą. Sūnaus paakys buvo mėlynas, lužę žandikauliai ir nosis, veidas patinęs. 2016-12-14 d. sūnus turėjo išvykti tarnauti kaip savanoris, tačiau dėl patirtų sužalojimų pasekmių komisija neleido tarnauti. Sūnui grįžus iš gydymo įstaigos, jam buvo sunku valgyti, valgė per šiaudelį, jis pradėjo dirbti po 1,5 mėnesio.

Liudytojas L. S. parodė, kad vieną dieną D. D. su juo susisiekė žinute ir paprašė pavežti iki A. B., pasakė, kad turi su juo problemų. Jis D. D. pavežė iki kaimyno. D. D. nuėjo pakalbėti, A. B. namie nebuvo, berods jis buvo ligoninėje. D. D. pakalbėjo su A. B. mama, jis girdėjo jų pokalbį. Ji papasakojo kas atsitiko Aivarui, kad jam sulaužytas žandikaulis, kad ilgą laiką negalės dirbti, nebus pinigų. Kiek jis matė iš D. D. veido, jis labai susinervino. Jie apsikeitė telelefonų numeriais, susitarė susiskambinti kitą dieną, nes A. B. mamai buvo šokas ir jie daug nekalbėjo. A. B. mama, kadangi kaltino D., klausė jo ar gali sumokėti. D. D. pasakė, kad nieko nežino, kas čia buvo. D. D. klausė, kaip susitars, kas bus vėliau.

Liudytojas Ž. D. parodė, kad jam yra žinoma, kad A. B. buvo susipykęs su D. D.. A. B. minėjo, kad A. B. skambinėjo, grasino. Tą vakarą kai buvo įvykis, jis buvo visiškai girtas, buvo tris dienas pragėręs su A. B.. Kaip per miglą prisimena, kad A. B. primušė. Kas primušė nežino, buvo tamsu. Teisėjas pagarsino liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 157-158, 160).

2016 m. sausio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. parodė, kad minėtą dieną jau nuo ryto jis gėrė su A. B. pas save namuose. A. B. skambinėjo D. D., grasino, reikalavo atiduoti 10 Eur skolą. Vakare nutarė, kad reikia važiuoti nusipirkti alkoholio. Jie abu važiavo su dviračiais iš jo namų. A. B. važiavo su jo brolio dviračiu. Važiuodamas per Apaščios tiltą, A. B. nugriuvo nuo dviračio. Nusibrozdino visą veidą, iš nosies jam bėgo kraujas. Griūdamas A. B. galėjo tik susilaužyti nosį, bet žandikaulis jam negalėjo lūžti, nes po to jis normaliai bendravo. Tuo momentu jiems paskambino draugas, su kuriuo jie dar gėrė pušynėlyje. Iš pušynėlio jie grįžinėjo trise: jis, A. B. ir draugė R.. Grįžtant iš pušynėlio, jie ėjo ta gatve nuo pušynėlio, kuri sukasi pagal upę. Jis su R. ėjo priekyje, abu varėsi dviračius. Jis matė kaip ta gatve eina kažkokia gauja. A. B. jam pasakė palaukti. Atsisukęs pamatė, kad A. B. guli, jį spardo kokie 5-6 vaikinai. Tarp jų buvo ir D. D.. Jis su R. iškart nubėgo už namo kampo, kur sukasi gatvė, nes R. neleido padėti A. B.. Po to jie priėjo prie A. B., kuris jau stovėjo. D. D. dar buvo gatvėje, kiti vaikinai buvo nuėję į parkelį. Išskyrus D. D., jis nė vieno neatpažino, nes buvo girtas. A. B. išėjo namo, o D. D. priėjo prie jo ir turėdamas rankoje telefoną, jo klausė, ar jis žino slaptažodį kaip prisijungti. Jis atpažino, kad D. D. rankose buvo A. B. telefonas, jis pasakė, kad nežino ir išėjo į namus. Kitą dieną jam paskambino D. D. ir pakvietė ateiti prie „Žibutės“ parduotuvės, paprašė, kad atiduotų A. B. telefoną. Jis sutiko, paėmė. D. D. dar klausė kokia A. B. savijauta. Jis atsakė, kad dar nematė A. B., todėl nežino. Nuėjęs pas A. B. atiduoti telefono, sužinojo, kad tas ligoninėje. Jam niekas neatidarė durų. Telefoną atidavė kai A. B. grįžo iš ligoninės (1 t., b. l. 157-158).

2016 m. vasario 2 d. papildomos apklausos metu Ž. D. parodė, kad jie iš pušynėlio ėjo gatve link Respublikos gatvės. Jam atsisukus, pamatė jog gulintį A. B. spardo kokie 5-6 vaikinai. Negali pasakyti, ar ten buvo D. D.. R. jį nutempė už namo kampo, po to priėjo prie A. B., kuris jau stovėjo. Kiti vaikinai jau buvo nuėję toliau, buvo tamsu, jų neatpažino. Kai A. B. buvo nuėjęs, kai D. D. prie jo priėjo ir turėdamas rankoje telefoną, jo klausė, gal jis žino slaptažodį ir kaip prisijungti. Pasakė, kad nežino (1 t., b. l. 160).

Liudytoja R. T. parodė, kad kai ją pakvietė draugas atvykti į sutartą vietą, atvykus A. B. dar nebuvo. Už pusvalandžio, ar valandos A. B. atvažiavo dviračiu. Atvykęs A. B. vis maigė telefoną, su kažkuo kalbėjo, kažką keikė, nežino gal jis kalbėjo ir su tuo pačiu D. D.. Ten buvo ir daugiau draugų, R., D., bet jie vėliau išvažiavo su taksi. Kai jie išvyko, jie dar pasėdėjo valandą, Ž. D. su A. B. gėrė, ji negėrė. Vėliau jie nutarė eiti namo. Kaip suprato, A. B. paskambino D. D.. A. B. D. D. išvadino asilu ir gaidžiu, po to pasakė, kur jis randasi, pakvietė ateiti susitikti. Ji su Ž. D. pamatė, kad ateina tie vaikinai. Jie greitai su Ž. D. pasiėmę dviračius užbėgo už namo kampo. Ž. D. pasakė, jog grįžta atgal, kad neprimuštų A. B.. Ji Ž. D. laikydama pasakė, kad jis niekur neis, kad jo neprimuštų. Tada tie vaikinai pradėjo muštis. Ž. D. išsprūdo jai iš rankų, nuėjo. A. B. jau buvo primuštas, gulėjo kraujo klane, jam bėgo kraujas iš veido srities, nosies, lūpos. Jiems priėjus, kažkokie vaikinai pakėlė A. B., D. D. pasakė jam, kad baigtų kabinėtis prie jų, liepė jam eiti namo. Kai A. B. buvo pakeltas, dar kažkas jam smogė į veidą, bet ne D. D., kažkas kitas, gerai neprisimena. A. B. jiems pasakė, kad baigtų jį mušti, apsisuko ir išėjo namo. Vaikinai tarpusavyje pradėjo kalbėtis dėl ko įvyko konfliktas. Kaip ji suprato, kad A. B. pats skambino D. D., kad konfliktas įvyko dėl pinigų. Jie išsiskirstė ir išėjo namo. D. D. matė po muštynių. Per muštynes ji buvo už namo kampo ir nieko nematė. Po muštynių dar jie konfliktavo, kalbėjo, kad A. B. pats prisiprašė. Prie jos D. D. nebuvo priėjęs. Neatsimena, ar D. D. buvo priėjęs prie Ž. D.. D. D. rankoje turėjo liečiamą telefoną. Jai niekas negrasino, niekas nenurodė kokius duoti parodymus. Policijoje jai sakė sakyti tiesą, ji galėjo per jaudulį kažką ir ne taip pasakyti. Moteris parodymus užrašinėjo kompiuteriu, vyras apklausinėjo. A. B. buvo Ž. D. draugas. Po įvykio Ž. D. nebeskambino ir neberašė A. B.. Nežino kodėl. A. B. buvo labai neblaivus, nebegalėjo pavažiuoti dviračiu, ji turėjo jo dviratį parvaryti pas Ž. D.. Prieš tai A. B. buvo nugriuvęs nuo dviračio, jam buvo nubrozdinta kakta, ant jo rūbų kraujo nesimatė.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad įvykyje nebuvo. Apie įvykį po kelių dienų sužinojo iš A. B.. A. B. kaltino D. D.. A. B. paprašė, kad jis paliudytų, jog jį primušė D. D., pasakė savo versiją, pasiūlė už parodymus pinigų. Sausio mėnesį buvo apklausiamas pareigūnų, davė melagingus parodymus, viską pasakė, ką buvo sakęs A. B.. Tyrėjai papasakojo, kad jie buvo kartu, nurodė, jog A. B. mušė D. D., kad jam spyrė kelis kartus į galvą. Taip pat parodė, jog gėrė su D. D., kad buvo įvykio vietoje ir matė muštynes. Pinigų iš A. B. negavo.

Teisėjas pagarsino liudyto Ž. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 169).

Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną gėrė su D. D.. D. D. susiskambindavo su A. B., abu buvo girti, konfliktavo, keikėsi, kadangi D. D. A. B. buvo skolingas 10 Eur. Vėlai vakare kai jie su D. D. sėdėjo prie upės Respublikos gatvėje, jis telefonu pradėjo kalbėti apie susitikimą su A. B.. A. B. sakė D. D., kad jis yra pušinėlyje prie stadiono. Jis su D. D. ėjo nuo Respublikos gatvės link pušynėlio susitikti su A. B.. Visko neprisimena, nes buvo labai girtas. D. D. ėjo priekyje, kokių 10 m atstumu. Buvo naktis, tamsu, jam atrodė, kad gatvė nebuvo apšviesta. Jis pamatė gatvėje stovintį A. B., šalia jo stovėjo jam nepažįstamas vaikinas. A. B. pažino iš tolo, kadangi jį pažįsta. Toliau nuo A. B. stovėjo dar du vaikinai, jam nepažįstami. Jam beeinant link A. B., jis pamatė, kad tas vaikinas, kuris stovėjo šalia A. B., trenkė A. B. ir tas pargriuvo. Tada priėjo D. D. ir du kartus spyrė guliančiam A. B. į galvą. Neprisimena, ar tie kiti vaikinai taip pat spardė A. B.. Po to A. B. pats atsistojo, iš kažkur atsirado Ž. D. su mergina. Nematė, ar D. D. po muštinių turėjo telefoną. Paskui visi galimai išsiskirstė, jis parėjo namo. Žinojo, kad A. B. po sumušimo guli ligoninėje. Įvykyje buvusių vaikinų jis nepažinojo, išskyrus Ž. D. ir D. D.. Jis pats A. B. nemušė.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad apie įvykį melavo, jo ten nebuvo, viską parodė paprašytas A. B.. A. B. po įvykio praėjus 2-3 dienoms jam paskambino telefonu ir jie pasikalbėjo, A. B. paprašė paliudyti. Po įvykio dar kelis kartus buvau susitikęs su A. B., A. B. prašė paliudyti, žadėjo 200 eurų, sakė atsiskaitys kai grįš iš užsienio. Laukdamas posėdžio už salės durų jis kalbėjosi su tyrėja G. G.. Jis tyrėjai pasakė, kad jam A. B. siūlė pinigų už tai, kad jis duotų melagingus parodymus. Policijoje iš pradžių jį apklausinėjo du pareigūnai, kurių pavardžių jis nežino, po to apklausė tyrėja G. G.. Tyrėjai jis pasakė, kad su nukentėjusiuoju kelis metus kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu apie nukentėjusiojo prašymą jis tyrėjai neprasitarė.

Liudytoja G. G. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą byloje dėl A. B. sužalojimų. Ji atliko visas apklausas, išskyrus kelias apklausas pradžioje. Ji apklausė Ž. D.. Ką Ž. D. sakė, ji viską užrašė. Ž. D. susipažino su protokolu, perskaitė, kad surašyta teisingai, pasirašė. Ž. D. pats perskaitė protokolą. Jos Ž. D. nieko neklausė, nebuvo jo prašymų kažką papildyti, ar pataisyti. Apklausos metu daugiau asmenų nedalyvavo. Kodėl Ž. D. davė teisme tokius parodymus, ji negali atsakyti, gal iki ateinat į jos kabinetą, kas nors buvo įvykę. Ž. D. pas ją apklausai atvyko pagal šaukimą. Iš Ž. D. nebuvo imamas telefonas. Ji taip pat apklausė ir L. K.. Negali konkrečiai atsiminti, kokias aplinkybes nurodė L. K.. L. K. po savo duotais parodymais pasirašė, kad surašyta viskas teisingai. R. T. taip pat apklausė, ją matė pirmą kartą. R. T. apklausinėjo viena, negali pasakyti, ar kas nors apklausos metu buvo užėjęs į kabinetą, tačiau jokie kiti asmenys apklausoje nedalyvavo. Negali atsakyti į klausimą, kas sakė, kad R. T. uždarys parų, jos kabinete to nebuvo. Ką R. T. pasakojo, užrašė. R. T. pati perskaitė, pasirašė, kad duoti parodymai užrašyti teisingai. Apklausiant nukentėjusįjį, nukentėjusysis iš pradžių parodymus davė nenuosekliai, todėl, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, vis reikėdavo papildyti, dėl ko vis papildomai jį apklausdavo. Klausdama, kodėl jis to nesakė anksčiau, jis atsakydavo, kad jo to nebuvo klausiama. A. B. pirmoje apklausoje, kad nugriuvo nuo dviračio nesakė, jis paaiškino, kad jo apie tai niekas neklausė. Nežino tokių aplinkybių, kad A. B. nugriuvęs nuo dviračio susižalojo veido sritį. Mano, kad A. B. galvojo, kad tokios aplinkybės nėra svarbios tyrimui. Teisme, kai buvo apklausiamas A. B., jis sakė, kad gėrė šampano 2 taures, pagal liudytojų parodymus ji susidarė įspūdį, kad A. B. buvo girtas.

Ekspertas G. Serbenta patvirtino teisėjo pagarsintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30), kurioje nurodyta, kad apatinio žandikaulio dešiniojo kaklelio ir kairės pusės kampo dvigubas lūžis A. B. galėjo būti padarytas vieno – dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje; apatinio žandikaulio dvigubas lūžis A. B. galėjo būti padarytas spardant; apatinio žandikaulio dvigubas lūžis A. B. galėjo būti padarytas esant jam gulimoje padėtyje. G. S. nurodė, kad, kaip teismo medicinos ekspertas, A. B., jam asmeniškai prašant, apžiūrėjo 2015 m. spalio 1 d., t.y. praėjus nuo įvykio 12 dienų laikotarpiui. A. B. apžiūrint lūpų srityje, sužalojimų nebuvo nustatyta. Jei būtų tą dieną prakirsta lupa, turėjo likti randas, tačiau apžiūrint po 12 dienų, rando lūpų srityje nebuvo. Rugsėjo 18 d. 10 val. apžiūrint medikams A. B., niekur medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota apie sužalojimus lūpų srityse. Jis negali patvirtinti, kad buvo sužalojimai lūpose. Jei būtų sužalojimai vidinėje lūpų pusėje, taip pat būtų matęs. Krentant nuo judančio dviračio ir atsitrenkiant veido sritimi, gali būti įvairūs sužalojimai, t. y. žaizdos, lūžiai, nosies kaulų lūžiai. Šiuo atveju buvo nustatytas abiejų pusių žandikaulio lūžis. Žandikaulio dvigubas lūžis galimas žmogui sėdint, stovint, gulint. Nugriuvus nuo judančio dviračio, atsitrenkus į asfaltą ar akmenį, žandikaulis gali lūžti. Kai yra dvigubas žandikaulio lūžis, iš karto prasideda tinimas, išsižiojimas yra labai skausmingas, žmogui pabandžius išsižioti, žandikaulis iš karto užsifiksuoja ir sukandimas nėra galimas. Mažai tikėtina, kad žmogus galėtų vaikštinėti, vartoti alkoholį prie tokio sužalojimo. Jei asmuo buvo prieš traumą vartojęs alkoholio, tokiu atveju alkoholis skausmo pojūtį sumažina. Žmogus nelabai reaguoja į galimą skausmą. Tačiau žandikaulio funkcija yra išnykusi, negalima, žmogus negali kramtyti, išsižioti. Asmuo gali vaikščioti, trauminis šokas neįvyksta. Tuoj po traumos surašytuose medicininiuose dokumentuose buvo parašyti aptakūs žodžiai dėl padarytų sužalojimų, pvz., veide padarytos kraujosruvos, bet nenurodyta kiek jų, kokios jos formos, ar jos atspindi batą, ar kokius nors krumplius. Medicininiuose dokumentuose nebuvo aprašyta sužalojimų išvaizda. Jis negali atsakyti nuo ko įvyko lūžis, t.y spardant ar kumščiu suduodant smūgį. Šiuo atveju nebuvo galima nustatyti keliais smūgiais buvo padaryti sužalojimai. A. B. nesakė, kad tą vakarą dar buvo nugriuvęs važiuodamas dviračiu. A. B. papasakojo jam tik kitas aplinkybes. A. B. pas jį atvyko su sukabintu žandikauliu. Tokia trauma, kaip A. B., sugyja per 2-3 mėn. Gydytojai dokumentuose nėra užfiksavę, kad A. B. įvykio dieną buvo vartojęs alkoholio, medikai privalo nustatyti sužaloto asmens blaivumą.

Be šių parodymų, kaltinamojo kaltę pagrindžia ir rašytiniai bylos duomenys.

Iš 2015-11-19 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. poodinės kraujosruvos ir minkštųjų audinių sumušimas veide, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio dešiniojo kaklelio ir kairės pusės kampo dvigubas lūžis padaryta kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau penkių bukų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai A. B. galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais bei spardant. A. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 26).

Iš 2015-12-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus A. B. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 17-18 d. skambučių pokalbių išklotines, nustatyta, kad su D. D. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta: 2015-09-17 9 kartus nuo 18:18:39 iki 22:45:54, 8 kartus žinutėmis ir paskutinį kartą pokalbiu (trukmė 129). 2015-09-18 bendrauta 5 kartus: nuo 00:21:42 iki 00:35:15 skambučiais (t. 1, b. l. 81).

Iš 2015-10-19 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė savo telefoną "Huawei", kuris apžiūrėtas ir grąžintas (t. 1, b.l. 66-74).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam šių inkriminuotų nusikaltimų pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01) ir kvalifikuoti tinkamai, nes jis 2015 m. rugsėjo 18 d. apie 1 val. nakties, viešoje vietoje, prie miesto parko bei daugiabučių namų, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, A. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pažeidė viešąją tvarką. Daug smūgių sudavimu pasireiškusį smurtą matė keletas liudytojų.

Nors kaltinamojo atstovas nurodo, jog kaltinamojo veika pagal LR BK 284 str. 1 d. kvalifikuota netinkamai, kadangi įsigaliojo nauja minėto straipsnio redakcija. Tačiau LR BK 3 striapsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato to veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tik veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Kadangi minėtų aplinkybių byloje nenustatyta, o dabar galiojanti redakcija straipsnio pirmos dalies nepanaikino, todėl veika neperkvalifikuotina.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau tai vertintina kaip jo gynybinė pozicija. Jis nurodė, kad įvykyje nedalyvavo, o su nukentėjusiuoju buvo susitikęs tą vakarą apie 22-23 val. prie darželio priešais gimnazijos stadioną. Kai jis ėjo pro „Cento“ parduotuvę, jam paskambino A. B., kuris norėjo susitikti. Nukentėjusysis jam tą dieną keletą kartų skambino, išvadino jį necenzūriais žodžiais. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-10 d. apklausos metu jis parodė, jog nesitarė su A. B. susitikti dėl skolos ir nebuvo susitikęs (1 t., b. l. 59). 2015-11-10 d. vykusios akistatos metu D. D. nurodė, kad su A. B. kalbėjo 15 ar 16 dieną, tačiau apie skolą nesikalbėjo. Po vienos dienos ėjo prie gimnazijos stadiono ir sutiko A. B.. Jis buvo vienas ir A. B. buvo vienas, jie pakalbėjo ir jis nuėjo. Šiuos kaltinamojo žodžius be nukentėjusiojo parodymų paneigia ir liudytojos R. T. parodymai, kuri tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai patvirtino, jog įvykio vietoje matė D. D. (1 t., b. l. 166). Iš skambučių pokalbių išklotinių ir 2015-12-07 d. tarnybinio pranešimo dėl telefono abonento pokalbių išklotinių analizės, nustatyta, kad 2015-09-18 d. D. D. A. B. skambino 00:21:42, 00:30:27, 00:35:15 val. (1 t., b. l. 81), tai paneigia D. D. versiją, kad D. D. A. B. buvo susitikęs apie 22-23 val. ir daugiau apie įvykį nieko nežino. Be to, matyti, kad apie 22.45 val. skambino ne A. B. jam, o jis A. B.. Iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad D. D. keitė parodymus, pradžioje apskritai neigė neigė susitikęs su A. B., po to pripažino, kad jie buvo susitikę, tačiau nurodė kitą laiką.

Liudytojas Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-13 d. parodė, kad jis matė, kaip A. B. spardė 5-6 vaikinai, tarp kurių buvo ir D. D.. 2016-02-02 d. apklausos metu parodė, kad negali pasakyti, ar įvykio metu buvo D. D.. Tačiau kai išėjo iš įvykio vietos A. B., prie jo priėjo D. D. ir, turėdamas rankoje telefoną, paklausė ar jis žino slaptažodį, kaip prisijungti. Teisme Ž. D. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokole neteisingai nurodyta, jog jis tikrai atpažino D. D.. Tačiau 2015-10-07 d. apklausos metu Ž. D. nurodė, kad iš matymo pažįsta D. D. (1 t., b. l. 155), teisme taip pat neneigė, kad pažįsta D. D.. Ž. D. nurodė, jog pirmos apklausos metu buvo pavargęs po darbo, nemiegojęs, jautė spaudimą iš tyrėjų, tačiau tą aplinkybę, jog A. B. po sumušimo išėjus namo, prie jo buvo priėjęs D. D. ir kalusė PIN kodo, jis nurodė ne pirmos, o antros apklausos metu. Todėl teismas kritiškai vertina Ž. D. parodymus, kad jis neatpažino D. D..

Liudytoja G. G. apklausta teisme patvirtino nukentėjusiojo A. B., liudytojų Ž. D., R. T., Ž. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų veiksmais vykdant ikiteisminį tyrimą. Nenustatyta, kad pareigūnai būtų sunteresuoti bylos baigtimi, kad asmeniškai būtų pažinoję kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus, ar nusistatę prieš kaltinamąjį.

Katinamojo gynėjas nurodė, kad nukentėjusiojo parodymai šioje byloje nebuvo nuoseklūs. 2015-09-18 d. paaiškinime A. B. nurodė, kad 2015-09-18 d. apie 1 val. susiginčijus su draugu, tarpj jų įvyko muštynės, pretenzijų draugui neturi (1 t., b. l. 11). 2015-10-05 d. pareiškime A. B. nurodė, kad jį primušė D. D. su draugais. Po muštinių jis pasigedo telefono. D. D. skambino jo draugui Ž. D. ir prašė pasakyti PIN kodą. Po to D. D. tą telefoną padavė Ž. D.. D. D. buvo atėjęs pas jo mamą prašyti, kad nekeltų bylos (1 t., b. l. 4). Tyrėjo R. K. 2015-09-21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su A. B. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) , jis informavo, kad jį sumušė D. D. ir jis nori rašyti pareiškimą (1 t. b. l. 12). 2015-10-07 d., apklaustas kaip liudytojas, A. B. parodė, kad su D. D. su 4-5 draugais jį primušė Gimnazijos gatvėje esančiame pušynėlyje, jį mušė stovintį ir gulintį. Kai jis atsikėlė nuo žemės D. D. jam pasakė, kad niekam nepraneštų apie tą įvykį. Ryte jis pasigedo telefono. Po dviejų dienų D. D. atnešė telefoną jo draugui Ž. D., kuris su juo susisiekė ir pasakė, kad telefonas pas jį. Grįžus iš ligoninės telefonas jam buvo grąžintas (1 t., b. l. 114). 2015-10-19 d. papildomos apklausos metu A. B. nurodė, kad analogiškas aplinkybes, kaip ir anksčiau, tik detaliau aprašė įvykio aplinkybes, nurodė, kad galėjo būti apie trisdešimt smūgių, pripažino, kad tą vakarą buvo vartojęs alkoholį. O policijos pareigūnams nurodė, kad neturi pretenzijų, nes negalvojo jog jam buvo sulaužytas žandikaulis. Tačiau nurodė, kad jo draugas Ž. D. gerai neprisimena, kaip pas jį atsirado telefonas, nes visą savaitę gėrė. Tačiau atsimena, kad D. D. jo klausė PIN kodo (1 t., b. l. 117). 2015-12-01 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas teisme A. B. parodė analogiškas aplinkybes ką ir kitose apklausose, tik papildomai nurodė, kad jo pokalbį su D. D. girdėjo jo motina ir, kad gavo apie 40 rankomis ir kojomis smūgių į veidą. Taip pat nurodė, kad yra įsitikinęs, jog smugiavo ir D. D., kadangi jo liemenė buvo kruvina (1 t., b. l. 140-141). 2015-12-03 d. apklausos metu A. B. tik papildomai nurodė, kad D. D. buvo apsirengęs tamsiai mėlyną ar juodą liemenę su užtrauktuku, kelnės treninginės (1 t., b. l. 143). 2015-12-16 d. papildomos apklausos metu papildomai nurodė, kad iki įvykio gimnazijos stadione prie pušynėlio gėrė su Ž. D. ir jo mergina R. T.. Draugas paprašė jo apskolinti dviratį, jis parėjo namo. Tuo metu jam paskambino D. D., paklausė, ar jie gali susitikti, jie susitarė susitikti prie pušynėlio. Į pušynėlį jis nuvažiavo dviračiu, dviratį padavė Ž. D.. Jie laukė D. D.. Nesulaukę Ž. D. su drauge nusivarė dviratį per pušynėlį, tuo metu atėjo D. D.. Jis negali pasakyti, ar Ž. D. su drauge matė, kaip jį mušė, nes jie tuo metu buvo toliau. Apie dviratį jis nepapasakojo anksčiau, nes negalvojo, kad tai svarbu, pasakojo tik tai, ką jam padarė D. D. su draugais (1 t., b. l. 148). 2015-01-13 d. apklausos metu A. B. nurodė, kad pirmų apklausų nenorėjo prisipažinti, jog buvo girtas, nepilnai prisiminė įvykio laiką, todėl patikslino, kad sumuštas buvo 2015-09-18 d. apie 1 val. nakties. Taip pat nurodė, kad tą dieną buvo nugriuvęs nuo dviračio ir prasiskėlė lupą. Nurodė, kad kai atsikėlė, įvykio vietoje matė ir Ž. S.. Jo nepaminėjo ankstesnėse apklausose, nes manė, kad Ž. S. negalėjo jo mušti, nes jie pažįstami (1 t., b. l. 150). Iš visų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis visur nurodo tą pačia aplinkybę, jog jį sumušė D. D. su draugais. A. B. parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pilnai nuoseklūs, tačiau pagrindinės įvykio aplinkybės buvo nurodytos. Todėl laikytina, kad A. B. iš pat pradžių detaliai nenurodė visų įvykio detalių, nes manė, jog tai nėra svarbu, o jo parodymai skiriasi dėl jo svarstymų ir išvadų darymo, kas procesiškai nėra visai jo kompetencija. A. B. melavo dėl girtumo, nes kaip pats ikiteisminio tyrimo metu parodė, nenorėjęs pasirodyti, kad girtavo (1 t., b. l. 150), tačiau minėta aplinkybė nepaneigia fakto, kad jis buvo sumuštas D. D. ir jo draugų ir nėra pagrindo iš esmės netikėti A. B. parodymais.

Tai, kad D. D. turėjo motyvą susitikti, patvirtina ir tas faktas, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju visą dieną skambinėjosi, konfliktavo. Nukentėjusysis pripažįsta, jog pirmas skambindamas sukėlė konfliktą, kadangi D. D. nenorėjo atiduoti skolos. Liudytojai Ž. D. ir R. T. patvirtino minėtą faktą. Iš telefono abonento pokalbių išklotinių matyti, kad rugsėjo 17-18 d. D. D. su A. B. žinutėmis ir skambindami bendravo nuo 2015-09-17 d. 18:19:39 val. iki 2015-09-18 d. 00:35:15 val. (8 žinutės ir 6 skambučiai) (1 t., b. l. 81). Šį faktą patvirtino ir liudytojas Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja M. B. taip pat patvirtino, jog girdėjo, kaip kažkas sūnui paskambino apie 11.00 val. vakaro į mobilų telefoną ir sūnus jai pasakė, jog Gimnazijos gatvėje jam atiduos skolą. Išklotinėse užfiksuotas D. D. skambutis 22:45:54 val. A. B..

Faktą, kad D. D. buvo įvykio vietoje, patvirtina ir paimtas iš A. B. telefonas. Nors kaltinamasis neigia turėjęs A. B. telefoną, tačiau tai paneigia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. D. parodė, kad po A. B. sumušimo prie jo priėjo D. D., kuris rankoje turėjo telefoną ir jo paklausė, ar žino slaptažodį ir kaip prisijungti. Jis D. D. rankose atpažino A. B. telefoną. Kitą dieną jam paskambino D. D. ir pakvietė ateiti prie „Žibutės“ parduotuvės, paprašė, kad atiduotų A. B. telefoną. Jis sutiko, paėmė. D. D. dar klausė kokia A. B. savijauta (1 t., b. l. 157-158, 160). Posėdžio metu Ž. D. parodė, kad negali patvirtinti parodymų, kad tą vakarą buvo priėjęs prie jo tikrai D. D. ir prašė telefono slaptažodžio, nes buvo girtas ir gerai neprisimena. O kitą dieną jam iš nežinomo numerio paskambino ir paklausė, ar jis gali paduoti A. B. telefoną. Prie parduotuvės „Žibutė“ jam telefoną padavė pro taksi automobilio langą ir nuvažiavo. Tačiau teismo metu duoti Ž. D. parodymai vertinami kritiškai, teismas vadovaujasi Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Liudytoja R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat nurodė, kad D. D. rankoje turėjo liečiamą telefoną.

Nukentėjusysis parodė, kad gulėdamas ligoninėje su Ž. D. susisiekė per facebooką ir pasiteiravo, gal jis žino, kur yra jo telefonas. Ž. D. jam atsakė, kad telefonas yra pas jį, kad telefoną jam padavė D. D. ar D. D. draugai, tiksliai negali pasakyti, nes buvo išgėręs ir, kad du kartus buvo bandyta įvesti PIN kodą.

Faktą, kad D. D. dalyvavo įvykyje patvirtina ir jo domėjimasis A. B. sveikata kitą dieną po įvykio. Kaltinamasis nurodė, jog po dviejų dienų po susitikimo su A. B., jis vaikščiojo su panele po miestą ir iš nežinomo numerio pradėjo eiti žinutės, kad jis pavogė piniginę, raktus, telefoną, sumušė jį, kad jam kiaura galva, kad jam siuva galvą ir, kad kažkas tai vyksta. Jis paklausė kas jam rašo. Prisistatė A. B.. Jis A. B. paklausė, kas vyksta ir, ar gali susitikti. Bandė skambinti, A. B. neatsakė, parašė, kad negali kalbėti. Norėjo sužinoti, kur jis gyvena. Žinojo, kad netoli A. B. gyvena L. S.. Jis L. S. paprašė, kad tas nueitų iki A. B. namų ir pasižiūrėtų, ar jis yra namuose. L. S. nuėjo, susitiko su A. B. mama. Po to jis su L. S. nuėjo iki A. B. mamos. A. B. mama jo nepažinodama, prakalbo apie pinigus, įvardijo 10000 Eur sumą už tai, kad A. B. yra stipriai sudaužytas, kad jo galva ištinusi, kad jis su visa kompanija rinktų pinigus. Jis jos paklausė, kaip tai suprasti, nenorėjo su ja pyktis. Pokalbio metu su A. B. mama, L. S. buvo netoliese. Grįžęs po pokalbio namo, po kokios valandos vėl kalbėjo su A. B. mama telefonu. Neatsimena kas kam paskambino. Žino, kad skambutis buvo iš paprasto numerio. Apie ką su ja kalbėjosi tiksliai neprisimena, tik atsimena, kad A. B. mamos žodžiai buvo tokie: “Sėdėsi kalėjime, turėsi atidirbti tuos pinigus“.

Liudytoja M. B. patvirtino, kad į namus buvo atėjęs D. D. prašė nerašyti pareiškimo, siulė 1000 eurų, ji nesutiko. Liudytojas L. S. parodė, kad D. D. jo paprašė nuvežti iki A. B. namų, pokalbio metu su A. B. mama iš D. D. veido matė, kad D. D. buvo susinervinęs, apsikeitė su A. B. mama telefonų numeriais.

Teismas atmeta D. D. versiją, kad A. B. jam rašė žinutes, kadangi A. B. tuo metu buvo ligoninėje ir neturėjo nei telefono, nei D. D. numerio. Taip pat nėra aišku, kodėl L. S. pranešus, jog A. B. nėra namie ir jis ligoninėje, D. D. vis tiek ėjo pasikalbėti su A. B. motina, teiravosi apie jo sveikatą, pasikeitė su ja telefonų numeriais ir po to kartą jai skambino. Todėl kritiškai vertinama gynybos versija, kad D. D. ėjo į A. B. namus pasikalbėti su jo mama, nes buvo pasimetęs, neadekvačiai reagavo į situaciją, kadangi turėjo bausmės vykdymo atidėjimą.

Liudytojas Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-13 d. apklausos metu parodė, kad dieną su D. D. gėrė sidrą ir degtinę. D. D. susikambindavo su A. B. ir barėsi. Vėlai vakare jiems sėdint prie upės Resbublikos gatvėje, D. D. telefonu susitarė susitikti su A. B.. Jis su D. D. ėjo nuo Respublikos gatvės link pušynėlio susitikti su A. B.. D. D. apie 10 m. atskumu ėjo priekyje. Jis pamatė gatvėje stovintį A. B. ir šalia jo stovėjo dar du vaikinai. Jie buvo nepažįstami. Jam beeinant link A. B., jis pamatė, kad tas vaikinas, kuris stovėjo šalia A. B., trenkė A. B. ir tas pargriuvo. Tada priėjo D. D. ir du kartus spyrė gulinčiam A. B. į galvą. Jis neprisiminė, ar kiti vaikinai dar spardė gulintį A. B.. A. B. pats atsikėlė nuo žemės (1 t., b. l. 169). Teisme Ž. S. parodė, kad įvykyje nebuvo, iš įvykio po 2-3 dienų sužinojo iš A. B., kuris paprašė jo paliudyti prieš D. D., žadėjo pinigų. A. B. jam paskambino telefonu ir jie pasikalbėjo. Tačiau byloje nustatyta, kad A. B. negalėjo Ž. S. skambinti po 2-3 dienų, kadangi jis neturėjo telefono ir nežinojo Ž. S. numerio, tuo momentu dėl patirtų sužalojimų negalėjo kalbėti. Todėl Ž. S. parodymai teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davęs melagingus parodymus, vertintini kaip nelogiški, nes jie prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. A. B. visuose parodymuose nurodė, kad pradžioje jis buvo su D. D. vieni ir, kad jis buvo rankomis užsidengęs veidą ir konkrečiai nematė, kas jį spardė ir kiek smugių jam sudavė D. D.. O spėjo, kad jį spardė ir D. D., iš pastarojo kruvinos liemenės. Nurodė, kad kažkas jį pakėlė. Todėl nelogiška, kad nukentėjusysys prašytų melagingai liudyti Ž. S. ir sakyti, kad tas duotų tokius parodymus, kurių pats nedavė. Todėl teismas remiasi Ž. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Tuo būdu, visais šiais išdėstytais ir aptartais duomenimis kaltinamojo kaltė dėl nusikaltimo pagal LR BK 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01) yra neginčijamai įrodyta. Pagal LR BK 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis LR BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio (redakcija iki 2017-01-01), yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis LR BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2017-01-01) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Darytina išvada, kad kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo veiksmai pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis veikdamas bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais tyčia suduodamas smūgius kumščiais bei spiriant jau gulinčiam nukentėjusiajam, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas atmeta gynybos versiją, kad D. D. galėjo ir nemušti A. B., nes abu pasisveikino, tačiau būtent D. D. paskambino A. B. ir inicijavo susitikimą, jis turėjo motyvą, nes A. B. su juo konfliktavo dėl skolos, pakėlus A. B. nuo žemės, būtent jis nurodė jam nereikšti pretenzijų dėl sumušimo. Todėl veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, kokią dalį smurtinių veiksmų įvykdė kaltinamasis D. D.. A. B. parodė, kad įvykio metu buvo D. D. ir dar 4-5 vaikinai, kurie jį mušė, jo žodžius patvrtino ir liudytojai Ž. D. ir R. T.. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti kiti asmenys, be D. D., tačiau nenustačius bendrininkų asmenybių, nesant pagrindo abejoti bent dalies jų subjektiškumu dėl amžiaus ir buvimo pakaltinamais, laikytina, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Faktą, kad A. B. įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina trys specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad sužalojimai A. B. galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais bei spardant. Atmestina gynybos versija, kad sužalojimus A. B. galėjo patirti nukritęs nuo dviračio. Ekspertas pažymėjo, kad A. B. apžiūrint lūpų srityje, sužalojimų nebuvo nustatyta. Jei būtų tą dieną prakirsta lupa, turėjo likti randas, tačiau apžiūrint po 12 dienų, rando lūpų srityje nebuvo. Rugsėjo 18 d. 10 val. apžiūrint medikams A. B., niekur medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota apie sužalojimus lūpų srityse. Kai yra dvigubas žandikaulio lūžis, iš karto prasideda tinimas, išsižiojimas yra labai skausmingas, žmogui pabandžius išsižioti, žandikaulis iš karto užsifiksuoja ir sukandimas nėra galimas. Mažai tikėtina, kad žmogus galėtų vaikštinėti, vartoti alkoholį prie tokio sužalojimo. Jei asmuo buvo prieš traumą vartojęs alkoholio, tokiu atveju alkoholis skausmo pojūtį sumažina. Žmogus nelabai reaguoja į galimą skausmą. Tačiau žandikaulio funkcija yra išnykusi, negalima, žmogus negali kramtyti, išsižioti. Ž. D. taip pat patvirtino, kad po to, kai A. B. nukrito nuo dviračio, susižalojo lupą, bėgo kraujas, bet normaliai kalbėjo, todėl atmestina gynybos versija, kad specialisto išvadose nurodyti sužalojimai atsirado nukritus nuo dviračio.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-19 d. apklausos metu A. B. nurodė, kad gavo apie 15 smūgių stovint ir apie 15 smūgių gulint, smūgių galėjo būti virš 30 (1 t., b. l. 117). 2015-12-01 d. apklausos metu A. B. parodė, kad gavo apie 40 smūgių į veidą rankomis ir kojomis. (1 t., b. l. 140). 2015-11-10 d. akistatos metu A. B. nurodė, kad jam buvo suduota 30-40 smūgių, 20 smūgių stovint (2 t., b. l. 62). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sužalojimai A. B. padaryti ne mažiau penkių bukų trauminių poveikių pasekoje (1 t., b. l. 26). Todėl nesant galimybei nustatyti tikslų smūgių skaičių, teismas tikslina kaltinimą, kad A. B. buvo buvo smogta nenustatytas skaičius smugių į galvos sritį kumščiais ir, pargriovus ant žemės, spardant, tačiau ne mažiau negu nurodyta specialisto išvadoje.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01) yra tyčiniai nesunkūs nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei bendrininkų grupėje.

Kadangi D. D. jau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir vėl padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, jis yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.).

Skiriant jam bausmes už padarytus nusikaltimus, taip pat atsižvelgiama į padarytų nusikaltamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jų apimtį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę: D. D. teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis nesibaigęs (2 t., b. l. 16-18), du kartus baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 44 str. 2 d. (2 t., b. l. 13-14), priklausomybės ir psichikos ligų grupei nepriklauso (2 t., b. l. 53), dirba, nevedęs.

Įvertinant visas šias aplinkybes ir motyvus, D. D. skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės – laisvės atėmimas (pagal LR BK 180 str. 1 d.), jam paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirtina laisvės atėmimo bausmė (LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), kadangi kaltinamasis praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo paskutinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas šioje byloje, padarė iki 2015-11-02d. teismo nuosprendžio paskelbimo, kurio vykdymas buvo atidėtas, tikima, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant teismo įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Ši bausmė bendrintina su ankstesne paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis A. B. 2015-03-12 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo D. D. 8000,00 eurų neturtinei žalai, 285,18 eurų turtinei žalai ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas jo naudai. Nukentėjusysis A. B. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą 230 eurų sumai už advokato paslaugas (3 t., b. l. 25). Nukentėjusiojo patirtos teisinių paslaugų teikimo išlaidos, sumokėtos advokatei pripažintinos proceso išlaidomis. Pateiktas išlaidas patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitas, jos nėra aiškiai per didėlės, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis pareiškė 285,18 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį (už vaistus 32,17 Eur; už kurą – 164,77 Eur, už eksperto paslaugas – 20 Eur; išlaidas Kauno klinikose - 50 Eur; skabių traukimą – 18,24 Eur). Nukentėjusysis nurodė, kad už eksperto paslaugas sumokėjo 20 Eur, už kelionę į Kauno klinikas į priekį ir atgal – 60 Eur, Kauno klinikose išleista - 50 Eur, todėl prašo minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo. Taip pat byloje pateikta sąskaita – faktūra Nr. 2131, 18,24 Eur sumai už burnos chirurgo paslaugas, 4 kuro čekiai 104,78 Eur sumai ir 4 čekiai už vaistus – 30,17 Eur sumai (1 t., b. l. 130-132). Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nes prašoma priteisti turtinė žala yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga, todėl priteistina iš kaltinamojo (LR CK 6.263 str. 1-2 d.), tačiau tikslintina priteistina suma, kadangi pagal pateiktus čekius už vaistus yra išleista 30,17 Eur, o kurui – 104,78 Eur. Todėl iš kaltinamojo priteistina 283,77 Eur suma.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį (nesunkus), šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Nukentėjusysis ir jo atstovė nurodė, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis ir dvasinis skausmas, pergyvenimai, turėjo didelius nepatogumus, nes jam dėl žandikaulių lūžių buvo atliktos dvi operacijos, jis negalėjo valgyti, reikėjo maitintis per šiaudelį, iš pradžių galėjo vartoti tik skysčius, negalėjo kalbėti. Pažymėjo, kad kaip ekspertas nurodė, jog pilnai išgijama po dvigubo žandikaulio lūžio tik per tris mėnesius. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 8000 Eur, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo. Byloje nustatyta, kad dėl padarytų nusikaltimų, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis ilgai nedirbo, gydėsi, gulėjo ligoninėje, jam buvo atliktos dvi operacijos, todėl yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Nukentėjusysis yra bedarbis (byloje pateikta darbo ieškančio asmens atmintinės kopija, 3 t. b. l. 81). Kaltinamasis yra dirbantis, bei atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko bendrininkų grupėje, savo kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Tačiau vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis nors ir turėdamas priežastį dėl skolos, tą dieną prieš įvykį pats skambinėjo ir rašė žinutės kaltinamajam, provokavo konfliktą, vartojo necenzūrinius žodžius, plūdo kaltinamąjį, tą dieną bendraudamas su kaltinamuoju telefonu ir įvykio metu buvo vartojęs alkoholio. Todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir kilusias pasekmes bei susiformavusią teismų praktiką, civilinys ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 5000 Eur nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį atsakovui D. D. dėl nusikalstama veika padarytos 640,30 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam A. B. išmokėtą ligos pašalpą (1 t., b. l. 38-39). Ieškinys pagrįstas ir įrodytas (1 t., b. l. 40-44), todėl tenkintinas – ieškovui iš D. D. priteistina 640,30 Eur VSDF (toliau – Fondo) biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 115 str. 1 d., 109 str., LR CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.). Kaltinamojo atstovas nurodė, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl jam nepriklausė išmokėti ligos pašalpą ir 640,30 Eur suma negali būti priteistina iš kaltinamojo. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Nukentėjusysis A. B. laikinai nedarbingu tapo ne dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, o dėl D. D. nusikalstama veika jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondui (toliau – PSDF) padarytos 509,60 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. B. gydymą (1 t., b. l. 55-56). Ieškinys pagrįstas ir įrodytas (1 t., b. l. 57-63), todėl tenkintinas – ieškovui iš D. D. priteistina 509,60 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str. 1 d., 109 str., LR CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

Kaltinamajam D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b.l. 85-87) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Kaltinamajam D. D. 2015-11-05 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų terminui, jį skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos (2015-11-03) (2 t., b.l. 78-79). Jo suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (LR BK 66 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su skambučių ir pokalbių išklotinėmis (1 t., b. l. 80, 87), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje, kaip baudžiamosios bylos tyrimo medžiaga (BPK 94 str.).

Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (2 t. pažyma, 3 t. pažyma, LR BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307 str.,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu: pagal LR BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę; pagal LR BK 284 str. 1 d. (redakcija iki 2017-01-01) ir skirti jam 1 m. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

LR BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-12-28 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta galutine bausme – 2 m. 1 mėn. 15 d. laisvės atėmimo, prie ankstesnės bausmės iš dalies pridedant naujai paskirtos bausmės dalį ir nustatyti galutinę bausmę – 3 metus laisvės atėmimo.

Į bausmę įskaityti D. D. suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. kovo 16 d. (2015-04-22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendis) ir nuo 2015 m. lapkričio 3 d. – 2015 m. lapkričio 22 d. ir laikyti jį atlikus dvidešimt septynias laisvės atėmimo bausmės dienas.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., D. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti dviejų metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju A. B..

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. D. nukentėjusiajam A. B. 283,77 Eur turtinei ir 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, kodas 191674725, Fondo biudžetui padarytą 640,30 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt eurų 30 euro ct) turtinę žalą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Panevėžio teritorinei ligonių kasai, kodas 188784179, PSDF biudžetui padarytą 509,60 Eur (penkių šimtų devynių eurų 60 euro ct) turtinę žalą (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB).

A. B. turėtas advokato išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš D. D. priteisti 230,00 Eur joms atlyginti.

Priteisti iš D. D. 34,49 Eur pašto išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su skambučių ir pokalbių išklotinėmis, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje, kaip baudžiamosios bylos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.