Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo V. V. (V. V.) skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. kovo 8 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių V. V. baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 5 p., 9 p. dvylikai metų laisvės atėmimo už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 20 d., laikotarpiu tarp 18.00–20.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su A. K. iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, t. y. turėdami tikslą užvaldyti svetimą L. ir J. K. priklausantį turtą, nukentėjusiųjų gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), Jonavos raj., susitarimo pagrindu, tyčia sudavė ne mažiau dešimties smūgių tyrimo metu nenustatytu įrankiu L. K. į įvairias kūno vietas ir taip jam padarė poodines kraujosruvas abiejose plaštakose ir kairėje šlaunyje, kairiame žande, dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, kraujosruvą kairio žando minkštuosiuose audiniuose, dvi muštines žaizdas kaktoje ir viršutinėje lūpoje, plėštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų ir dešinio skruostikaulio lūžius, dvi muštines žaizdas kairiame momenyje ir kaktoje, kraujosruvas kairio momens ir kaktos minkštuosiuose audiniuose bei kairiame smilkininiame raumenyje, kairio momenkaulio ir kaktikaulio skeveldrinius lūžimus, kairės priekinės kaukolės pamato duobės skeveldrinius lūžius, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimą kaktos kairėje pusėje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejose kaktinėse skiltyse, smegenėlių pusrutuliuose ir smegenų skilveliuose, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimą, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir trauminiu šoku, nuo kurių L. K. netrukus įvykio vietoje mirė. Įtempę L. K. į namo vidų, tuo pat metu susitarimo pagrindu įsibrovė į nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą, kur A. K. tyčia sudavė ne mažiau devynių smūgių tyrimo metu nenustatytu įrankiu į galvą bei kairę alkūnę J. K. ir taip padarė nukentėjusiajai kraujosruvas abiejų akių vokuose, apatinės lūpos pogleivyje, apatinės lūpos kairiame kampe, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, tris muštines žaizdas su atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės lūžiais dešinėje momeninėje-smilkininėje-pakaušinėje srityje bei dešinio smegenų pusrutulio sumušimą ir sutraiškymą, dėl ko, patyrusi galvos sumušimą, pasireiškusį kraųjosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, muštinėmis dešinės galvos pusės žaizdomis su atvirais skeveldriniais kaukolės lūžiais, galvos smegenų sumušimu ir išsivysčiusiu smegenų pabrinkimu bei ūmiu nukraujavimu, J. K. netrukus įvykio vietoje mirė. Taip pat jie pagrobė nukentėjusiesiems L. ir J. K. priklausantį turtą – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų. Taip V. V. ir A. K. bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų nužudė L. K. ir J. K., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 9 p.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 3 d. nutartimi nuteistojo V. V. apeliacinis skundas buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byla kasacine tvarka nenagrinėta.

Nuteistasis V. V. 2013 m. vasario 11 d. skundu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis nurodė, kad teismas, nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl tyčinio nužudymo. Be to, teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 328 str. 3 d., 4 d., 369 str. 3 d., 181 str., 179 str., 88 str., 444 str. 1–4 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1, 5, 6, 7, 13, 17, 18 straipsnius.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013 m. kovo 8 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Savo sprendimą Generalinis prokuroras motyvavo tuo, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra tapatus baudžiamosios bylos nagrinėjimui kasacine tvarka, o įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, bausmės paskyrimas nėra pagrindas baudžiamajai bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu.

Nuteistasis V. V. skundu Vilniaus apygardos teismui prašo atnaujinti bylą ir panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir paskesnes teismų nutartis, o bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nuteistasis nurodo, kad byla prieš jį buvo sufabrikuota tik dėl to, kad jis yra invalidas nuo vaikystės, turi protinį atsilikimą, nemoka nei skaityti, nei rašyti. Nuteistasis teigia, kad pagrindinis nusikaltimo kaltininkas A. K., kuris ne kartą teistas ir žino, kaip išsisukti nuo atsakomybės, kaltę dėl vienos žmogžudystės suvertė jam. Tyrėjas, ikiteisminio tyrimo metu matydamas kokia negalią turi nuteistasis, sukūrė protokolus, neįsigilinęs į tyrimą. Buvo pažeista Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 d., 4 d., 369 str. 3 d., 181 str., 179 str., 88 str. ir 444 str.

Toliau skunde, aiškumo dėlei, nuteistasis išvardija visus pažeidimus, kurie, jo manymu, buvo padaryti. Pirma, neegzistuoja jokių liudytojų. Parodymus davė tik tas pats A. K., kuris ir padarė nusikaltimą, o siekdamas išsisukti, kitos žmogžudystės padarymu apkaltino nuteistąjį, nėra jokios teismo medicinos ekspertizės. Antra, nagrinėdami bylą, teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, nes neturėdami jokių įrodymų, apkaltino nuteistąjį tokio baisaus nusikaltimo padarymu žinodami, kad jis yra invalidas nuo vaikystės, nesugebės normaliai atsakinėti į klausimus. Trečia, ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Nuteistojo įsitikinimu, jie turėjo nuvežti jį į įvykio vietą ir kartu su dviem pašaliniais liudytojais atlikti veiksmus, kaip ir kokiu būdu buvo mušamas L. K., o tas nebuvo padaryta. Visa medžiaga turėjo būti nufilmuota ir užfiksuota, o pašaliniai liudytojai turėjo pasirašytinai patvirtinti protokolus ir filmuotą medžiagą. To taip pat nebuvo padaryta. Nebuvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, kuria tiksliai, pagal DNR, būtų galima nustatyti mikrodaleles. Ketvirta, nebuvo apklausta nuteistojo motina, kuri žinojo, kur jis gyvena ir koks žmogus yra, t. y. agresyvus jis ar ne. Nuteistasis nurodo, kad jau kreipėsi į žmogaus teisių teises ginančias institucijas dėl šio jo neteisėto nuteisimo.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Nuteistojo V. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. kovo 8 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo V. V. prašymą yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra specifinė įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo forma. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d., naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, aplinkybės, išvardintos Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 1-3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tuo tarpu, kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą Lietuvos Respublikos BPK 446 ir 447 straipsnio nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p., pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 445 str. nuostatomis, baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, tokių įstatyme numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindu pradėti procesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d., skunde nenurodyta. Išskyrus paties nuteistojo teiginius, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai bei apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu priėmę teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, tai patvirtinančių teismų procesinių sprendimų, kaip to reikalauja įstatymas, nėra.

Taip pat pabrėžtina, kad nuteistojo skunde nurodomos kitos aplinkybės jam buvo žinomos dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl net Lietuvos Respublikos BPK 445 str. prasme, terminas procesui atnaujinti remiantis jomis, yra praleistas.

Nors nuteistasis V. V. skundą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindžia tuo, kad jis padarė nusikaltimą būdamas protiškai atsilikusiu, jo skundui nagrinėti pateikta medžiaga patvirtina, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 9 p., buvo paskirta nuteistojo ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Iš byloje esančio, Kauno II teismo psichiatrijos komisijos, teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu 2006 m. gruodžio 20 d. nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, tačiau nuo vaikystės jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kurio įtakoje V. V. buvo ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir dėl to nepilnai valdė savo veiksmus bei suvokė nusikalstamos veikos pobūdį. Į šią aplinkybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 18 str. nuostatomis, buvo atsižvelgta nuteistajam skiriant bausmę, tačiau tai nėra pagrindas atnaujinti procesą, nes minėta aplinkybė nuteistojo baudžiamąją bylą nagrinėjusiems tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams buvo žinoma ir atitinkamai šių teismų įvertinta.

Nors nuteistasis skunde nurodo, neva buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 d., 4 d., 369 str. 3 d., 181 str., 179 str., 88 str. ir 444 str. nuostatos, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šie nuteistojo teiginiai nelaikytini vada baudžiamojo proceso atnaujinimui. Pažymėtina, kad nuteistasis pasinaudojo savo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose V. V. atžvilgiu, yra smulkiai išnagrinėti visi įrodymai, kuriais remiantis teismai sprendė jo kaltės klausimą. Jis nuteistas remiantis surinktų įrodymų visuma, o ne vieno A. K. parodymais. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1.75-82), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 85-91), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23-30), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2t, b.l.32-37), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l.39-45), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.1.47-52), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.1.54-60), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2t.,b.l.78-100). Šios aplinkybės tik patvirtina nuteistojo skundo teiginių apie nesančią ekspertizę nepagrįstumą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo supažindintas 2007 m. spalio 30 d. (t. 5, b. l. 113), jo interesus atstovavo gynėja advokatė. Taigi, visą ikiteisminio tyrimo medžiagą įvertinti bei pateikti pastabas dėl, jo manymu, esančio neišsamumo ar trūkumų nuteistasis galėjo dar vykstant teisminiam baudžiamosios bylos nagrinėjimui, todėl nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Savitas nuteistojo ikiteisminio tyrimo veiksmų vertinimas, taip pat nėra pagrindas teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kokiu nors būdu piktnaudžiavo. Akcentuotina, kad ikiteisminis tyrimas negali tęstis iki begalybės, betarpiškai surenkant visus įmanomus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teises, tarp jų ir teisė pateikti prašymus, kurios nuteistajam buvo išaiškintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, prašyti savo motinos apklausos nuteistasis galėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vėl gi, ši aplinkybė nėra laikytina naujai paaiškėjusia. Konstatuotina, kad skunde nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos jo baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Nenustačius tokių aplinkybių, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo V. V. prašymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. kovo 8 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuteistojo V. V. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. kovo 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.