Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I1-4462-535/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-10
Bylos Nr.: I1-4462-535/2022
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Indrė Žvaigždinienė, Ina Kirkutienė, Indrė Žvaidždinienė
Pareiškėjas: J. D.
Atsakovas: Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo: Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I1-4462-535/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01872-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Indrės Žvaidždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2022-04-15 sprendimą Nr. 2S-979; 2) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2022-03-15 sprendimą Nr. 42-587; 3) perkelti jį į Vilniaus pusiaukelės namus (teismas, įvertinęs skundo turinį pareiškėjo prašymą vertina, kaip įpareigojimą Vilniaus PN perkelti jį toliau atlikti bausmę į Vilniaus PN specialų padalinį - pusiaukelės namus).

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN direktorius 2022-03-15 sprendimu Nr. 42-587 atsisakė tenkinti jo prašymą perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus PN pusiaukelės namus. Departamentas jo skundą pripažino nepagrįstu.

Pareiškėjas teigia, kad jis prašymo nagrinėjimo metu atitiko visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau - BVK) nustatytus reikalavimus (kriterijus), keliamus nuteistiesiems, kurie nori būti perkelti į pataisos įstaigos specialųjį padalinį - Pusiaukelės namus, todėl mano, kad į Vilniaus PN padalinį Pusiaukelės namus jis turėjo būti perkeltas.

Pareiškėjas nurodo, kad sprendimų motyvuojamojoje dalyje nieko nepasisakyta, tik teigiama, kad jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos ir siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, jo prašymas tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Vilniaus PN į Vilniaus PN - atviros kolonijos pusiaukelės namus - netenkintinas.

Skundžiamame sprendime išvardintos sąlygos - „būtinumas įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, jog nuteistasis yra motyvuotas pasitaisyti, jog nuteistasis yra orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis“. Kaip privalomosios sąlygos nurodomi reikalavimai, kad „nusikalstamo elgesio rizika būtų vertinama kaip žema ar vidutinė, kad bausmę atliekantis asmuo savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems“. Visos šios sąlygos nėra eksplicitiškai išvardintos BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatose.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, intensyviai lankosi psichologo konsultacijose, paskutinės iš kurių 2021- 06-14 – 2021-08-30 socialinių įgūdžių lavinimo, kuriant karjeros planus, mokymai, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „EPP Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimuose, nuo 2021-09-22 projekto „Išmokime gyventi be smurto“ individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose. Kybartų PN nuo 2017-09-01 iki 2018-06-10 mokėsi suaugusiųjų profesinio mokymo centre, kur įgijo „suvirinimo elektra“ profesinės kvalifikacijos specialybę. Vilniaus PN mokėsi suaugusiųjų profesinio mokymo centre ir 2020-06-01 įgijo „batsiuvio“, 2021-06-01 „siuvėjo“ specialybes. Šiuo metu toliau mokosi profesinio rengimo centre kur bando įgyti dar vieną specialybę „stalius, baldžiaus“. Mokymasis prilyginamas darbinei veiklai.

Pareiškėjas paaiškina, kad yra neįgalus, šią aplinkybę patvirtina 70% nedarbingumo lygio pažyma Nr. 0842958. Iš dalies darbingas yra 30%. Vilniaus PN neturi galimybių aprūpinti jį pagal turimas specialybes ir išsilavinimus apmokamu darbu. Per vienuolikos metų trukmės bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas tik 2 kartus, nuo paskutinės paskirtos nuobaudos praėjo daugiau kaip 6 metai, o skatintas už nepriekaištingą elgesį - net 11 kartų, bausmę atlieka lengvoje grupėje. Jis atitinka visus nustatytus BVK 69 straipsnio 2 dalies kriterijus, todėl jo perkėlimas į pusiaukelės namus, o perkėlimas į tos pačios pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį - pusiaukelės namus, nuteistajam įvykdžius visas rekomendacijas ir atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Teisėtiems lūkesčiams priešingas Vilniaus PN ir Departamento sprendimai privalo būti tvirtai ir aiškiai argumentuoti.

Pareiškėjas teigia, kad Departamento sprendime išsakyta nuomonė, prieštarauja Vilniaus PN administracijos socialinės reabilitacijos ir psichologinės tarnybų kolegialiai nuomonei, sprendime nepateikiamas pakankamas motyvavimas suinteresuotiems asmenims (tiek jam, tiek Vilniaus PN administracijai), todėl tapo neaišku, kokias dar sąlygas ir kriterijus nuteistas asmuo turi atitikti, kad galėtų būti taikoma BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta paskatinimo priemonė, perkėlimas į pusiaukelės namus.

Pareiškėjas nurodo, kad jam yra 52 metai, taigi jau senai nebėra apie savo veiksmų pasekmes nemąstantis asmuo, turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. Būdamas pakelės namuose būs priimtas dirbti MB ,,VIP namas“ ir UAB ,,Laisvės sala“. Dirbdamas galėtų finansiškai padėti žmonai. Iki bausmės pabaigos likę vos 5 metai, kas palyginus su jau atlikta 11 metų bausme tikrai nėra labai daug. Šiuo metu atlikdamas bausmę, jis yra išlaikomas valstybės, prie išlaikymo prisideda ir artimieji, įkalinimo įstaiga neturi galimybių pasiūlyti darbo, o perkeltas į pusiaukelės namus dirbtų, mokėtų mokesčius valstybei ir išlaikytų šeimą. Mano, kad per daugiau kaip 11 metų praleistų įkalinime, jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė kardinaliai ir jis sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas aptaria ginčui aktualų teisinį reguliavimą dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) (BVK ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-03-16 įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (toliau - Aprašas)).

Paaiškina, kad Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – Komisija) posėdžio metu nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN padalinį pusiaukelės namus. Posėdyje dalyvavę Komisijos nariai priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui pareiškėjo prašymo netenkinti ir neperkelti pareiškėjo iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus. 2022-03-07 surašytas Komisijos Siūlymas dėl pareiškėjo neperkėlimo į pusiaukelės namus Nr. 1S-870, su kuriuo sutiko ir kurį patvirtino įstaigos vadovas.

Vadovaujantis Aprašo 11 p. nuostatomis Vilniaus PN direktorius 2022-03-15 motyvuotu raštu Nr. 42-587 „Dėl neperkėlimo į pusiaukelės namus“ informavo prašymą pateikusį pareiškėją apie tai, kad pareiškėjo prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus – netenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Komisija, nagrinėdama turimą dokumentinę medžiagą dėl pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus, nustatė, kad pareiškėjas bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevenciniuose užsiėmimuose, 2018 m. dalyvavo elgesio korekcinėse programose: „Tik tu ir aš“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, dailės terapijos programoje, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, 2019 m. dalyvavo psichologinėse konsultacijose. 2019 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesiją, 2020 m. įgijo batsiuvio, o 2021 m. siuvėjo profesijas, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje baldžiaus profesijos. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos ar perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmės į pusiaukelės namus planuoja dirbti MB „VIP namas“ statybos darbininku. Taip pat teigia, kad galėtų dirbti UAB „Laisvės sala“ pagalbinio darbininko pareigose. Paleidimo atveju apsigyventų su sugyventine jai priklausiančiame bute Vilniuje (buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai). Pareiškėjas su artimaisiais palaiko socialinius ryšius. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus duomenimis, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo pareiškėjas neturėjo. Tačiau Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas nedirba, o jo darbinė motyvacija nestabili. Pareiškėjas teigia, jog negali dirbti dėl sveikatos problemų, teigia – turintis 30 proc. nedarbingumo lygį (darbingumo lygį patvirtinančių dokumentų svarstant pareiškėjo prašymą dokumentinėje medžiagoje nebuvo pateikta). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ankščiau yra teistas 4 kartus, šiuo metu bausmę atlieka už tai, kad organizavo ir vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, koordinavo narių veiklą darant nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir su tuo susijusiais veiksniais, tačiau teismo nuosprendyje savo kaltę dėl paskutiniųjų įvykdytų nusikaltimų neigė. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu dalinai prisiima atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, pareiškėjo nusikalstamam elgesiui yra būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo ankstesnis poreikis užsitikrinti savo statusą materialinėmis galimybėmis, jį pabrėžti bei išlaikyti, tokiu būdu didinant savo savigarbos bei pasitikėjimo savimi lygį, buvo svarbus kriminogeninis veiksnys, kuris skatino pareiškėjo savęs realizavimą nusikalstamose veikose. Kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka taip pat yra aktualūs su pareiškėjo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse ir reikalauja tolesnių tikslingų veiksmų. 2022-01-20 pareiškėjui buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką, nustatyta, kad pareiškėjo smurtinio elgesio rizika šiuo metu taip pat yra vidutinė, todėl Komisijos buvo nuspręsta, kad pareiškėjo padaryta pažanga nėra akivaizdi ir dėl minėtų priežasčių jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Atsakovas pažymi, kad netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas, nurodytas BVK 69 straipsnio 2 dalyje dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, nereiškia, kad Komisija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas prašymo nagrinėjimui aplinkybes ir motyvuodama tokį sprendimą. Tokia išvada darytina iš pačios BVK 69 straipsnio 2 dalies formuluotės – „gali būti perkelti“ ir Apraše nurodyto reikalavimo Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Atsakovas teigia, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, turėjo įtakos sprendimui dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

Komisija savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Komisija, įgyvendindama šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru būti perkaltam į pataisos įstaigos specialųjį padalinį – pusiaukelės namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai.

Šiuo konkrečiu atveju Komisija visapusiškai įvertinusi visas Komisijos nuomone reikšmingas ir svarbias aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui pareiškėjo prašymo netenkinti ir neperkelti pareiškėjo iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus, o Vilniaus PN vadovas sutiko su jam pateiktu siūlymu. Pabrėžia, kad prašymo netenkinimas neatima iš pareiškėjo galimybės ateityje pakartotinai inicijuoti šią procedūrą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamentas pareiškėjo skundą atmetė, pripažindamas, kad skundžiamas Vilniaus PN sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas. Komisija priėmė teisingą ir proporcingą sprendimą, su kuriuo sutiko Vilniaus PN direktorius.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad iš aukščiau išdėstytų argumentų ir pateiktos dokumentinės medžiagos matyti, kad nei Vilniaus PN, nei Departamentas savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime dėsto nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nurodo, kad išanalizavęs pareiškėjo skundą ir visą pateiktą dokumentinę medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus PN direktorius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN pusiaukelės namus ir pateikdamas pareiškėjui 2022-03-15 raštišką atsakymą Nr. 42-587 ir tuo pačiu priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo atitikties BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms, tinkamai įvertino pateiktą medžiagą. Vilniaus PN direktoriaus sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Departamentas teigia, kad išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Vilniaus PN direktorius, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, todėl paliko Vilniaus PN direktoriaus 2022-03-15 sprendimą Nr. 42-587 „Dėl neperkėlimo į pusiaukelės namus“ galioti.

Nurodo, kad Departamento 2022-04-15 sprendimas Nr. 2S-979 „Dėl skundo nagrinėjimo“ priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Departamento sprendimas, nesudaro pagrindo jį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus PN sprendimo, kuriuo atsisakytą perkelti pareiškėją atlikti bausmę į Vilniaus PN pusiaukelės namus, ir ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusio Departamento sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. D. 2022-01-24 pateikė Vilniaus PN prašymą perkelti jį likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Vilniaus PN specialųjį padalinį – pusiaukelės namus.

Komisija 2022-03-07 vykusiame posėdyje nagrinėjo pareiškėjo prašymą, vertino turimą dokumentinę medžiagą ir nustatė, kad pareiškėjas bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevenciniuose užsiėmimuose, 2018 m. dalyvavo elgesio korekcinėje programose „Tik tu ir aš“, Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, dailės terapijos programoje, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, 2019 m. dalyvavo psichologinėse konsultacijose, 2019 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesiją, 2020 m. įgijo batsiuvio, o 2021 m. siuvėjo profesijas, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje baldžiaus profesijos. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos ar perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmės į pusiaukelės namus, planuoja dirbti MB ,,VIP namas“, statybos darbininku. Taip pat teigia, kad galėtų dirbti UAB „Laisvės sala“, pagalbinio darbininko pareigose. Paleidimo atveju apsigyventų su sugyventine, jai priklausiančiame bute Vilniuje, nuteistasis pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su artimaisiais. Komisija, įvertinusi 2022-01-19 Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus duomenis, nustatė, kad vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo pareiškėjas neturi.

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo ir jo darbinė motyvacija nestabili. Komisija nustatė, kad nuteistasis teigia, jog negali dirbti dėl sveikatos problemų, teigia – turintis 30 proc. nedarbingumo lygį, tačiau darbingumo lygį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Komisija nustatė, kad pareiškėjas ankščiau teistas 4 kartus, šiuo metu bausmę atlieka už tai, kad organizavo ir vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, koordinavo narių veiklą darant nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir su tuo susijusiais veiksniais, tačiau teismo nuosprendyje savo kaltę dėl paskutiniųjų įvykdytų nusikaltimų neigia. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu dalinai prisiėmė atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, jo nusikalstamam elgesiui yra būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta taip pat, kad pareiškėjo ankstesnis poreikis užsitikrinti savo statusą materialinėmis galimybėmis, jį pabrėžti bei išlaikyti, tokiu būdu didinant savo savigarbos bei pasitikėjimo savimi lygį, buvo svarbus kriminogeninis veiksnys, kuris skatino jo savęs realizavimą nusikalstamose veiklose.

Komisija konstatavo, kad kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka taip pat yra aktualūs, su pareiškėjo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse ir reikalauja tolesnių tikslingų veiksmų.

Komisija siūlyme nurodė, kad 2022-01-20 pareiškėjui buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Nustatyta, kad pareiškėjo smurtinio elgesio rizika šiuo metu taip pat yra vidutinė, nuspręsta, kad padaryta pažanga nėra akivaizdi ir dėl minėtų priežasčių pareiškėjas neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Komisija, atsižvelgdama į tai, ką nustatė, pareiškėjo prašymą perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus – netenkino.

Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis Aprašo 11 punktu, įvertinęs 2022-03-07 surašytą Komisijos siūlymą dėl pareiškėjo neperkėlimo į pusiaukelės namus Nr. 1S-870, 2022-03-15 motyvuotu raštu Nr. 42-587 „Dėl neperkėlimo į pusiaukelės namus“ informavo pareiškėją apie tai, kad jo prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus – netenkintas.

Pareiškėjas minėtą raštą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Departamentui, kuris 2022-04-15 sprendimu Nr. 2S-979 pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu.

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) nustatytas BVK ir Apraše.

BVK 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų.

BVK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi BVK 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus.

Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į Pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.

BVK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirąją koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.

Pagal Aprašo 10 punktą, drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 p.).

Aprašo 11 punkte nustatyta, kad drausmės komisija priimdama sprendimą įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (11.1 p.); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (11.2 p.); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (11.3 p.); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (11.4 p.); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (11.5 p.); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (11.6 p.); nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (11.7 p.); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (11.8 p.); kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (11.9 p.). Tai reiškia, kad Komisijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus tenkinimo arba netenkinimo.

Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007-03-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012-05-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (VAĮ 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980-03-11 rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (LVAT 2006-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, nustatytais VAĮ 3 straipsnyje (LVAT 2013-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to Komisija, priimdama sprendimus dėl nuteistojo prašymo perkelti į pusiaukelės namus, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 3 punkto, t. y. į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 p.); turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 p.), todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą dėl perkėlimo atlikti tolesnę bausmę į pusiaukelės namus: pareiškėjas yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, neturi nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris socialinio tyrimo išvados vertinimu, rodo, kad tikslai dar nepasiekti, nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė.

Kaip matyti iš Komisijos siūlymo, pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse ir reikalauja tolesnių tikslingų veiksmų, todėl šiuo metu perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į pusiaukelės namus nebūtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Nors pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jis atitinka Aprašo nuostatas perkėlimui į pusiaukelės namus, tačiau pažymėtina, jog pagal Aprašo 11.7 punktą Komisija turi įvertinti pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra nuteistas, jų pavojingumą ir pobūdį, o tai siūlyme dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus labai detaliai ir buvo išdėstyta: pareiškėjo nusikalstamos veikos, dėl kurių pareiškėjas yra nuteistas, jų pavojingumas ir pobūdis, taip pat buvo vertintos ir kitos aplinkybės, kurios turėjo įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, t. y. kad pareiškėjas nepakankamai geba kontroliuoti elgesį, neturi pakankamų problemų sprendimo įgūdžių bei savo elgesio pasekmių įvertinimo, ši stoka yra aktuali ir siejama su pareiškėjo nusikalstamu elgesiu, kriminogeniniais veiksniais.

Kaip minėta, pagal BVK 69 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta.

Teismo vertinimu, Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus ir remdamasi 2022-01-22 socialinio tyrimo išvada Nr. 57-19, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, t. y. kad bausmės atlikimo metu ši rizika nebuvo akivaizdžiai sumažinta. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada ir priimtu siūlymu, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus nepatenkintas, kadangi pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius sumažinti jų įtaką, o akivaizdi pažanga reiškia realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą. Nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad nusikalstamo elgesio rizika pareiškėjo akivaizdžiai buvo sumažinta, kuri reikštų realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą.

Sutiktina ir su Departamento sprendime padaryta išvada, kad nors pareiškėjo reguliarus dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, renginiuose, prevencinėse programose, rodo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, charakterizuoja jį teigiamai, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebus matoma, kol pareiškėjas neįsitrauks į priemones, orientuotas į konkrečių nustatytų rizikos veiksnių valdymą, ir aktyviai jose nedalyvaus dėdamas asmenines pastangas. Kilus neaiškumams dėl rizikos veiksnių nustatymo ir socialinės reabilitacijos priemonių, tinkamiausių pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymui, rekomenduoja kreiptis į pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistus.

Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN direktoriaus 2022-03-15 sprendimas Nr. 42-587 yra argumentuotas ir motyvuotas, aiškus, kad būtų suprantamas, yra aiškiai įvardytos prašymo netenkinimo priežastys, todėl nėra pagrindo jį naikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Departamento, išnagrinėjusio pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, 2022-04-15 sprendimas Nr. 2S-979 yra motyvuotas, išsamus, aiškus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikini Vilniaus PN ir Departamento administracinius aktus, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Vilniaus PN perkelti pareiškėją toliau atlikti bausmę į Vilniaus PN specialų padalinį pusiaukelės namus.

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis, vadovaudamasis Aprašo 14 punktu, kuriame numatyta, kad tuo atveju, jei nuteistojo prašymas arba įstaigos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus nebuvo patenkintas, pakartotinai klausimas dėl šio nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po 4 mėnesių nuo sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus priėmimo dienos. Prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus turi būti adresuojamas Departamento direktoriui. Taigi, pareiškėjas, vadovaudamasis išaiškintu, turi teisę dar kartą kreiptis su prašymu perkelti jį atlikti likusią bausmę į pusiaukelės namus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėIndrė Žvaigždinienė