Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-921-957/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
1-921-957/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63186-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
J. S., K. B.
Nukentėjusysis
J. L., E. B.
Advokatai
Edgaras Karalius, Eugenijus Šuliokas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-921-957/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63186-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam J. S., jo gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui,kaltinamajam K. B.,nukentėjusiajam J. L.,nukentėjusiajam E. B., jo atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui,

viešame teismo posėdyje žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku ir UAB (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį - 4 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2015 m. lapkričio 15 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Šilo gatvėje, prie slidinėjimo trasų, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, aplinkinių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prikibo prie nukentėjusiojo J. L. ir, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, vieną kartą ranka sudavus nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko ant žemės nukrito ir sudužo nukentėjusiojo J. L. akiniai, 70 eurų vertės, ne mažiau kaip 5 kartus rankomis sudavus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, kojos keliu sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, K. B. sudavus nukentėjusiajam J. L. kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas ir vieną smūgį kietu nenustatytu daiktu į galvą, K. B. užsiundžius stafordšyro terjerų veislės šunį, kuris įkando J. L. į ranką, tuo metu jis (J. S.) vandališkais veiksmais, tyčia iš chuliganiškų paskatų, tai yra be jokios priežasties alkūne išdaužė nukentėjusiajam J. L. priklausančio automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo pusės durelių lango, priekinio, galinio, mažojo galinio ir bagažinės stiklus, bendros 150 Eur vertės, tokiais bendrais įžūliais ir vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kaktos kairėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame žande, kairiame žaste, odos nubrozdinimais nugaros kairėje, kairiame šone, žastuose, dešinėje plaštakoje, kastine žaizda dešinės plaštakos IV-e piršte.

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. S. 2015 m. lapkričio 16 d., apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie picerijos, esančios Vilniuje, Saulėtekio al. 32, aplinkinių akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų panaudojo nukentėjusiojo E. B. atžvilgiu fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad vieną kartą kumščiu sudavė E. B. į galvos sritį, o E. B. pargriuvus ant žemės, jis (J. S.) tyčia užšoko ant E. B. kairiosios kojos šlaunies, taip E. B. padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvas kairio žasto odoje, kairio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio lūžį, tokiais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė E. B. sveikatą.

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

K. B. 2015 m. lapkričio 15 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Šilo gatvėje, prie slidinėjimo trasų, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, aplinkinių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą L. aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie nukentėjusiojo J. L. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, vieną kartą ranka sudavus J. L. į veido sritį, dėl ko ant žemės nukrito ir sudužo nukentėjusiojo J. L. akiniai, 70 eurų vertės, ne mažiau kaip 5 kartus rankomis sudavus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, kojos keliu sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, jis (t. y. K. B.) sudavė J. L. ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas ir vieną smūgį nenustatytu kietu daiktu į galvą, užsiundė jam priklausantį stafordšyro terjerų veislės šunį, kuris įkando J. L. į ranką, o tuo metu J. S. įžūliais veiksmais, tyčia iš chuliganiškų paskatų, tai yra be jokios priežasties alkūne išdaužė nukentėjusiajam J. L. priklausančio automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo pusės durelių lango priekinio, galinio, mažojo galinio ir bagažinės stiklus – 150 eurų vertės ir pasišalino, tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kaktos kairėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame žande, kairiame žaste, odos nubrozdinimais nugaros kairėje, kairiame šone, žastuose, dešinėje plaštakoje, kastine žaizda dešinės plaštakos IV-e piršte.

Šiais veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis J. S. parodė, kad atvažiavo į aikštelę, sėdėjo. Šalia sėdėjo J. L. su draugais. Pažįstamas E. pradėjo konfliktuoti su šalia buvusiais vaikinais, ko pasekoje jie pradėjo muštis. Į konfliktą įsitraukė šuo. Jis (t. y. J. S.) kvailai pasielgė ir išdaužė langą, nežino, kodėl taip padarė, gal norėdamas atkreipti dėmesį. Daugiau tame įvykyje jis nefigūravo, smūgių niekam nesudavė. Ką darė K. B., jis nematė, gal bandė asmenis skirti ar laikyti šunį, kad nebūtų problemų. E. L. mušėsi su J. L. Šiame epizode buvo E. L. kaltė. Jam nespėjus išlipti iš automobilio, E. L. jau buvo pradėjęs muštis. Nebuvo išankstinio nusiteikimo, susitarimo su draugais dėl to, kad eitų muštis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamasis J. S. parodė, kad naktį jie nuvažiavo į piceriją pavalgyti. Jis buvo išgėręs. Picerijoje stovėjo E. B. su kolegomis, berods buvo trise. Viskas prasidėjo dėl žodinio konflikto, nes jie irgi buvo išgėrę. Tarpusavyje susikivirčijo, susiėmė, krito. Pripažįsta, kad E. B. koja lūžo dėl jo veiksmų. Kaltę pripažįsta. Buvo žodinis konfliktas, po to pradėjo stumdytis, draskytis. Jis buvo išgėręs 3-4 alaus.

Papildomai kaltinamasis paaiškino, kad sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštais civiliniais ieškiniais. Yra teistas 2014 m. už sukčiavimą. Šiuo metu jis rimtai vysto įmonės (duomenys neskelbtini) veiklą, prekiauja šaldytais produktais. Šioje firmoje jis organizuoja prekių atvežimą, sandėliavimą. Visa tai jis atlieka vienas. Be to, jis dirba ir kitą darbą. Jo užimtumas yra didelis, nėra laiko šioms visoms nesąmonėms. Alkoholio daugiau nevartoja. Daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Jis yra pasiryžęs keisti gyvenimą, dirbti, užsiimti rimtais reikalais. Šeimos ir vaikų jis neturi. Nukentėjusiųjų atsiprašė, susitaikė, susitarė su jais.

Kaltinamasis K. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad konfliktas kilo dėl E. E. buvo išgėręs, užkalbino asmenis. Kai prasidėjo konfliktas, jis (t. y. K. B.) sėdėjo mašinoje. Išlipo iš jos, nes ir E. buvo vienas, o J. L. buvo su daugiau žmonių. Išlipo pažiūrėti kas vyksta, nepuolė muštis, o šuo iš karto „gesina“ konfliktą. Dažnai, kai įvyksta konfliktas, šuo kimba. Jis bandė visais būdais nuraminti šunį ir pasodinti jį į mašiną. Komandos „pulti“ jis nedavė. Tas šuo pats šoko, jis ir jam tada įkando. Nemano, kad jis labai svaidėsi kumščiais. Gal galėjo trenkti nepilna jėga, bet ne norėdamas sužaloti, o traukdamas šunį. Pripažįsta, kad J. L. sužalojimus patyrė dėl jų (t. y. kaltinamųjų) veiksmų. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu. Šiuo metu jis dirba, plėtoja įmonės veiklą. Jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Daugiau nepakliūna į tokias situacijas, nori tvarkingo, gražaus gyvenimo, sukurti šeimą. Šio įvykio metu iš pradžių jis nebuvo vartojęs alkoholio, paskui paragavo alaus. Šiuo metu nei geria, nei rūko, stengiasi sportuoti. Laisvalaikiu mėgsta žvejoti, susitinka su draugais, užsiima kanojų irklavimu.

Nukentėjusysis J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji jo atsiprašė, atlygino žalą, jis jiems pretenzijų neturi. Jis su kaltinamaisiais susitaikė, jiems atleido.

Nukentėjusysis E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis bendravo su kaltinamaisiais, su jais susitaikė, kaltinamieji atlygino jam dalį žalos, dėl likusios žalos atlyginimo susitarė. Jis atleido kaltinamiesiems, neturi jiems pretenzijų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusysis J. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d., apie 21.30 val., jis kartu su A. N. ir R. N. buvo Vilniuje, Šilo gatvėje, prie slidinėjimo trasų, su jo automobiliu „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jie sėdėjo ir valgė automobilyje. Prie jų automobiliu „BMW“, tamsios spalvos (numerių nematė) privažiavo trys jiems nepažįstami vaikinai ir mergina, jie turėjo su savimi šunį. Automobilio „BMW“ vairuotojas paprašė užsirūkyti. J. L. pamatė, kad visi automobilyje sėdintys buvo girti. Jis davė cigaretę ir jie nuvažiavo, tačiau po kelių minučių sugrįžo. Jis su draugais tuo metu stovėjo lauke ir rūkė. Iš automobilio „BMW“ išlipo vairuotojas ir dar du vaikinai. Atvykę vaikinai pradėjo juos klausinėti, iš kur jie, kur gyvena, ką čia veikia. Susidarė įspūdis, kad atvykę vaikinai ieško priežasties konfliktui. Jis kalbėjo su vairuotoju, o kiti du kalbėjosi su jo draugais. Jiems kalbantis, „BMW“ vairuotojas trenkė jam ranka į veidą. Kadangi jis buvo su akiniais, jie nukrito ir sudužo. Akinių vertė 70 eurų. Po to „BMW“ vairuotojas trenkė dar kartą ranka. Jis pasitraukė į šoną, o tas vaikinas paklausė: „kur tu bėgi“ ir vėl pradėjo mušti jį rankomis ir smūgiavo keliu į veidą. Įvykio metu kažkas iš kompanijos laikė šunį, jį paleido ir tas pradėjo kandžioti jam kairįjį šoną. Taip pat tuo metu jį mušė tiek automobilio „BMW“ vairuotojas, tiek su juo buvę jaunuoliai. Kažkas šaukė „šauk“ ir trenkė jam per galvą kažkuo metaliniu. Viskas truko keletą minučių. Kur tuo metu buvo jo draugai, nematė. Automobilio „BMW“ vairuotojas buvo įlindęs į jo automobilį ir matomai ieškojo vertingų daiktų, ką pavogti, tačiau nieko ten nerado, nes nieko ir nebuvo. Jis matė, kaip vienas iš tos kompanijos vaikinų kažkokiu daiktu išdaužė jo automobilio vairuotojo durų stiklą, kairės pusės keleivio durų stiklą, taip pat trikampį kairės pusės stiklą ir bagažinės durų stiklą. Mergina muštynėse nedalyvavo. Muštynės baigėsi staigiai, atvykę vaikinai sušoko į automobilį ir išvažiavo (1 t., b. l. 13).

Nukentėjusysis J. L. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie jo pirmiausiai prisikabino ir pradėjo jį mušti vaikinas, kuris vairavo „BMW“ markės automobilį. Šis vaikinas, klausinėdamas nereikšmingų dalykų apie tai, kur jis gyvena ir panašiai, ir jam atsakius, kad tai ne jo reikalas, be jokios priežasties kumščiu sudavė jam į galvos sritį. Jam iš karto ant žemės nukrito akiniai, kurie sudužo. Jis pora žingsnių atsitraukė, o tas vaikinas ir toliau jam sudavė rankomis į galvos sritį ne mažiau 5 smūgių. Kai jis užsidengė veidą ir pritūpė, suprato, kad jį dar mušė kitas vaikinas, kaip dabar žino – K., kurio šuo jį apkandžiojo. Šis vaikinas netgi po įvykio jį susirado ir bandė derėtis, tačiau jis nebuvo linkęs, nes jam pradžioje buvo skaudu ir nesuprantamas toks chuliganiškas elgesys. Trečiasis vaikinas, kuris buvo aukščiausias, įtaria, kad jam išdaužė automobilio stiklus, nes jų dūžius girdėjo, kai buvo mušamas. Taigi, dėl jam priklausančio automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išdaužtų keturių, t. y., vairuotojo pusės durelių lango priekinio, galinio, mažojo galinio ir bagažinės stiklų, padaryta - 150 Eur žala. Dėl sudaužytų akinių jis patyrė 70 Eur žalą. Dėl šuns įkandimų buvo suplėšyta striukė – padaryta 30 Eur žala, džemperis – padaryta 30 Eur žala. Dėl veido sužalojimo jis negalėjo eiti į darbą, prabuvo 2 savaites nedarbingume. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė 500 Eur žalą. Nori, kad šie asmenys būtų nubausti (1 t., b. l. 15).

Šalies argumentai

J. L. 2015 m. lapkričio 16 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d., apie 21.30 val., šalia slidinėjimo trasų, aikštelėje jį ir du jo draugus R. N. ir A. B. užpuolė ir sumušė atvykusi „BMW“ automobiliu trijų vaikinų kompanija. Taip pat pjudė šunimi, kuris sukandžiojo jam kairį šoną. Dėl įvykio jis patyrė fizinę ir materialinę žalą (1 t., b. l. 10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3884/15(01) matyti, kad J. L. padaryta poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kaktos kairėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame žande, kairiame žaste; odos nubrozdinimai nugaros kairėje, kairiame šone, žastuose, dešinėje plaštakoje; kastinė žaizda dešinės plaštakos IV-e piršte. Dešinės plaštakos poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairės ausies kaušelyje, kaktos kairėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiajame žande, kairiame žaste padarytos paveikus kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai ir žaizda padaryti kietais bukais, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais, daiktais. Morfologonių požymių, nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek minėtomis galvos sritimis atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Odos nubrozdinimai nugaros kairėje, kairiame šone, žastuose, dešinėje plaštakoje, žaizda dešinės plaštakos IV-e piršte nebūdinga griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus paviršius. Sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai rankose nėra. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dešimčia trauminių poveikių, iš kurių ne mažiau kaip du poveikiai į dešinę plaštaką. Sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie konkretų žalojusį daiktą (įrankį) nėra. Sužalojimų lokalizacija nenurodo sužalojimų padarymo sekos (1 t., b. l. 25-26).

Liudytojas R. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d., apie 21.30 val., kartu su J. L. ir A. N. buvo Šilo gatvėje, Vilniuje, prie slidinėjimo trasų su automobiliu „Audi“, kuris priklauso J. L. Jie sėdėjo ir valgė automobilyje. Prie jų privažiavo automobiliu „BMW“ trys nepažįstami vaikinai ir mergina. Jie turėjo rudos spalvos kovinį šunį, atrodo, stafordšyro veislės. Automobilio „BMW“ vairuotojas paprašė J. užsirūkyti. Kiek pamena, J. davė cigaretę ir „BMW“ nuvažiavo, tačiau apsisuko ir grįžo. Jie išlipo iš automobilio parūkyti ir privažiavę asmenys pradėjo juos klausinėti, iš kur jie, kur gyvena. Suprato, kad jie ieško priežasties konfliktui. Pamatė, kaip „BMW“ vairuotojas staiga, be jokios priežasties kelis kartus rankomis smūgiavo J. Jis su A. pribėgo ir tuo pat metu kažkas iš tos kompanijos šaukė kad paleis šunį. Ir kaip suprato, šunį paleido. Tuomet jis pasakė, kad skambins policijai. Vienas iš kompanijos pribėgo prie jo, R. N. traukėsi į mišką. Viskas truko keletą minučių. Taip pat girdėjo, kaip dužo stiklai, vėliau suprato, kad buvo daužomi automobilio „Audi“ stiklai. Dėl šio įvykio fizinės ir materialinės žalos nepatyrė (1 t., b. l. 39).

Liudytojas A. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d., apie 22.00 val., jis kartu su J. L. ir R. N. buvo Vilniuje, Šilo gatvėje, prie slidinėjimo trasų su automobiliu „Audi“, kuris priklauso J. L. Jie sėdėjo ir valgė automobilyje. Prie jų privažiavo automobiliu „BMW“ trys vaikinai ir mergina. Automobilio „BMW“ vairuotojas paprašė užsirūkyti. Kiek pamena, J. davė cigaretę ir „BMW“ nuvažiavo, tačiau netrukus apsisuko ir grįžo. Jie išlipo iš automobilio parūkyti. Privažiavę asmenys pradėjo juos klausinėti, iš kur jie, kur gyvena. Susidarė įspūdis, kad jie ieško priežasties konfliktui. Jis kalbėjo su vienu iš tos kompanijos vaikinų. Jiems kalbantis tarp J. L. ir vieno iš tos kompanijos vaikinų kilo muštynės. Du vaikinai iš tos kompanijos puolė mušti J. L. A. N. pradėjo ginti J. L. ir gavo smūgį į veidą. Nuo ko gavo smūgį, neatsimena. Jie su R. atsitraukė. Kadangi buvo tamsu, labai prastai matė patį įvykį. Girdėjo, kad buvo daužomas automobilis. Taip pat toje kompanijoje buvo šuo, atrodo, stafordšyro veislės. Jo šuo nepuolė. Jiems su R. atsitraukus, tie vaikinai ir mergina sušoko į automobilį ir išvažiavo. Vėliau po įvykio pamatė, kad šuo apdraskė J. Taip pat buvo apgadintas J. automobilis: išdaužti keli durų stiklai (1 t., b. l. 41).

Liudytojas A. N. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykis 2015 m. lapkričio 15 d. buvo jau vakare, kai buvo tamsu, todėl konkretizuoti asmenų veiksmus, kurie mušė J. L. ir sudaužė jo automobilį, negali. Visas įvyko labai greitai. Be to, jo regėjimas yra silpnas. Ar smūgį gavo tyčia, ar dėl to kad įsikišo į tarpą, kai gynė J. L., atsakyti negali, nes kaip ir minėjo buvo ir tamsu ir jis blogai mato. Kurio iš atvykusių vaikinų buvo šuo, taip pat atsakyti negali. Netgi nematė pradžioje, ką jis darė, tik vėliau kai tie vaikinai išvažiavo, pamatė apkandžiotą J. Dėl šio įvykio A. N. nesijaučia nukentėjęs, niekam pretenzijų nereiškia. Šioje situacijoje nukentėjo tik J. L., kuris buvo ir sumuštas, ir buvo sudaužytas jo automobilis (1 t., b. l. 43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ trečiosios kuopos vyresniojo patrulio Š. V. 2015 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 15 d., patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su vyr. patruliu G. S., apie 21.03 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS gautas pranešimas, kad Šilo g. prie slidinėjimo trasų lauks pranešėjas, kurio paprašė iškviesti policiją sumušti asmenys. Atvykus minėtu adresu kreipėsi E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad važiuodamas Šilo gatve pastebėjo asmenis, kurie stabdė pravažiuojančias mašinas, kurie jam sustojus paprašė iškviesti greitąją pagalbą, nes buvo sumušti nepažįstamų asmenų. Įvykio vietoje nustatyta, kad nukentėjęs asmuo yra J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jis su draugais (R. N., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini)) atvyko su automobiliu „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pavalgyti į Šilo gatvėje esančią neasfaltuotą stovėjimo aikštelę. Po kiek laiko privažiavo automobilis „BMW“, 5 klasės universalas, tamsios spalvos, iš kurio išlipusi neblaivi kompanija (trys vaikinai ir mergina) paprašė nukentėjusiųjų parūkyti. J. L. pasakė, kad cigarečių neturi ir sudrausmino vairuotoją dėl to, kad šis vairuoja automobilį neblaivus. Kilus konfliktui J. L. buvo sumuštas ir apkandžiotas šuns, kurį turėjo „BMW“ keleiviai. Taip pat „BMW“ vairuotojas bei keleiviai išdaužė automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo pusės šoninius stiklus, galinį stiklą ir pasišalino link Antakalnio gatvės. R. N. ir A. N. nenukentėjo. J. L. GMP 0841 nuvežė į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 5).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2015 m. lapkričio 15 d., apie 20.58 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Šilo g., prie slidinėjimo trasų, aikštelėje priėjo trys vaikinukai ir paprašė, kad iškviestų policiją, nes juos užpuolė (1 t., b. l. 6).

Iš 2015 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovintis prie Saulėtekio al. 43 (1 t., b. l. 8-9).

Nukentėjusysis E. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d., apie 2.00 val., jis buvo prie picerijos, Vilniuje, adresu Saulėtekio al. 32. Būnant picerijoje pamatė, kaip tamsios spalvos automobilis „BMW“ per šaligatvį nuvažiavo link kiosko. Vėliau atėjo du vaikinai prie picerijos. Įvykis su jį sužalojusiu vaikinu prasidėjo tada, kai jis vaikinui nepakluso eiti į piceriją. Prasidėjo žodinis konfliktas. Vaikinas kumščiu vieną kartą sudavė jam į galvos sritį, dėl ko jis pargriuvo, net nespėdamas jam smūgiuoti atgal. Buvo praradęs sąmonę. Kai atsimerkė, vaikinas vis dar stovėjo šalia. Tada vaikinas jam su savo kojos padu iš viršaus užšoko ant jo kojos šlaunies, kuri yra trumpesnė, dėl ko jis šlubuoja. Iš skausmo jis vėl prarado sąmonę. Net nežino, po kiek laiko pabudęs, pamatė, kad į jo petį įsikandęs šuo ir velka jį bei purto. Išsigandęs, kad šuo gali įkasti ir į kaklą, pradėjo šauktis pagalbos. Kas šunį patraukė nuo jo, nematė. Gulėjo iki tol ant žemės, kol atvyko greitoji pagalba. Negalėjo net pajudėti iš vietos, nes kojos šlaunikaulis buvo išlūžęs. Gydymas truko 3 mėnesius, nes jis negalėjo remtis koja. Šiuo metu įstatyta plokštelė, dėl kurios reikės kreiptis vėl į gydymo įstaigą. Dėl šio įvykio jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur. Dėl šuns padarytų veiksmų, t. y. dėl kastinių žaizdų petyje patyrė - 300 Eur žalą. Taip pat buvo sudraskyti rūbai - striukė - 100 Eur vertės, megztinis - 60 Eur vertės, maikutė - 40 Eur vertės, bendrai dėl turto sugadinimo patyrė 200 Eur žalą. Nori kad asmenys būtų nubausti dėl tokio elgesio (1 t., b. l. 94).

Šalies argumentai

E. B. 2015 m. lapkričio 16 d. protokole-pareiškime nurodė, kad jam būnant prie picerijos, Vilniuje, Saulėtekio al. 32, jį nei iš šio, nei iš to sumušė nepažįstami asmenys. Matė, kad jie atvažiavo su 5 serijos „BMW“ automobiliu. Pamena, kad trenkė į galvą ir į koją asmuo, kuris buvo pats aukščiausias iš tų keturių asmenų, pamena, kad kandžiojo šuo. Ne viską apie tą įvykį pamena, galimai buvo praradęs sąmonę. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinių sužalojimų (1 t., b. l. 84-85).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3909/15(01) matyti, kad E. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, daugybiniai odos nubrozdinimai, kastinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kairio peties sąnario srityje, kraujosruvos kairio žasto odoje, kairio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio lūžis. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. lapkričio 16 d.). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio šlaunikaulio lūžio E. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, kairio šlaunikaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai - nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, nėra būdingi griuvimui bei savęs susižalojimui (1 t., b. l. 103-104).

Liudytojas E. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d., apie 2.00 val., jis su draugais V. L. ir E. B. ėjo pirkti picos Vilniuje, Saulėtekio al. 32. Atėję prie picerijos pamatė privažiuojantį automobilį „BMW“, kuriame buvo keturi vaikinai su koviniu šunimi, galimai stafordšyro terjeru. Iš automobilio išlipo du vaikinai ir nuėjo prie picerijos, su jais buvo šuo. Kiti du vaikinai parkavo automobilį šalia esančios „IKI“ parduotuvės. Pirmieji du vaikinai bandė įeiti į piceriją, tačiau jų darbuotoja nenorėjo įleisti, nes jie elgėsi agresyviai ir, kaip minėjo picerijos darbuotoja, jau anksčiau su jais buvo konfliktų. Picerijos darbuotoja stovėjo su tais vaikinais lauke. E. B. išėjo į lauką ir sustojo netoli tų vaikinų. Vienas iš vaikinų (aukščiausias iš tos kompanijos) prišoko prie E. B. ir pradėjo jį mušti rankomis. Jis bandė išskirti juos. Žemesnis lietuviškai bandė sakyti, kad „tegul išsiaiškina vienas ant vieno“. Tuo pat metu su vaikinais buvęs šuo įsikibo į E. petį. Taip pat atsirado dar du su jais buvę vaikinai. Jis (t. y. E. R.) bandė traukti E. į šoną. Jam vienas iš vėliau atėjusių vaikinų pasakė nelįsti, nes galimai panaudos ginklą. Bet paties ginklo nedemonstravo. Jis (t. y. E. R.) įėjo į piceriją iškviesti policiją, tada per picerijos užpakalines duris nubėgo į bendrabutį, kuriame gyvena, pasikviesti draugus. Kai grįžo, jau buvo atvykusi policija (1 t., b. l. 122).

Liudytojas E. R. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d., apie 2.00 val. su draugais E. B., V. L. ėjo pirkti picos Vilniuje, Saulėtekio al. 32. Visi trys jie yra iš (duomenys neskelbtini), tačiau visi studijavo VGTU. Su V. baigė studijas, o E. dar liko metai. Tą vakarą visi buvo išgėrę vienodai alkoholio. Kad būtų labai girti, taip nebuvo. Apie tai, kaip atvyko prie picerijos „BMW“ markės automobilis, jau davė išsamius parodymus. Jie visi trise stovėjo lauke, tačiau išėjusi picerijos darbuotoja, pasakė, kad jiems geriau eiti į vidų, nes atvyko konfliktiški vaikinai. Tuomet jie įėjo į vidų. Iš automobilio „BMW“ išlipę pirmieji du vaikinai, nuėjo link picerijos. Kiti du likę automobilyje, jį parkavo. Tų atėjusių dviejų vaikinų picerijos darbuotoja nenorėjo įleisti, stovėjo su jais lauke ir kalbėjo. Nežino dėl kokių priežasčių, tačiau E. pirmas išėjo į lauką. Ką E. kalbėjo su tais vaikinais kalbėti, jis negirdėjo. Po maždaug 15 sek. į lauką išėjo ir jis su V. Tarp E. ir aukščiausio vaikino (iš pirmųjų dviejų atėjusių) jau vyko žodinis konfliktas. Tada aukštesnis vaikinas sudavė E. kumščiu į galvos sritį. Jie abu susikibo ir grūmėsi. Kiek vienas kitam sudavė smūgių nežino, neskaičiavo, bet tikrai daugiau gavo E. Aukštesnis vaikinas pargriovė E. ant žemės ir demonstratyviai su savo koja, jam iš viršaus batu sudavė į šlaunį. Pasigirdo kojos trakštelėjimas. Matė, kad E. iš skausmo trumpam prarado sąmonę. Prieš tai, kai dar E. pargriuvo, į jo petį įsikibo kažkurio iš tos kompanijos šuo. Netrukus pamatė, kad E. visa striukė sudraskyta. Jis (t. y. E. R.) nubėgo į piceriją kviesti apsaugą, o L. kvietė policiją, greitąją. Išbėgęs į lauką, visą dėmesį nukreipė į E. Tie vaikinai išsivaikščiojo. Jis (t. y. E. R.) dėl šio įvykio nenukentėjo (1 t., b. l. 124).

Liudytojas V. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d., apie 2.00 val., jis su draugais E. R. ir E. B. ėjo pirkti picos Vilniuje, Saulėtekio al. 32. Atėję prie picerijos pamatė, kad prie picerijos privažiavo keistai manevruodamas „BMW“ automobilis, kuriame buvo keturi vaikinai su šunimi. Iš šio automobilio išlipo du vaikinai ir nuėjo prie picerijos, su jais buvo šuo, kuris lakstė šalia. Šuo buvo be antsnukio. Kiti du parkavo automobilį šalia esančios „IKI“ parduotuvės. Tie du vaikinai bandė įeiti į piceriją, tačiau jų darbuotojai nenorėjo įleisti, nes jie buvo agresyvūs ir, kaip minėjo picerijos darbuotoja, jau anksčiau su jais buvo konfliktų. Picerijos darbuotoja aiškinosi su tais vaikinais lauke. E. B. išėjo į lauką ir stovėjo netoli tų vaikinų. Jis su E. R. irgi išėjo. Vienas iš vaikinų (aukščiausias iš tos kompanijos) prišoko prie E. ir pradėjo mušti rankomis. Jie bandė išskirti juos. Žemesnis lietuviškai bandė sakyti, kad „tegul išsiaiškina vienas ant vieno“. Tuo pat metu su vaikinais buvęs šuo įsikibo į E. petį. Taip pat atsirado dar du vaikinai buvę su jais. E. bandė traukti E. į šoną. Jam vienas iš vėliau atėjusių vaikinų pasakė nelįsti nes panaudos ginklą. Bet paties ginklo nedemonstravo. E. tada nuėjo į piceriją ir paprašė iškviesti policiją. Jis (t. y. V. L.) buvo šalia ir skambino draugams, kad ateitų padėti, užėjo į piceriją. Kai išėjo, šalia gulinčio E. stovėjo keturi vaikinai, kažkas iš jų tramdė šunį. Jam artėjant prie E., tie vaikinai pradėjo trauktis link miško. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Vaikinų, kurie mušė E., atpažinti negalėtų. Aukščiausias, kuris mušė E., buvo apie 190 cm. ūgio, sportiško sudėjimo, vilkėjo pilkas kelnes, tamsią striukę. Dėl šio įvykio nei fizinės, nei materialinės žalos jis pats nepatyrė (1 t., b. l. 120).

Liudytojas M. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d., visą dieną, praleido namie, buvo su draugais, įrašinėjo dainą. Apie 23-24 val. pas jį atvažiavo trys pažįstami, vieno vardas E., kito J., jie gyvena Antakalnyje. Dar vienas vaikinas yra pravarde duomenys neskelbtini), jo vardo nežino. Jie atvažiavo su „BMW“ automobiliu. Jie visi buvo gerai išgėrę. Jie buvo su šuniu, Stafordšyro terjero veislės. Tuomet jie važinėjosi po Antakalnio rajoną. Nuvažiavo prie Saulėtekio al., į miškelį. Ten išlipo iš automobilio, visi pagėrė alaus. Pritrūkus gėrimų, važiavo į visą parą veikiančią parduotuvę - piceriją, esančią Saulėtekio al. Jis su visais „BMW“ keleiviais ir vairuotoju, berods J., nuėjo į piceriją nusipirkti alkoholio. Ten įvyko konfliktas tarp jų ir barmenų. Tačiau jis nesigilino į konfliktą, jame nedalyvavo, iškart pasišalino į lauką. Toje picerijoje - parduotuvėje buvo dar viena kompanija. Kiek žino, ta kompanija, su likusiais picerijoje jo pažįstamais apsižodžiavo. Konfliktas persikėlė į lauką ir prasidėjo muštynės, tačiau, kas ką mušė, jis nematė. Jis muštynėse nedalyvavo, tačiau matė, kad šuo atbėgo iš automobilio ir kandžiojo vieną žmogų. Jis pribėgo, iš karto pradėjo atitraukinėti šunį, bandė padėti keltis kažkokiam vaikinui, kurį kandžiojo tas šuo. Tuo tarpu visi jo pažįstami išsilakstė. Atvažiavo policijos pareigūnai. Jie jį surakino antrankiais ir pristatė į policijos komisariatą, o po to į nakvynės namus „SALA“, kad išblaivintų, nes jis buvo smarkiai išgėręs (1 t., b. l. 127).

Liudytoja D. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d. ji dirbo picerijoje Vilniuje, Saulėtekio al. 32, virėja - kepėja. Maždaug apie 1.30 val. ji stovėjo lauke prie picerijos su trimis studentais iš Telšių. Tuo metu prie picerijos privažiavo „BMW“ markės automobilis. Jame sėdėjo trys ar keturi vaikinai bei šuo. Vaikinai su „BMW“ automobiliu kabinėjosi prie vaikinų iš Telšių. Matydama gręsiantį konfliktą, ji pasiūlė telšiškiams eiti į piceriją ir neišeiti. Ji vaikinų iš „BMW“ automobilio į piceriją neleido. Tačiau telšiškiai išėjo į lauką. Aukščiausiais vaikinas iš „BMW“ automobilio pasakė, kad gali trenkti vienam iš telšiškių, kad šis neatsikels. Ir trenkė, o gal spyrė, jau nebepamena. Tuomet pribėgo dar keli vaikinai, atbėgo šuo, kuris įsikibo į gulinčiojo striukę. Du telšiškiai pabėgo. Ji pradėjo šaukti, iškvietė apsaugą. Gulintis vaikinas nusiėmė striukę, šuo su ja ir mušeikomis nubėgo į mišką. Tuomet atvyko policija, greitoji, apsauga (1 t., b. l. 132).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ trečiosios kuopos vyresniojo patrulio Š. V. 2015 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 16 d., patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su vyr. patruliu G. S., apie 2.22 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Saulėtekio al. 32 prie picerijos vyksta muštynės, galimai šaudoma iš ginklo. Atvykus minėtu adresu rastas sužalotas jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo, tai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad prie picerijos jį užpuolė ir sumušė keturių asmenų grupė ir siundė ant jo šunį, kuris jam įkando. Atvykusi GMP 0825 nukentėjusįjį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Dirbant įvykio vietoje iš miškelio išėjo apie 20-25 metų jaunuolis, kuris užėjęs į picerijos patalpas ieškojo savo telefono ir kuprinės. Kaip vėliau paaiškėjo, tai M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su M. Ž., radijo ryšiu buvo pranešta, kad automobilyje „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo galimai atvyko užpuolikai, buvo rasti dokumentai, priklausantys M. Ž., todėl įtariant, kad M. Ž. dalyvavo įvykyje, jis buvo sulaikytas. Kadangi M. Ž. elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Taip pat įvykio vietoje buvo aptiktas juodos spalvos telefonas. Įvykio liudininkai: V. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini). M. Ž. pristatytas į 1 PK (1 t., b. l. 86).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyresniosios patrulės J. B. 2015 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 16 d., apie 2.20 val., patruliuojant kartu su patruliu G. P., iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Saulėtekio al. 32, prie picerijos šaudosi su šautuvais. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad chuliganai galimai pasišalino su „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) arba nubėgo į miškelį. „BMW“ automobilis rastas stovintis „Saulėtekio al. 17, „Iki“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis buvo atrakintas, atidarytos galinės dešinės pusės durelės. Automobilyje rasta kuprinė su asmens tapatybės dokumentu, priklausančiu M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurį kitoje gatvės pusėje, prie picerijos jau sulaikė ARGO 23 ir pristatė į 1 PK. Automobilis stipriai aptaškytas purvu, tačiau matėsi priekinio dešinės pusės bamperio ir sparno apgadinimai, taip pat pakrypęs į vidų ratas (1 t., b. l. 87).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2015 m. lapkričio 16 d., apie 2.19 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Saulėtekio al. 32, šaudosi su šautuvais, skubiai reikia pagalbos (1 t., b. l. 88).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2017 m. sausio 16 d. nutarimo matyti, kad paskelbta E. L. paieška (1 t., b. l. 56).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2017 m. sausio 16 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas E. L. atžvilgiu išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 58).

Iš 2017 m. gegužės 17 d. sutarties matyti, kad kaltinamieji J. S. ir K. B. susitaikė su nukentėjusiuoju J. L., atlygino jam padarytą žalą, nukentėjusysis jiems atleido, pretenzijų neturi, prašo bylą jų atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BK 38 straipsniu (2 t., b. l. 22).

Iš 2017 m. gegužės 18 d. sutarties matyti, kad kaltinamasis J. S. susitaikė su nukentėjusiuoju E. B. ir susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis jiems atleido, prašo bylą jų atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BK 38 straipsniu (2 t., b. l. 21).

Dėl J. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo J. S. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis J. S. apklausiamas teisme iš esmės pripažino savo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d., naktį, apie 2.00 val., jie su K. B. ir kitais asmenimis nuvažiavo į piceriją pavalgyti. Jis buvo išgėręs. Picerijoje stovėjo E. B. su kolegomis, berods buvo trise. Viskas prasidėjo dėl žodinio konflikto, nes jie irgi buvo išgėrę. Tarpusavyje susikivirčijo, susiėmė, krito. Pripažįsta, kad E. B. koja lūžo dėl jo veiksmų. Tokie kaltinamojo parodymai nors proceso eigoje nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau esminėse detalėse jie atitinka kitą bylos medžiagą, kuri byloje nutarus atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo išvardinta BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Štai nukentėjusysis E. B. apklausiamas tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d., apie 2.00 val., jis buvo prie picerijos, Vilniuje, adresu Saulėtekio al. 32. Būnant picerijoje pamatė, kaip tamsios spalvos automobilis „BMW“ per šaligatvį nuvažiavo link kiosko. Vėliau atėjo du vaikinai prie picerijos. Įvykis su jį sužalojusiu vaikinu prasidėjo tada, kai jis vaikinui nepakluso eiti į piceriją. Prasidėjo žodinis konfliktas. Vaikinas kumščiu vieną kartą sudavė jam į galvos sritį, dėl ko jis pargriuvo, net nespėdamas jam smūgiuoti atgal. Buvo praradęs sąmonę. Kai atsimerkė, vaikinas vis dar stovėjo šalia. Tada vaikinas jam su savo kojos padu iš viršaus užšoko ant jo kojos šlaunies, kuri yra trumpesnė, dėl ko jis šlubuoja. Iš skausmo jis vėl prarado sąmonę (1 t., b. l. 94). Tokios nukentėjusiojo parodymuose nurodytos aplinkybės detalizuoja kaltinamojo prisipažinimą, jos atitinka ir jo protokole-pareiškime išdėstytas aplinkybes, kurios tik patvirtina faktą, kad kilus konfliktui prieš jį smurtavo būtent J. S. (1 t., b. l. 84-85). Be to, liudytojas E. R. apklausiamas tyrimo metu parodė, kad šio įvykio metu aukštesnis vaikinas pargriovė E. ant žemės ir demonstratyviai su savo koja, jam iš viršaus batu sudavė į šlaunį. Pasigirdo kojos trakštelėjimas. Matė, kad E. iš skausmo trumpam prarado sąmonę (1 t., b. l. 124). Faktą, kad tik J. S. aktyviai mušė nukentėjusįjį patvirtino ir tyrimo metu apklausti liudytojai V. L. bei D. S. (1 t., b. l. 120, 132). Taigi, sugretinus pirmiau paminėtų asmenų parodymus su kaltinamojo J. S. parodymais matyti, kad būtent jis vienas aktyviais naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, ir tik jis vienas kontaktavo su nukentėjusiojo koja. Pažymėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3909/15(01) matyti, kad E. B. be kitų sužalojimų nustatytas kairio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio lūžis. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. lapkričio 16 d.). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio šlaunikaulio lūžio E. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, nėra būdingi griuvimui bei savęs susižalojimui (t. 1, b. l. 103-104).

Remdamasis pirmiau išdėstytais įrodymais teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog būtent tarp kaltinamojo J. S. panaudoto smurto ir kilusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo E. B. sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai rodo, jog kaltinamojo J. S. veika buvo tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo E. B. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinime nurodytas kaltinamojo J. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių objektyvių ir bent minimaliai kaltinamojo J. S. asmenines paskatas rodančių smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį E. B. aplinkybių. Priešingai, pats kaltinamasis negalėjo aiškiai nurodyti kokios nors reikšmingesnės smurtavimo priežasties, išskyrus tai, kad tai įvyko dėl neblaivumo. Kitų pirmiau paminėtų liudytojų parodymai tik patvirtina menkavertę ir mažareikšmę smurto dingstį – tarp išgėrusių asmenų dėl neaiškios priežasties kilusį žodinį konfliktą. Taigi teismas sprendžia, kad visiškai pasitvirtino ir faktas, kad J. S. prieš nukentėjusįjį E. B. smurtavo dėl chuliganiškų paskatų.

Konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. S. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip nesunkus nukentėjusiojo E. B. sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl J. S. ir K. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų J. S. ir K. B. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis J. S. apklausiamas teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad atvažiavo į aikštelę, sėdėjo. Šalia sėdėjo J. L. su draugais. Pažįstamas E. pradėjo konfliktuoti su šalia buvusiais vaikinais, ko pasekoje jie pradėjo muštis. Į konfliktą įsitraukė šuo. Jis (t. y. J. S.) kvailai pasielgė ir išdaužė langą, nežino, kodėl taip padarė, gal norėdamas atkreipti dėmesį. Daugiau tame įvykyje jis nefigūravo, smūgių niekam nesudavė. Ką darė K. B., jis nematė. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. B. iš esmės taip pat pripažino savo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką ir parodė, kad konfliktas kilo dėl E. E. buvo išgėręs, užkalbino asmenis. Kai prasidėjo konfliktas, jis (t. y. K. B.) sėdėjo mašinoje. Išlipo iš jos, nes ir E. buvo vienas, o J. L. buvo su daugiau žmonių. Išlipo pažiūrėti kas vyksta, nepuolė muštis, o šuo iš karto „gesina“ konfliktą. Dažnai, kai įvyksta konfliktas, šuo kimba. Jis bandė visais būdais nuraminti šunį ir pasodinti jį į mašiną. Komandos „pulti“ jis nedavė. Tas šuo pats šoko, jis ir jam tada įkando. Nemano, kad jis labai svaidėsi kumščiais. Gal galėjo trenkti nepilna jėga, bet ne norėdamas sužaloti, o traukdamas šunį. Pripažįsta, kad J. L. sužalojimus patyrė dėl jų (t. y. kaltinamųjų) veiksmų. Tokie kaltinamųjų J. S. ir K. B. parodymai proceso eigoje buvo gana nuoseklūs, be to, jie atitinka ir kitą bylos medžiagą, kuri, byloje nutarus atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo išvardinta BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Štai nukentėjusysis J. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d., apie 21.30 val., jis kartu su A. N. ir R. N. buvo Vilniuje, Šilo gatvėje, prie slidinėjimo trasų, su jo automobiliu „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie jų tamsios spalvos „BMW“ automobiliu privažiavo trys nepažįstami vaikinai ir mergina, kurie su savimi turėjo šunį. Vėliau iš automobilio „BMW“ išlipo vairuotojas ir dar du vaikinai, pradėjo klausinėti tokių nereikšmingų dalykų apie, kur jis gyvena ir pan., o jam (t. y. J. L.) atsakius, kad tai ne jo reikalas, be jokios priežasties kumščiu sudavė jam į galvos sritį, dėl ko nukrito akiniai, 70 Eur vertės, kurie sudužo. Jis pora žingsnių atsitraukė, o tas vaikinas ir toliau jam sudavė rankomis į galvos sritį ne mažiau 5 smūgių. Kai jis užsidengė veidą ir pritūpė, suprato, kad jį dar mušė kitas vaikinas, kaip dabar žino – K., kurio šuo jį apkandžiojo. Trečiasis vaikinas, kuris buvo aukščiausias, įtaria, kad jam išdaužė automobilio stiklus, nes girdėjo dūžius, kai buvo mušamas (1 t., b. l. 13, 15). Tokios nukentėjusiojo parodymuose nurodytos aplinkybės detalizuoja kaltinamųjų prisipažinimą, jos atitinka ir jo 2015 m. lapkričio 16 d. protokole-pareiškime išdėstytas aplinkybes (1 t., b. l. 10). Be to, liudytojas R. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad automobilio „BMW“ vairuotojas staiga, be jokios priežasties, kelis kartus rankomis smūgiavo nukentėjusiajam J. L., kažkas iš kompanijos šaukė, kad paleis šunį ir, kaip suprato, paleido. Liudytojo R. N. teigimu, jis girdėjo, kaip dužo stiklai, vėliau suprato, kad buvo daužimo automobilio „Audi“ stiklai (1 t., b. l. 39). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. N., kuris, be kita ko, paaiškino, jog du vaikinai iš kompanijos atvykusios „BMW“ automobiliu, pradėjo mušti J. L., girdėjo, kad buvo daužomas automobilis. Liudytojo teigimu, taip pat toje kompanijoje buvo ir šuo, po įvykio jis pamatė, kad šuo apdraskė J. L. Taip pat buvo apgadintas J. L. automobilis, išdaužti keli durų stiklai (1 t., b. l. 41, 43). Minėtų asmenų parodymus detalizuoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ trečiosios kuopos vyresniojo patrulio Š. V. 2015 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 5). Pažymėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3884/15(01), be kita ko, matyti, kad J. L. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kaktos kairėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame žande, kairiame žaste; odos nubrozdinimai nugaros kairėje, kairiame šone, žastuose, dešinėje plaštakoje; kastinė žaizda dešinės plaštakos IV-e piršte. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 25-26).

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Be to, pagal teismų formuojamą praktiką veiksmai, pasireiškę svetimo turto niokojimu, vertinami kaip vandališki (o ne įžūlūs) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, 2K-37/2012). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Šilo gatvėje), įžūliais ir vandališkais agresyviais veiksmais, veikiant bendrininkų grupe (smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo du asmenys, vienas asmuo (J. S.) išdaužė nukentėjusiajam priklausančio automobilio langus), nuo smurtinių veiksmų nukentėjusysis J. L. patyrė sužalojimus, dėl vandališko automobilio apgadinimo jam buvo padaryta ir turtinė žala, nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims (R. N., A. N.), kurie buvo išgąsdinti. Taigi dėl šio konflikto kilo sumaištis, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos gydytojai, todėl konstatuotina, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, be to, nukentėjusiajam J. L. nežymiai sutrikdyta sveikata. Šioje dalyje teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, kad J. S. veikė ne įžūliais, o vandališkais veiksmais, kadangi jis niokojo nukentėjusiojo turtą, o ne smurtavo. Pažymėtina, kad aptarti įrodymai rodo, jog kaltinamųjų J. S. ir K. B. veika buvo tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas nukentėjusiajam J. L., atskirai neinkriminuojamas, kadangi jį apima viešosios tvarkos pažeidimo norma.

Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamųjų J. S. ir K. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, šioje byloje J. S. ir K. B. nusikalstami veiksmai yra inkriminuoti kaip atlikti bendrininkų grupe kartu su E. L. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas E. L. atžvilgiu yra išskirtas ir paskelbta jo paieška (1 t., b. l. 56, 58), kitaip tariant, ikiteisminis tyrimas E. L. atžvilgiu yra vis dar tęsiamas. Atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, draudžiančias nuosprendyje vartoti formuluotes, liudijančias apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.3. punktas), nustatomojoje nuosprendžio dalyje, dėstant nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas tokio asmens neįvardina, nurodydamas, jog J. S. ir K. B. veikė bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo J. S. ir K. B.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamasis K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamasis J. S. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, o kaltinamasis K. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taigi yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, leidžianti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad tiek J. S., tiek K. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, savo poelgius vertino kritiškai, nukentėjusiųjų atsiprašė ir tai rodo egzistuojant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai sąlygai. Kartu pažymėtina, kad kaltinamieji teismui pateikė sutartis, kuriomis patvirtinama, jog jie savanoriškai atlygina nukentėjusiesiems E. B. ir J. L. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Štai kaltinamasis J. S. sudarė 2017 m. gegužės 18 d. susitarimą su nukentėjusiuoju E. B., kuriame nurodoma, jog nukentėjusiajam padaryta 3000 Eur dydžio žala, kurios dalį (1500 Eur) J. S. atlygino, o kitą dalį (1500 Eur) įsipareigojo atlyginti iki 2017 m. birželio 18 d. Minėtas susitarimas patvirtintas nukentėjusiojo E. B. ir kaltinamojo J. S. parašais (2 t., b. l. 21). Nukentėjusysis E. B. apklausiamas teisme patvirtino, kad toks susitarimas sudarytas, jis nurodytą dalį pinigų pagal šią sutartį gavo. Be to, kaltinamieji J. S. ir K. B. sudarė 2017 m. gegužės 17 d. susitarimą su nukentėjusiuoju J. L., kuriuo susitarė, kad nukentėjusiajam padarytą žalą įvertina 750 Eur ir šią žalą nukentėjusiajam atlygino. Minėtas susitarimas patvirtintas nukentėjusiojo J. L. ir kaltinamųjų J. S. bei K. B. parašais (2 t., b. l. 22). Nukentėjusysis J. L. apklausiamas teisme patvirtino, kad toks susitarimas sudarytas laisva valia ir jis minėtą pinigų sumą gavo. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji J. S. ir K. B. įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Taigi teismas sprendžia, kad yra ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta šio straipsnio taikymo sąlyga. Nukentėjusieji E. B. ir J. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamaisiais jie bendravo, susitaikė, kaltinamiesiems jie atleido ir susitaikė. Tai rodo, kad yra BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis, charakterizuojančius kaltinamuosius. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis J. S. yra jauno amžiaus, nevedęs (1 t., b. l. 146), anksčiau teistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalį (t. y. už sukčiavimą), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (1 t., b. l. 147, 148-149), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 150-151), turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba dvejose įmonėse, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir nuo 2016 m. sausio 26 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 152, 2 t., b. l. 19)), darbdavių charakterizuojamas kaip organizuotumu, tvarkingumu, draugiškumu, tolerantiškumu, paslaugumu pasižymintis darbuotojas (2 t., b. l. 13, 14), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 154), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 155), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 156). Kaltinamasis K. B. yra jauno amžiaus, nevedęs (1 t., b. l. 164), neteistas (1 t., b. l. 165), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 166), turi legalų pragyvenimo šaltinį, nuo 2016 m. kovo 15 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), be to, nuo 2016 m. gruodžio 22 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 167; 2 t., b. l. 18), darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, garbingas, malonus, žalingų įpročių neturintis darbuotojas (2 t., b. l. 20). Teismo vertinimu, jokių itin reikšmingų duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamieji J. S. ir K. B. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Nors kaltinamasis J. S. praeityje ir yra vieną kartą teistas, visgi vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į kitas nurodytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu jis yra labai užimtas, daug dirba, kaltinamojo teigimu, nėra laiko „šioms visoms nesąmonėms“, jis yra pasiryžęs keisti gyvenimą, dirbti, užsiimti reikalais, alkoholio daugiau nevartoja. Iš tiesų, kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis dirba dvejose darbovietėse, darbdavių charakterizuojamas itin teigiamai, taigi teismas linkęs tikėti jo parodymų, susijusių su ateities planais, nuoširdumu. Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog daugiau jis nepakliūna į tokias situacijas, nori tvarkingo, gražaus gyvenimo, sukurti šeimą, šiuo metu nei geria, nei rūko, laisvalaikį leidžia sportuodamas. Atsižvelgiat į tai, kad naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, taip pat į tai, kad po aptariamos nusikalstamos veikos jis susirado darbą, be to, užsiima ir individualia veikla, stengiasi užsidirbti legaliais būdais, teismas sprendžia, jog ši kaltinamojo K. B. padaryta veika yra tik atsitiktinė, vienkartinio pobūdžio ir ateityje jis daugiau nenusikals. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas bei turtinės žalos atlyginimo dydis pats savaime turės įtakos J. S. ir K. B. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas J. S. ir K. B. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkams ir nukentėjusiems asmenims susitaikius. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė atleisti kaltinamuosius J. S. ir K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 139-140), K. B. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 163), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

1. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 81,18 Eur nukentėjusiojo J. L. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 31-32).

Šiame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad atsakovas – E. L., būtent iš jo prašoma priteisti PSDF biudžetui padarytą 81,18 Eur žalą dėl nukentėjusiojo J. L. gydymo. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas E. L. kaltės klausimas, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir paskelbta paieška. Iš pareikšto civilinio ieškinio matyti, jog žalą prašoma priteisti tik iš E. L., tuo tarpu iš kaltinamųjų – J. S. ir J. B. jos neprašoma priteisti. Kadangi pateiktame civiliniame ieškinyje J. S. ir K. B. nebuvo įvardinti atsakovais ir iš jų neprašoma priteisti civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos atlyginimą, laikytina, kad jie neįgijo civilinio atsakovo statuso. Pažymėtina, jog nors iš pradžių dėl J. L. sužalojimo byloje buvo tik vienas įtariamasis – E. L., visgi vėliau byloje atsirado daugiau įtariamųjų. Civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pripažinta civiliniu ieškovu dėl ieškinyje nurodytos sumos (1 t., b. l. 36), civilinį ieškinį, kaip jau minėta, pareiškė E. L., tęsiantis ikiteisminiam tyrimui jo nepatikslino, nagrinėjant bylą civilinio ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo (gautas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 198). Pažymėtina, jog civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo aktyvus, nesidomėjo procesu, galimai būtent dėl to nepatikslino civilinio ieškinio ir neįtraukė į jį kitų atsakovų. Kadangi civilinis ieškinys pareikštas asmeniui, kurio kaltės klausimas šioje byloje nesprendžiamas, nes tyrimas jo atžvilgiu išskirtas į kitą tyrimą, teismas sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje paliktinas nenagrinėtu, o jis galės būti išnagrinėtas sulaikius besislapstantį asmenį ir išnagrinėjus išskirtą bylą.

2. Be to, šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį J. S. dėl 1692,87 Eur nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 109-110).

Šiame civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad E. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1692,87 Eur. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis J. S. atsakingas už nukentėjusiojo A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo J. S. padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu visiškai sutiko, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo J. S.

3. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 780 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 16). Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas tarp nukentėjusiojo J. L. ir kaltinamųjų J. S. bei K. B. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog nukentėjusysis sumažino pateikto civilinio ieškinio reikalavimą iki 750 Eur, kaltinamieji šią žalą jam atlygino, nukentėjusysis jiems pretenzijų neturi (1 t., b. l. 22). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl J. L. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

4. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. B. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95). Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas tarp nukentėjusiojo E. B. ir kaltinamojo J. S. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog nukentėjusysis sumažino pateikto civilinio ieškinio reikalavimą iki 3000 Eur, kaltinamasis dalį žalos (t. y. 1500 Eur) atlygino, likusią dalį įsipareigojo sumokėti iki 2017 m. birželio 18 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimas dėl likusios turtinės žalos atlyginimo tvirtintinas šiuo teismo nuosprendžiu, o procesas dėl E. B. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas vadovaujantis BPK 107 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. S., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais J. L. ir E. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju J. L., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti E. B. ir J. S. susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

- J. S. įsipareigoja likusius 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) sumokėti nukentėjusiajam E. B. iki 2017 m. birželio 18 d.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Iš J. S. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1692,87 Eur turtinei žalai už E. B. gydymą atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 81,18 Eur nukentėjusiojo J. L. gydymo išlaidų atlyginimo, pareikštą E. L., palikti nenagrinėtą.

Procesą dėl J. L. ir E. B. pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti J. S. ir K. B., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjas Marijus Kursevičius