Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. M. ir G. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos dėl asmens sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų atlyginimo, trečiasis asmuo A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį, konstatavęs, kad pareikštas ieškinys nėra teismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, nes ieškovų gyvenamoji vieta yra deklaruota Plungėje ir (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam vertinimui.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

8. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys reiškiamas pagal jo buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą.

9. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis).

10. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmens gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas) kriterijus.

11. Remiantis kasacinio teismo praktika, gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), tačiau viešajame registre asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-152/2011).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos (ne)teismingumo šio teismo rūmams, įvertino vienintelį kriterijų – ieškovų deklaruotą gyvenamąją vietą, nors ieškovai ieškinyje patys nurodė gyvenantys Palangoje, o, pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, kitoje Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2563-1142/2021 ieškovo L. M. adresas buvo nurodytas Palangoje ir šiuo adresu teismas įteikė jam procesinius dokumentus. Be to, prie ieškinio pridėtame Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime ieškovų adresas taip pat nurodytas Palangoje. Kaip jau minėta, asmens deklaruota gyvenamojo vieta yra tik vienas iš kriterijų nustatant asmens gyvenamąją vietą ir jis neturi būti suabsoliutinamas. Juolab kad kiti bylos duomenys rodo, jog ieškovų faktinė gyvenamoji vieta nesutampa su jų deklaruota gyvenamąja vieta. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškovų ieškinio nurodytu pagrindu. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina ir tai, kad iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose (CPK 111 straipsnio 1 dalis), o ieškovas L. M. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Plungėje, t. y. į Plungės apylinkės teismo veiklos teritoriją patenkančiame mieste.

13. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles. Pagal bendrąją CPK 26 straipsnyje išdėstytą taisyklę, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Šios taisyklės išimtys yra išdėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Viena iš bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti apygardos teismai, – tai civilinės bylos, kuriose pareikštas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo (CPK 27 straipsnio 8 punktas).

14. Kaip matyti iš ieškovų pareikšto ieškinio turinio, ieškovų reikalavimas byloje pareikštas dėl žalos, kilusios iš gydymo įstaigos galimo aplaidumo vykdant nėščiosios priežiūrą, nes, ieškovų teigimu, laiku nebuvo pastebėta patalogija, dėl kurios ieškovų naujagimis mirė po gimdymo praėjus 20 valandų. Vadinasi, toks reikalavimas patenka į CPK 27 straipsnio 8 punkte numatytą išimtį, kai pareikšto reikalavimo pobūdis nulemia bylos teismingumą ne apylinkės teismui, bet apygardos. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui.

15. Ieškovas L. M. taip pat nurodo, kad ieškovų ieškinys buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui per nustatytą apskundimo terminą, o ieškinio nepriėmimas lemtų teisės kreiptis į teismą apribojimą (negalimumą). Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovo nuomone.

16. Remiantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Tačiau pastebėtina, kad teismas gali atnaujinti anksčiau nurodytą terminą, jei jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (CPK 78 straipsnis).

17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams netinkamu pagrindu, tačiau ieškovų pareikštas ieškinys yra teismingas ne apylinkės, bet apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.