Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Lietuvos kelių policijos tarnyba, Institucija) 2023-12-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-302562-2023 (ROIK 23220727418) (b. l. 19), kuris, iš dalies tenkinant pareiškėjo R. B. skundą, buvo pakeistas tos pačios Institucijos 2024-01-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-653-2024 (b. l. 26–27), V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 530 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, už tai, kad jis 2023-09-07 15.36 val. Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, Girulių pl., vairuodamas transporto priemonę „Lexus ES 350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 104 km/val. greičiu ir nustatytą leistiną greitį viršijo 54 km/val., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus.

3. Skundžiama 2024-03-29 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas V. B. skundo netenkino ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024-01-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-653-2024 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.3. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo (taip pat ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens) naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon (administracinėn) atsakomybėn asmens naudai ir draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių.

4.8. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo skunde nurodoma, kad ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

4.11. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalimi, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

4.13. Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT 2014-12-16 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).

4.14. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, V. B. nuomone, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sutrumpinant specialiosios teisės atėmimą iki minimalaus 1 mėnesio termino.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. prašo skundžiamą teismo 2024-03-29 nutartį panaikinti ir Institucijos 2024-01-02 nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti iki minimalaus 1 mėnesio termino. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

7. Nagrinėjamu atveju V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2023-09-07 15.36 val. Klaipėdoje, Girulių pl., pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, vairuodamas automobilį „Lexus ES 350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 104 km/val. greičiu ir nustatytą greitį viršijo 54 km/val.

8. ANK 416 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur. Šio straipsnio 7 dalyje, inter alia, numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.

9. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2024-01-02 nutarimu V. B. pripažino kaltu padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), V. B. paskyrė 530 Eur baudą (V. B. paskirtos baudos dydis apeliaciniame skunde nėra ginčijamas) ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, t. y. šios administracinio poveikio priemonės terminą nustatė artimą vidurkiui.

10. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

11. Vertinant V. B. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12. Kita vertus, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Esant aptartam teisiniam reguliavimui analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį už V. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 mėnesio iki 6 mėnesių yra privalomas.

14. Nagrinėjamu atveju V. B. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, Institucijos 2024-04-02 nutarimu buvo paskirtas artimas vidurkiui šio straipsnio 7 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 4 mėnesiai, jį Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo atstovo skundą, pripažino proporcingą V. B. padaryto nusižengimo pavojingumui (nustatytą greitį viršijo net 54 km/h, tokiu būdu jis kėlė realią grėsmę tiek savo, tiek ir kitų asmenų turtui, sveikatai ir net gyvybei) ir pažeidėjo asmenybei (kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 44-48), V. B. 2021–2023 m. net 6 kartus baustas už leistino greičio viršijimą (b. l. 45–47) ir kitus KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, iš jų ir už analogiškų nusižengimų padarymą, tai rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti KET ir nusižengimas, už kurio padarymą jis nubaustas šioje byloje, nebuvo atsitiktinis, o praeityje jam skirtos baudos, kurios nors ir buvo sumokėtos, iš esmės jokio teigiamo poveikio nepadarė. Tai, kad tik dėl atsitiktinumo neteisėtas elgesys kelyje nesukėlė pasekmių, visiškai nešvelnina V. B. atsakomybės dėl padaryto nusižengimo ir nesudaro pagrindo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo terminą iki minimalaus 1 mėnesio termino, kaip to prašoma apelianto skunde. Aplinkybė, kad V. B., nepaisydamas jam skiriamų nuobaudų, toliau sistemingai darė KET pažeidimus (iš jų ir analogiško pobūdžio), vienareikšmiškai patvirtina, kad specialiosios teisės atėmimas minimaliam 1 mėnesio terminui, kaip to prašo apeliantas, šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė tiek padaryto nusižengimo pobūdžiui ir pavojingumui (V. B. kelyje, kur nustatytas važiavimo greitis 50 km/val., važiavo daugiau nei dvigubai didesniu greičiu – 104 km/val., tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių), tiek pažeidėjo asmenybei (kaip minėta, V. B. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, iš jų už nustatyto greičio viršijimą net 6 kartus, analogiško pobūdžio nusižengimą padarė turėdamas ne vieną galiojančią nuobaudą, iš jų ir už analogiško pobūdžio nusižengimus).

15. V. B., nesutikdamas su teismo išvada, kad jo veiksmai, kai jis važiavo viršydamas leistiną greitį, kėlė pavojų eismo saugumui, apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju teismas net nenustatinėjo aplinkybių apie eismo dalyvių srautą jo administracinio nusižengimo padarymo metu, kurios leistų daryti išvadas apie akivaizdžios grėsmės sukėlimą tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, iš byloje esančio Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų 2023-12-08 protokolo (b. l. 31 antra pusė) ir kitų byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pažeidimo padarymo metu kelyje be pažeidėjo vairuojamo automobilio užfiksuoti ir kiti automobiliai–b. l. 51), todėl nekyla abejonių, kad V. B. važiavimas net 104 km/h greičiu kelyje, kur nustatytas 50 km/h važiavimo greitis, t. y. dvigubai didesniu nei leistinas greičiu, o tai, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, neabejotinai sumažina vairuotojo galimybes operatyviai reaguoti į staiga kelyje atsiradusius eismo dalyvius ar galimas pavojingas situacijas, neabejotinai kėlė grėsmę tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, o tai, kad šiuo atveju nekilo neigiamų pasekmių, nemažina padaryto nusižengimo rūšinio pavojingumo ir nesudaro pagrindo švelninti administracinio poveikio priemonę. Tokios išvados neleidžia daryti ir apelianto V. B. skunde akcentuojama aplinkybė, jog jis savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir gailisi, nes Institucija, įvertinusi V. B. skunde nurodytus argumentus, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, atsižvelgusi į tai, sušvelnino savo ankstesniu 2023-12-07 nutarimu jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą nuo 5 iki 4 mėnesių, 2024-01-02 priimdama skundžiamą nutarimą (b. l. 26–27). Taigi V. B. prisipažinimas ir gailėjimasis skundžiamame Institucijos 2024-01-02 nutarime buvo įvertinti pripažinus tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe ir tuo pagrindu buvo sutrumpintas jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas, tad dar labiau švelninti šios jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą apygardos teismas neturi pagrindo.

16. Pažymėtina, kad V. B. padarė vieną pavojingiausių nusižengimų, t. y. vairuodamas automobilį Klaipėdos mieste dienos metu, kai eismas būna pakankamai intensyvus, važiavo net 104 km/val. greičiu, nors leistinas greitis buvo 50 km/val., viršydamas greitį net 54 km/val., būdamas visiškai abejingas galimoms sunkioms pasekmėms. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuris, kaip minėta, praeityje 6 kartus baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

17. Nors V. B. skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai vertino jo neva galiojančias 4 nuobaudas už nustatyto greičio viršijimą, nes, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, visos baudos buvo sumokėtos praleidus nustatytus terminus joms sumokėti (turėjo būti sumokėtos iki 2022-09-07, o buvo sumokėtos 2022-09-14), taigi, apelianto teigimu, protokolai su administraciniais nurodymais negalėjo būti laikomi galiojančiais, tačiau, kaip matyti, Institucija nežymiai pavėluotą baudų sumokėjimą pripažino tinkamu nuobaudos įvykdymu ir, užuot priėmusi naujus nutarimus ir paskyrusi V. B., laiku neįvykdžiusiam administracinių nurodymų, griežtesnes baudas, užbaigė šiuos 4 procesus ir nuobaudų galiojimo terminą skaičiavo nuo 2024-09-14, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, teismas pagrįstai nurodė, kad V. B. jam inkriminuotą nusižengimą padarė pakartotinai, t. y. šių nuobaudų galiojimo laikotarpiu (nusižengimas padarytas 2023-09-07, o baudos, kaip minėta, už analogiško pobūdžio nusižengimus buvo sumokėtos 2022-09-14 (b. l. 45–46).

18. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas greičio viršijimo pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą (kai greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/val.) nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams, jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Todėl tai, kad V. B., pakartotinai padariusiam analogiško pobūdžio nusižengimą, teisė vairuoti reikalinga asmeninių poreikių tenkinimui, nepaneigia prevencinių administracinės nuobaudos tikslų, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju V. B. pageidavimus atitinkančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas minimaliam 1 mėnesio terminui, kaip to prašoma apelianto skunde, negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą, nes įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Vairuodamas automobilį kelyje, kur leistinas greitis 50 km/h, V. B. važiavo net dvigubai didesniu nei leistinas greičiu – 104 km/h, tokiais savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei ir tik dėl atsitiktinumo išvengė galimų labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Todėl tokio asmens interesai nagrinėjamu atveju negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. V. B. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau tai nesulaikė jo nuo pakartotinio jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Tai, kad V. B., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Todėl asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti vertinami aukščiau valstybės ir visuomenės interesų.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad simbolinės, pažeidėjo interesus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (nagrinėjamu atveju pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – sumažinimas iki minimalaus 1 mėnesio termino arba šios specialiosios teisės neskyrimas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas) nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis), nes tokia nuobauda už padarytą šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl būtų neteisinga.

20. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024-03-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.