- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-74-951/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09572-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Nuteistasis
- T. R.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R. gynėjo advokato S. A. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį penkiolikai parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 29 d. 12.15 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 9.30 val. Taip pat, pritaikius BK 37 straipsnį, T. R. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau - ir Komisijos) 2025 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. LK-N-485 nutarta netaikyti nuteistajam T. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir BVK 82 straipsnio 4 dalį. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su minėtu Komisijos nutarimu, nuteistasis T. R. šį nutarimą apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundu prašė panaikinti Komisijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. LK-N-485 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartimi nuteistojo T. R. skundas atmestas. Teismo vertinimu, nuteistasis T. R. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, jo pažanga, mažinant šią riziką, trunka labai trumpai, be to, nuteistasis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą.
Šalies argumentai
5. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, nuteistojo T. R. gynėjas advokatas S. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį, panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimą ir taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 82 straipsnio 4 dalį.
5.1. Nurodo, kad nuteistasis T. R. gerbia teismo nuomonę, priima nutartyje išdėstytas išvadas bei suvokia, jog už praeityje padarytas nusikalstamas veikas privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu jis ir toliau siekia įrodyti, kad daro pažangą, atsisako kriminogeninių veiksnių ir nebėra pavojingas visuomenei. Nors teismas pažymėjo, jog nuteistojo teigiamas elgesys ir pakartotinio nusikalstamos rizikos mažinimo pažanga stebima dar tik keturis mėnesius, nuteistojo gynėjas su šia išvada nesutinka. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu T. R. nebuvo suimtas, jam buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Šios kardomosios priemonės išliko nepakitusios iki Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio įsiteisėjimo. Baudžiamojo proceso metu nuteistajam kelis kartus laikinam naudojimui, dėl išvykimo į užsienį, buvo išduotas asmens dokumentas. Taigi, bylą tyrusios ikiteisminio tyrimo įstaigos, o po to ir bylą nagrinėję Šiaulių apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas nematė pagrindo proceso metu skirti T. R. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Be to, Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendyje dėl bausmės skyrimo nurodė, jog T. R. anksčiau neteistas, byloje nėra duomenų, jog po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo (daugiau kaip per dvejus metus nuo 2021 m.) jis būtų padaręs naujų nusikaltimų. Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog T. R. nėra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, kas lemia mažesnį asmenybės pavojingumą. Taigi, teisėsaugos institucijos T. R. stebi, riboja jo laisvę nuo 2021 m. kovo 29 d. iki šiol. Per daugiau nei 4 metus apie nuteistojo asmenybę surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tvirtą išvadą, kad jis nebėra linkęs nusikalsti.
5.2. Teigia, jog teismo motyvas, kad likusi neatlikta 3 metų laisvės atėmimo bausmė iš 4 metų yra pakankamai ilga, dėl to pataisos procesas nuteistajam nėra pakankamas ir užtikrinantis, jog probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals, prasilenkia su įstatymo leidėjo įtvirtintomis lygtinio paleidimo formaliomis sąlygomis. Remiantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Minėtame straipsnyje iškeltas sąlygas nuteistasis T. R. atitinka ir tai pažymėjo Šiaulių kalėjimo administracija Socialinio tyrimo išvadoje.
5.3. Pažymi, jog T. R. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 2025 m. gegužės 21 d. nustatyta vidutinė, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad šiuo metu fiksuojama akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, vertindamas nuteistojo pažangą, neįvertino tos aplinkybės, kad T. R. nuo 2025 m. gegužės 29 d. buvo suteikta lengva grupė (vietoj anksčiau turėtos paprastos grupės). Šiuo metu dėl mažo pavojingumo ir sumažėjusios rizikos nusikalsti nuteistasis perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės kalėjimo atviro tipo, lengvą grupę. Taip pat pažymi, jog T. R. ir toliau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko socialinius ir tamprius santykius su žmona L. R. bei dviem nepilnamečiais vaikais - sūnumi E. R. ir dukra A. R.
5.4. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, jog T. R. nustatyti du kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo pakartotinio nusikalstamumo riziką: visapusiškas problemų atpažinimas, jų sprendimų ir pasekmių sąsajų suvokimo stoka bei (ne)tiesioginis pasidavimas kitų įtakai, tačiau teismo pacituoti kriminogeniniai veiksniai yra grįsti formaliomis frazėmis bei prielaidomis. Nutartyje nėra detalizuota, kokių asmenų, kokia įtaka ir kuo ji kenksminga nuteistajam. Atvirkščiai, artimųjų ir pažįstamų asmenų parama laikytina teigiamu veiksniu, rodančiu, kad T. R. turi socialinį užnugarį, o, būtent, jis linkęs bendrauti, socializuotis ir įsilieti tiek į šeimyninį gyvenimą laisvėje, tiek ir į darbinę, ūkinę veiklą, reikalingą išgyvenimui. Pagal byloje esančius duomenis galima drąsiai teigti, jog T. R. nepasižymi asocialumu ir nėra kitų manipuliuojamas. Teismo išvada dėl nuteistojo stokos atpažinti problemas, jų sprendimų ir pasekmių sąsajas taip pat kelia abejonių. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, T. R. užsiėmimuose dalyvavo motyvuotai, užduotis atliko susikaupęs, linkęs į bendradarbiavimą, pagalbą kitiems, savianalizę. Nurodyta, jog pokalbių metu su socialine darbuotoja atsiskleidė nuteistojo geri problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai, nuteistasis pasižymėjo tvirtu būdu, gebėjimu konstruktyviai išsakyti savo nuomonę. Resocializacijos specialistė tuomet konstatavo, kad individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas padėjo valdyti pakartotinio elgesio rizikos kintamųjų kriminogeninių veiksnių įtaką. Taigi, socialinė darbuotoja, resocializacijos specialistė pastebėjo, jog nuteistasis geba kritiškai atpažinti problemas ir numatyti jų pasekmes.
5.5. Pažymi, jog dėl susikeitimo darbo vietomis T. R. jau yra paaiškinęs ankstesniame skunde. 2025 m. vasario 3 d. Šiaulių kalėjimo pareigūnams jis tvirtino, kad vieną savaitę (ne dvi) nėjo į darbą, nes buvo ilgalaikiame pasimatyme, turėjo dvi išeigines dienas, vieną dieną kitas nuteistasis atidirbo už 2024 m. gruodžio 25 d., kai jis turėjo vykti į namus (apie šį susikeitimą resocializacijos specialistė žinojo) ir vieną dieną už jį dirbti paprašė kito asmens, nes laisvėje turėjo nesklandumų. Po tokių paaiškinimų Šiaulių kalėjime buvo priimtas sprendimas neskirti jokios drausminės nuobaudos, nebuvo surašytas ir tarnybinis pranešimas. Nuteistajam buvo duotas žodinis įspėjimas, jog negalima neišeiti į darbą be pateisinamos priežasties. Dėl 2025 m. vasario 18 d. neišėjimo į darbą T. R. Šiaulių kalėjimo pareigūnams nurodė, kad taip pasielgė dėl sveikatos problemų (panikos priepuolio). Ir tąkart drausminė nuobauda nebuvo skirta, apsiribota aiškinamuoju pokalbiu. Taigi, aplinkybės buvo aiškinamos ir prevencinis pokalbis pravestas ne dėl to, jog nuteistasis neišėjo į darbą, o todėl, kad tinkamai neinformavo specialisto apie savo sveikatos būklę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo T. R. gynėjo advokato S. A. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. R. gynėjo advokato S. A. skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą ir nuteistojo asmens bylos duomenis, išnagrinėjęs nuteistojo T. R. gynėjo skundo argumentus ir išanalizavęs apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis).
9. Kaip matyti iš nuteistojo T. R. asmens byloje esančių duomenų, ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, skirtos Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, pradžia – 2024 m. gegužės 30 d., o pabaiga 2028 m. gegužės 28 d. Vieną trečdalį paskirtos bausmės nuteistasis atliks bus atlikęs 2025 m. rugsėjo 28 d., o atsižvelgus į tai, jog nuteistasis sutiko su intensyvios priežiūros taikymu, pagal minėtą BVK 82 straipsnio 4 dalį, jo atžvilgiu lygtinis paleidimas gali būti taikomas 9 mėnesiais anksčiau, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 28 d. Tačiau vien tai, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. tai, kad nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nereiškia, kad jam besąlygiškai turi būti taikomas lygtinis paleidimas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius kriterijus be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
10. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
11. Iš nuteistojo T. R. gynėjo skundo turinio matyti, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką siejama su pozityvių veiksmų atlikimu – T. R. dalyvavo 2 mėnesių trukmės Nuteistųjų adaptacijos programoje, adaptavosi nesunkiai, su nuteistaisiais bendrauja, nėra socialiai atsiskyręs, prie naujų gyvenimo sąlygų prisitaikė, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. 2024 m. spalio - gruodžio mėnesiais dalyvavo grupinėje dailės terapijos programoje R.A.K.T.A.S., kurios pagrindinis tikslas - skatinti pozityvius pokyčius mąstymo ir elgesio emocinės gerovės srityse. Dalyvavo motyvuotai, užduotis atliko susikaupęs, nuteistajam būdingi stiprūs savianalizės įgūdžiai, atviras. 2024 m. gruodžio mėnesį išklausė 24 val. psichologijos kursą „Bendravimas kaip asmens socialinės aplinkos sąveikos procesas“. Nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. vasario 3 d. nuteistasis dalyvavo individualioje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Be to, nuteistasis nuo 2025 m. gegužės 29 d. buvo perkeltas į lengvą grupę, vietoje anksčiau buvusios paprastos grupės. Išties, nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad T. R. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą bausmės atlikimo laikotarpį du kartus pažeidė nustatytą tvarką (2025 m. vasario 18 d. pagal skirtą grafiką neišėjo į darbą (asmens bylos II dalies l. 22); 2025 m. gegužės 16 d. naudojosi svetimomis taksofono kortelėmis (asmens bylos II dalies l. 36), buvo apsiribota pokalbiu, o drausminių nuobaudų ir paskatinimų neturi, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų, todėl sutiktina, kad nuteistasis savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau, kaip minėta, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, turi būti nustatyti akivaizdūs tokių veiksmų rezultatai, kurie duotų pagrindą išvadai, jog nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad toliau jo teigiamų pokyčių galima siekti neizoliavus pastarojo nuo visuomenės. Nors, kaip minėta, nuteistasis dirba, vykdo socialinės reabilitacijos priemones, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, 2025 m. gegužės 21 d. pagal OASys metodiką T. R. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nors šiuo metu fiksuojama akivaizdi pažanga ją mažinant, visgi nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistojo rizika išliko vidutinė (asmens bylos II dalies l. 25-29). Iš asmens byloje esančio 2025 m. birželio 26 d. sprendimo dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo nuteistajam T. R. matyti, jog jam buvo pakeistos bausmės atlikimo sąlygos ir jis perkeltas iš pusiau atviro į atvirą tipą (asmens bylos II dalies l. 52), tačiau iš T. R. 2025 m. gegužės 1 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-3198 matyti, kad vis dar yra nustatomi jo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y.: 1) visapusiškas problemų atpažinimas, jų sprendimų ir pasekmių sąsajų suvokimo stoka; 2) (ne)tiesioginis pasidavimas kitų įtakai, o nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys, mažinantis nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką – darbas su savimi ir didėjantis sąmoningumas (asmens bylos II dalies l. 29). Dėl to darytina išvada, kad šiuo metu nuteistojo gyvenimas mažiau struktūruotoje aplinkoje nustatytus kriminogeninius veiksnius tik suaktyvintų.
12. Nesutiktina su nuteistojo T. R. gynėjo skundo teiginiu, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, buvo atsižvelgta tik į 4 mėnesių trukmės nuteistojo padarytą pažangą, kai viso proceso metu dėl nuteistojo elgesio teisėsaugos institucijos neturėjo pagrindo jam skirti griežtesnių kardomųjų priemonių nei pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas. Pažymėtina, jog vertinant, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą jis atlieka bausmę, koks yra jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Nors aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, ankstesni teistumai nėra absoliutus pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau sprendžiant šį klausimą turi būti įvertintas ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas, visi kiti jį charakterizuojantys duomenys. Nors priimant Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį T. R. laikytas neteistu, visgi jis anksčiau buvo teistas 3 kartus: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 24 d. nuosprendžiu už vagystę; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Be to, asmuo su teisėsaugos institucijomis yra susidūręs ir užsienio valstybėse – 2006 m. Austrijoje dėl vagystės; 2015 m. Prancūzijoje dėl veikos, susijusios su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Aukštesnysis teismas sutinka su Socialinio tyrimo išvados motyvu, jog atsižvelgiant į T. R. teisės pažeidimus Lietuvoje bei užsienyje, nuteistojo pažeidimams būdingas nusikaltimų modelis – tiek psichotropinių medžiagų turėjimas savo reikmėms, tiek jų platinimas – nusikaltimai sunkėjantys. Nors nuteistasis vertinamojo pokalbio metu kritiškai vertino savo elgesį, kaltės neneigė, teigė kad platinti narkotines medžiagas visgi tikslo neturėjo, nurodė, jog taip elgdamasis siekė įtikti draugui, dėl garbės (asmens bylos II dalies l. 25).
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, santykinai ilgą likusią neatliktos bausmės dalį, pagrįstai konstatavo, jog lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2025 m. birželio 10 d. nutarimą (asmens bylos I dalies l. 61), tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai T. R. netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos bei rekomendavo jam laikytis vidaus tvarkos taisyklių; vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; siekti atitikti sąlygas būti perkeltam į lengvą grupę. Pažymėtina, jog nuteistasis, vykdydamas minėtas rekomendacijas, turi galimybę pakeisti savo elgesį tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jis laisvėje neabejotinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek apylinkės teismas savo sprendimus tinkamai argumentavo, aiškiai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis šiuo metu dar neatitinka. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Lygtinio paleidimo komisija ir apylinkės teismas, nėra pagrindo.
16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti nuteistojo T. R. gynėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. R. gynėjo advokato S. A. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.