- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- I1-4853-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01200-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas, ir A. Ž.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir atsakovės atstovas, ir pataisos namai) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. Ž. skunde nurodė, kad jam atliekant bausmę Alytaus PN Septintojo sektoriaus 6-ąjame būryje buvo nuolat atliekamos gyvenamųjų patalpų kratos. Regionų apygardos administraciniam teismui 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu pripažinus neteisėtais Alytaus PN veiksmus, buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Po šio sprendimo 2020 m. balandžio 19 d. buvo atlikta krata, kurios metu, nesilaikant nustatytų procedūrinių taisyklių, buvo paimtas patikrinimui asmeninis kompiuteris „Toshiba“, MP 4 grotuvas „Ipod“, USB laikmena „Toshiba“ su asmenine ir teisine informacija bei Sveikatos priežiūros tarnybos teisėtai nuo skausmo skirti vaistai „Ketanov“. Pareiškėjas pabrėžė, kad nuteistiesiems nebuvo leista stebėti, kaip atliekama krata, krata nebuvo fiksuojama vaizdo registratoriumi. Pareiškėjas vertino, kad jo asmeniniai daiktai buvo paimti keršijant už skundų rašymą bei siekiant sutrukdyti ruoštis teismo procesams, kurie turėjo įvykti pagal ankstesnius jo skundus. Teigė, kad dėl kratos metu paimtų vaistų kentė skausmus, jautėsi sužlugdytas, gniuždomas. Nurodė, kad jis yra neįgalus, tačiau pataisos namuose nebuvo sudarytos teisės aktais numatytos kalinimo sąlygos, beveik visą bausmės laiką jo santykiai su pataisos įstaigos administracija ir personalu buvo konfliktiški. Pareiškėjas mano, kad jo teikti skundai ir raštai Alytaus PN administracijai ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui kėlė atsakovės atstovo pyktį ir skatino neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu. Teigė, kad Alytaus PN pareigūnų veiksmai skaudžiai atsiliepė pareiškėjo savijautai, jis prarado galimybę tinkamai pasiruošti teismo procesui, kadangi asmeniniame kompiuteryje bei USB laikmenoje buvo procesiniai dokumentai ir teismui išsiųstų skundų kopijos; kratos metu paimtų daiktų tikrinimo metu prarado asmenines, šeimos, artimųjų nuotraukos ir vaizdo medžiagą, susidūrė su teisiniu nihilizmu. Tokie praradimai įkalinimo įstaigoje jį labai slėgė. Teigė, kad Alytaus PN buvo žinoma, jog jis yra neįgalus ir jo būklė priklauso nuo medikamentų, kad jis visą bausmės atlikimo laiką vartojo vaistus, todėl be vaistų kentė didelius skausmus, dėl ko nemiegojo, kankinosi, dėl skausmo sunkiai nueidavo iki tualeto, prausyklos, negalėdavo valgyti, sutriko emocinė būklė. Mano, kad atsakovės atstovas sąmoningai siekė sukelti ne tik be moralinę žalą, bet ir fizinius skausmus (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė skundą atmesti. Patvirtino, kad A. Ž. į Alytaus PN Septintoji lokalinio sektoriaus 6-ąjį būrį buvo paskirtas nuo 2017 m. sausio 26 d., priskirtas paprastajai grupei, ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę Septintoji lokalinio sektoriaus patalpose atliko kartu su 8-ojo ir 13-ojo būrių nuteistaisiais. Nurodė, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu buvo baustas keturiolika kartų, iš jų - šešis kartus už neleistinų daiktų, mobiliojo ryšio telefono turėjimą. Pareiškėjas turėjo dvi galiojančias nuobaudas, paskirtas 2019 m. liepos 4 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo reikalavimų nevykdymą, mobiliojo ryšio telefono, turėjimą. Atsakovės atstovas nurodė, kad Alytaus PN, organizuodami nuteistųjų priežiūrą, vadovaujasi pagrindiniais Lietuvos Respublikos įstatymais ir bausmių vykdymo politiką įgyvendinančiais įstatymais. Pataisos namuose kratos atliekamos sisteminant ir analizuojant kriminogeninę įstaigos būklę, apdorojant turimą informaciją, siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją ir jų atskleidimą, nuolatinę nuteistųjų priežiūrą, reikalaujant iš nuteistųjų tiksliai ir nenukrypstamai atlikti jiems nustatytas pareigas.
Alytaus PN teigė, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, būryje ir lokaliniame sektoriuje buvo nuolat randami daiktai, neįtraukti į leidžiamų turėti nuteistiesiems daiktų sąrašą. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 19 d. kratos atlikimas pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo įformintas 2020 m. balandžio 19 d. protokolu Nr. 7.31-1/1756, kuriame surašyti visi paimti pareiškėjui priklausę daiktai, rasti jo miegamojoje vietoje Nr. 1.2: asmeninių daiktų spintelės stalčiuje rastas garso grotuvas „IPOD“, kurio dėkliuke buvusiame polietileniniame maišelyje buvo 10 vnt. neaiškios kilmės tablečių ir duomenų laikmena; iš kompiuterių laikymo spintos paimtas patikrinimui pareiškėjui priklausantis nešiojamas kompiuteris „Toshiba“. Alytaus PN teigė, kad patikrinus pareiškėjui priklausančius paimtus daiktus, jie 2020 m. gegužės 11 d. buvo grąžinti pareiškėjui. Tvirtino, kad pareiškėjo daiktai buvo tikrinami, nepažeidžiant nustatyto 20 darbo dienų termino. Atsakovės atstovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. buvo surašyta pažyma Nr.7.20-2757 dėl atliktos kratos fiksavimo vaizdo registratoriumi, kurioje nurodyta, kad atliekant neplaninę kratą vaizdo registratoriumi buvo fiksuojami visi veiksmai. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui 2020 m. balandžio 8 d. buvo skirtas medikamentinis gydymas 10 dienų vaistais „Ketanov“ po 1 tabletę 2 kartus per dieną; 15 dienų vaistais „Detralex“ po 1 tabletę 3 kartus per dieną ir „Closanasol“ tepalas uždegimui gydyti; 2020 m. balandžio 8 d. A. Ž. buvo išduota vaisto „Ketanov“ 10 tablečių, kurias jis privalėjo suvartoti iki 2020 m. balandžio 12 d., o 2020 m. balandžio 13 d. jis turėjo ateiti pasiimti jam paskirtų likusių vaistų, tačiau vaistų pareiškėjas nepasiėmė. Alytaus PN teigė, kad pareiškėjas, nesuvartojęs paskirtų vaistų, neturėjo teisinio pagrindo laikyti sukauptų vaistų. Vertino, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą (b. l. 9-14).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą pataisos įstaigoje dėl neteisėtos kratos atlikimo ir kratos metu neteisėtai iš jo paimtų daiktų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Alytaus PN 2020 m. balandžio 19 d. buvo atlikta neteisėta krata, kurios stebėti pareigūnai neleido, krata nebuvo fiksuojama vaizdo registratoriumi, kratos metu be pagrindo buvo paimti jo daiktai - nešiojamas kompiuteris „Toshiba“, MP 4 grotuvas „Ipod“, USB laikmena „Toshiba“ su asmenine ir teisine informacija bei teisėtai jam išduoti vaistai „Ketanov“ nuo skausmo.
Bylos duomenimis, A. Ž. ginčo laikotarpiu Alytaus PN atliko laisvės atėmimo bausmę ir turėjo specifinį teisinį statusą asmens, kuriam paskirtos bausmės vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Ginčo teisiniams santykiams taikoma BVK redakcija, galiojusi 2020 m. sausio 1 d.-2020 m. balandžio 30 d. laikotarpiu.
BVK 10 straipsnyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Vadovaujantis BVK 112 straipsnio 3 dalimi, nuteistiesiems daromos kratos, konkrečia kratų atlikimo tvarka reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), BVK įgyvendinantis poįstatyminis teisės aktas.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimus); poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai); įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Toks teisės aktų hierarchijos aiškinimas reiškia, jog BVK įtvirtinus, kad nuteistiesiems daroma krata, o Instrukcijoje (poįstatyminiame akte) detalizavus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims daromos kratos atlikimo tvarką, Konstitucija ir joje įtvirtinti pagrindiniai teisės principai bei žmogaus teisės ir laisvės nėra pažeidžiamos.
Instrukcijos 139 punkte nustatyta, jog siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Instrukcijos 140 punktas numato, kad kratas ir apžiūras atlieka įstaigų pataisos pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui suderinus su Kalėjimų departamento ar įstaigos direktoriumi - ir kitų struktūrų pareigūnai; kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Pagal Instrukcijos 141 punktą, suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės.
Instrukcijos 142 punktas apibrėžia, kad suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška atliekama, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose; suimtojo (nuteistojo) asmeninių daiktų kratos metu, kai daiktų patikrinimo procedūros atliekamos naudojant stacionarius metalo ieškiklius, introskopus ir tikrinama suimtajam (nuteistajam) leidžiamų turėti daiktų bendroji masė, šiose kratose gali dalyvauti daiktų savininkas. Instrukcijos 151 punkte nurodyta, jog įstaigos visos teritorijos, gyvenamųjų, režiminių, gamybinių zonų bendroji planinė krata atliekama atsižvelgiant į kriminogeninę būklę (esant būtinumui, pasitelkiama Kalėjimų departamento prevencinė grupė), bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius; bendrosios kratos metu gali būti tikrinama suimtajam (nuteistajam) leidžiamų turėti daiktų bendroji masė. Pagal Instrukcijos 153 punktą, bendrajai kratai vadovauja direktoriaus pavaduotojas, kuriam priskirta administruoti apsaugos ir priežiūros sritį, arba Saugumo valdymo skyriaus viršininkas; atliekant bendrąją kratą atskiruose objektuose, būtinas atsakingų už šiuos objektus pataisos pareigūnų dalyvavimas; apie kratos rezultatus įstaigos Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, surinkęs pataisos pareigūnų, atlikusių kratą, tarnybinius pranešimus ir protokolus, surašo suvestinį protokolą, kuriame nurodo: kratos atlikimo laiką (datą), objektų, postų, kuriuose atlikta krata, numerius arba pavadinimus pagal Apsaugos ir priežiūros postų planą; paimtus daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose; įstaigos direktorius sprendimu sunaikintų daiktų svorį (kiekį); paimtus daiktus, viršijusius nustatytą bendrąją masę (kilogramais); aptiktas slėptuves, ruošiamas pabėgimui vietas; pataisos pareigūnus, dalyvavusius kratoje.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) III skyriuje numatytas nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašas, jų bendra masė.
Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, A. Ž., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, drausminėmis nuobaudomis buvo baustas 11 kartų, iš kurių 6 kartus baustas už iki 2020 m. sausio 22 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nurodyto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo pažeidimą - mobiliojo ryšio telefono turėjimą (b. l. 16).
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Alytaus PN 6-ojo būrio 1-ajame miegamajame 2020 m. balandžio 19 d. buvo atlikta bendroji neplaninė krata; kratos atlikimas buvo įformintas 2020 m. balandžio 19 d. protokolu Nr. 7.31-1/1756; nurodytame protokole surašyti visi paimti daiktai pareiškėjo miegamojoje vietoje Nr. 1.2: asmeninių daiktų spintelės stalčiuje rastas garso grotuvas „IPOD“, kurio dėkliuke buvusiame polietileniniame maišelyje buvo 10 vnt. neaiškios kilmės tablečių ir duomenų laikmena; iš kompiuterių laikymo spintos paimtas patikrinimui pareiškėjui priklausantis nešiojamas kompiuteris „Toshiba“; išvardinti daiktai buvo perduoti Saugumo valdymo skyriui; dėl atliktos kratos pareiškėjas pretenzijų protokole nenurodė (b. l. 18). Be to, bylos duomenys - Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. pažyma dėl atliekamos kratos filmavimo ir vaizdo įrašas patvirtina, kad aukščiau nurodytos patalpos krata buvo fiksuojama vaizdo registratoriumi. Išanalizavus byloje nustatytus duomenimis, daroma išvada, kad 2020 m. balandžio 19 d. atliktos neplaninės kratos metu vaizdo registratoriumi buvo fiksuojami visi veiksmai nuo pareigūnų įėjimo į miegamojo patalpą iki pareigūnų išėjimo iš patalpos po kratos (b. l. 20, 39).
Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo kratos metu nebuvo fiksuojami pareigūnų veiksmai ir nebuvo surašytas kratos protokolas, vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.
Instrukcijos 157 punktas nustato, kad atliekant gyvenamosios patalpos kratą, kratos metu šioje patalpoje esant galimybei paliekamas vienas joje gyvenantis suimtasis (nuteistasis). Teismas sprendžia, kad Instrukcijos 157 punktas nenustato imperatyvaus reikalavimo atliekant kratą patalpoje palikti nuteistąjį, gyvenantį šioje patalpoje. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, jog 2020 m. balandžio 19 d. atliekant 6-ojo būrio 1-ajame miegamajame neplaninę kratą, Instrukcijos 157 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl nėra pagrindo teigti, kad Alytaus PN pareigūnų 2020 m. balandžio 19 d. atlikta krata buvo neteisėta.
Teismas, apibendrinęs tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių ir tinkamais įrodymais pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis, būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog Alytaus PN pareigūnai 2020 m. balandžio 19 d. atliktos kratos metu pažeidė pareiškėjo teises. Griežtas nuteistųjų teisinės padėties reglamentavimas ir pareigūnų veikla, vykdant teisės aktų reikalavimus, gali kelti nuteistųjų nepasitenkinimą, tačiau tai nereiškia, kad dėl to pareigūnai turėtų nereaguoti į kriminogeninę situaciją ir neatlikti kratų, o kratų atlikimas, reaguojant į kriminogeninę įstaigos būklę, neturėtų būti suprantamas kaip neteisėtas poveikis nuteistiesiems.
Tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir apskaitomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat leidžiami naudoti kompiuteriai, buitiniai elektros prietaisai, muzikos instrumentai, nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Pagal Aprašo 11 punktą, daiktai turi būti patikrinti, apskaityti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo; šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu įstaigos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras daiktų patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų.
Bylos duomenimis, pareiškėjui priklausantys daiktai, paimti patikrinti per 2020 m. balandžio 19 d. kratą, pareiškėjui buvo grąžinti 2019 m. gegužės 11 d. (išskyrus vaistus „Tramadol“); dėl grąžintų daiktų būklės pareiškėjas pretenzijų nepareiškė (b. l. 19).
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ji, be kita ko, reiškia, jog asmuo, besitikintis palankaus teismo sprendimo, privalo įrodyti, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti (žr., pvz., 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-139-575/2019).
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir remiantis Aprašo 11 punktu, daroma išvada, kad Alytaus PN pareigūnai pareiškėjo paimtų daiktų patikrinimą atliko, nepažeidę Aprašo 11 punkte nustatyto daiktų patikrinimo termino.
Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.15 punkte įtvirtintas nuostatas, pataisos įstaigoje nuteistiesiems leidžiama gydytojo rekomenduotų vaistinių preparatų – ne didesnėse nei 200 ml pakuotėse ir medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą). Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas ( toliau – Aprašas). Aprašo 17 punkte įtvirtinta nuostata, kad vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais gydytojo paskyrimų lape; suimtajam ar nuteistajam suvartojus vaistinį preparatą, slaugos specialistas tai pažymi gydytojų paskyrimų lape; vaistiniai preparatai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį: lėtinėms ligoms gydyti – septynioms dienoms, o ūmioms – vienam gydymo kursui, suimtajam ar nuteistajam išduodamas medicinos pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymimas išduoto vaisto pavadinimas, kiekis ir terminas, per kurį išduoti vaistai turi būti suvartoti.
Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad vaistų kiekis ir jų vartojimas priklauso nuo diagnozuotos ligos, jos rūšies ir sunkumo, o didesnis nei nustatytas vaistų kiekio turėjimas gali sutrikdyti sveikatą; vaistai paprastai yra laikomi tam tikrose pakuotėse, todėl nesuvartojus vaistų per terminą, kuriuo išduoti vaistai turėjo būti suvartoti, jie gali tapti kenksmingais sveikatai.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 22 d. medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. Ž. 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į bendrosios praktikos slaugytoją, kuri, įvertinusi nuteistojo nusiskundimus ir anksčiau vidaus ligų gydytojo skirtą gydymą, paskyrė pareiškėjui medikamentinį gydymą vaistais „Ketanov“ (10 dienų po 1 tabletę 2 kartus per dieną), „Detralex“ (15 dienų po 1 tabletę 3 kartus per dieną) ir „Closanasol“ tepalą uždegimui gydyti; pagal ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapo žymėjimus, A. Ž. 2020 m. balandžio 8 d. buvo išduota „Ketanov“ 10 tablečių, kurias jis privalėjo suvartoti iki 2020 m. balandžio 12 d.; A. Ž. 2020 m. balandžio 13 d. turėjo ateiti pasiimti jam paskirtų likusių vaistų, tačiau ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapo žymėjimų duomenimis, pareiškėjas jų nuo 2020 m. balandžio 13 d. nepaėmė (b. l. 25-27).
Atsižvelgus į nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjui vaistas „Ketanov“ buvo skiriamas nuo skausmo, šio vaisto, paskirto 2020 m. balandžio 8 d., 10 tablečių pareiškėjas turėjo suvartoti iki 2020 m. balandžio 12 d., tačiau gydytojo paskyrimo nepaisė ir jų nesuvartojo. Teismas kaip pagrįstus pripažįsta Alytaus PN atsiliepimo argumentus, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo laikyti sukauptus vaistus „Ketanov“, kurie 2020 m. balandžio 19 d. kratos metu ir buvo paimti. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių III skyriuje įtvirtintas nuostatas, nuteistiesiems nenumatyta teisė turėti vaistų kitaip nei paskirta.
Pareiškėjas skunde teigė, kad pataisos įstaigai buvo žinoma apie jo neįgalumą ir jo priklausymą nuo medikamentų, todėl neturėdamas vaistų, jis kentė didelius skausmus, dėl ko nemiegojo, kankinosi, kentė skausmus netgi eidamas iki tualeto ar prausyklos, pareiškėjas negalėjęs valgyti, sutriko jo emocinė būklė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, sprendžia, kad pareiškėjas tokiems teiginiams pagrįsti nustatytų įrodymų, įskaitant ir medicininius dokumentus, nepateikė. Minėta, kad, medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjas nuo skausmo paskirto vaisto „Ketanov“ 10 tablečių turėjo suvartoti iki 2020 m. balandžio 12 d. ir kitą dieną turėjo ateiti pasiimti likusių tablečių, tačiau pareiškėjas jų 2020 m. balandžio 13 d. nepasiėmė likusių jam skirtų vaisto „Ketanov“ tablečių. Teismo vertinimu, šie duomenys paneigia pareiškėjo teiginį apie buvusią prastą sveikatos būklę. Be to, medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pateikta duomenų, jog tuoj po 2020 m. balandžio 19 d. atliktos kratos, kurios metu buvo paimti vaistai „Ketanov“, pareiškėjas būtų kreipęsis į medicinos darbuotojus dėl sveikatos pablogėjimo, šio medicininio pažymėjimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tik 2020 m. gegužės 18 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui laiko po atliktos kratos metu paimtų vaistų, kreipėsi į medikus dėl kairio klubo skausmo (b. l. 25).
Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, buvimo; nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nenustatyta Alytaus PN pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.