Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-23 · Byla Nr. N-756-2136-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-23
Bylos Nr.
N-756-2136-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Kategorijos
  • 42.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N756-2136/2009Procesinio sprendimo kategorija 42.17. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutarties D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros (toliau – ir KRAAD Kauno miesto agentūra) valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008 m. birželio 28 d. surašė D. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. birželio 12 d. 11 val. 33 min., patikrinus Jonavos gatve, Kaune, važiavusio automobilio VW Golf (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. R. , išmetamąsias dujas, buvo nustatyta, jog jose angliavandenilių kiekis viršijo leistiną normą beveik 2 kartus (1037 ppm, tuo tarpu norma yra 600 ppm). Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 patvirtino aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 14-2000 „Automobiliai su Otto varikliais. Anglies monoksidas ir angliavandeniliai išmetamose dujose. Normos ir matavimo metodai“ 9.1 punkto reikalavimai. D. R. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 82 straipsnio 1 dalį.

KRAAD Kauno miesto agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 170AM039831 D. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 82 straipsnio 1 dalyje, skyrė 100 litų baudą.

II.

D. R. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti KRAAD Kauno miesto agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 170AM039831 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad jo vairuotam automobiliui VW Golf (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Jam išduotame galiojančiame valstybinės techninės apžiūros talone nurodyta, kad kitos valstybinės techninės apžiūros data yra 2008 m. gruodžio 8 d. Jokie teisės aktai neįpareigoja automobilio savininko ar valdytojo atlikti kokias nors kitas papildomas automobilio technines apžiūras dėl išmetamų dujų atitikimo nustatytiems normatyvams. Nustatyti, ar automobilio išmetamos dujos neviršija išmetamų oro teršalų ribines vertes, galima tik specialiais prietaisais. To negalima pastebėti vizualiai arba nustatyti kaip nors kitaip. D. R. pažymėjo, kad jis nagrinėjamu atveju nenumatė ir negalėjo numatyti jokių žalingų pasekmių. D. R. nuomone, šiuo atveju nėra jo kaltės, todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartimi atmetė D. R. skundą ir paliko KRAAD Kauno miesto agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 170AM039831 nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 82 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai eksploatuojamos transporto ar kitos judamos priemonės bei įrengimai, kurių išmetamų teršiančių medžiagų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius. Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnis nustato, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių. Aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 patvirtinto aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 14-2000 „Automobiliai su Otto varikliais. Anglies monoksidas ir angliavandeniliai išmetamose dujose. Normos ir matavimo metodai“ 9.1 punkte nustatyta, kad automobilių, pagamintų po 1986 m. spalio 1 d. angliavandenilių norma yra 600 ppm. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad D. R. automobilio VW Golf išmetamosiose dujose angliavandenilių kiekis buvo 1037 ppm. D. R. šių patikros duomenų neginčijo. Byloje nustatyta, kad D. R. automobilis VW Golf yra pagamintas 1990 metais. Automobilio techninė apžiūra atlikta 2006 m. gruodžio 8 d. (b. l. 6). D. R. , atsižvelgiant į jo amžių, aukštąjį išsilavinimą, užimamas pareigas, socialinį statusą ir vairuotojo stažą, turėjo numatyti, kad 18 metų automobilio, kurio techninė patikra atlikta prieš pusantrų metų, eksploatacija gali kelti žalingas pasekmes. Teismas padarė išvadą, kad D. R. veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 82 straipsnio 1 dalį. Nuobauda D. R. buvo paskirta nepažeidžiant ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimą. Todėl teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

IV.

Apeliaciniu skundu D. R. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartį, panaikinti KRAAD Kauno miesto agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 170AM039831 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog teismo padarytos išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 41 dalies, Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių 2 punkto ir Kelių eismo taisyklių 3 punkto nuostatoms. Apeliantas teigia, jog teismas nagrinėjamu atveju rėmėsi įrodymais, kurių nėra byloje – byloje nėra duomenų apie jo išsilavinimą, užimamas pareigas, socialinį statusą ir vairuotojo stažą. Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, nesant jo kaltės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į D. R. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą, o D. R. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad gamintojai, vežėjai, importuotojai ir naudotojai privalo gaminti, importuoti ir eksploatuoti tik tokius mobilius taršos šaltinius, kurie neviršytų Aplinkos ministerijos nustatytų leistinų taršos dydžių. Taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių (Aplinkos oro apsaugos įstatymo 17 ir 18 straipsniai). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 14-2000 reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių. Vadovaujantis šio dokumento 6.1.2 ir 6.4 punktais, anglies monoksidas ir angliavandeniliai automobilių išmetamosiose dujose turi būti matuojami atliekant kontrolinius automobilių išmetamųjų dujų patikrinimus, jie neturi viršyti šio normatyvinio dokumento 9 punkte nustatytų normų. D. R. , kaip vairuotojas, yra atsakingas už automobilio techninę būklę. Tokią pareigą jam, kaip vairuotojui, nustato ne tik Kelių eismo taisyklės, bet anksčiau nurodyti aplinkos apsaugos teisės aktai. Departamento nuomone, teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto ir kitų judamų priemonių bei įrengimų, kurių išmetamų teršiančių medžiagų kiekis, taip pat veikimo metu keliamas triukšmas viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimas – užtraukia baudą nuo 100 iki 200 litų.

Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 patvirtinto aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 14-2000 „Automobiliai su Otto varikliais. Anglies monoksidas ir angliavandeniliai išmetamose dujose. Normos ir matavimo metodai“ 9.1 punkte nustatyta, kad angliavandenilių kiekis automobilių, pagamintų po 1986 m. spalio 1 d., išmetamosiose dujose neturi viršyti 600 ppm. Pagal 1 punktą, šis normatyvinis dokumentas, reglamentuojantis anglies monoksido ir angliavandenilių išmetamosiose automobilių variklių dujose normas, yra privalomas visiems Lietuvos Respublikoje įregistruotiems, taip pat įregistruotiems kitose šalyse ir važiuojantiems Lietuvos Respublikos keliuose automobiliams su keturtakčiais Otto varikliais.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2008 m. birželio 12 d., patikrinus D. R. priklausančio automobilio VW Golf (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminto 1990 metais, išmetamąsias dujas, buvo nustatyta, jog jose angliavandenilių kiekis sudaro 1037 ppm, t. y. viršija nustatytą ribinę vertę beveik 2 kartus (b. l. 6, 9-11). Byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad D. R. eksploatavo minėtą automobilį. Todėl D. R. visiškai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 82 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonės, kurios išmetamų teršiančių medžiagų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimas, nepriklausomai nuo to, ar dėl tokio eksploatavimo kilo kokių nors neigiamų pasekmių aplinkai. Dėl apeliaciniame skunde pateiktų argumentų pažymėtina, kad angliavandeniliai, kaip ir anglies monoksidas, automobilių išmetamosiose dujose matuojamas ne tik valstybinių techninių apžiūrų metu, bet ir atliekant kontrolinius automobilių išmetamųjų dujų patikrinimus, taip pat atliekant transporto priemonių priežiūrą ir kitais teisės aktų numatytais atvejais (Aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 14-2000 „Automobiliai su Otto varikliais. Anglies monoksidas ir angliavandeniliai išmetamose dujose. Normos ir matavimo metodai“ 6 punktas). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo paskutinės valstybinės techninės apžiūros, atliktos D. R. priklausančiam automobiliui VW Golf (v. n. (duomenys neskelbtini) iki pažeidimo nustatymo dienos, t. y. 2008 m. birželio 12 d., praėjo daugiau kaip pusantrų metų. Kaip jau buvo minėta, D. R. priklausantis automobilis buvo pagamintas 1990 metais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju D. R. visiškai neturėjo galimybės numatyti, kad tokio automobilio išmetamosiose dujose teršiančių medžiagų kiekis gali viršyti nustatytus ribinius dydžius. Šiuo atveju, sprendžiant D. R. atsakomybės klausimą, neturi esminės reikšmės jo išsilavinimas, socialinis statusas ir vairavimo stažas. Vadovaujantis jau minėtomis Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, D. R. , kaip taršos šaltinio (šiuo atveju – automobilio) naudotojas, turėjo imtis visų galimų priemonių užtikrinant, kad taršos šaltinio išmetami į aplinkos orą teršalai neviršytų nustatytų ribinių dydžių.

Apeliaciniame skunde minimos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 41 dalies, Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių 2 punkto ir Kelių eismo taisyklių 3 punkto nuostatos apibrėžia privalomosios valstybinės techninės apžiūros sąvoką bei nustato tokios apžiūros tikslą ir nėra taikytinos šioje byloje sprendžiant D. R. atsakomybės pagal ATPK 82 straipsnio 1 dalį klausimą.

Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad KRAAD Kauno miesto agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. liepos 1 d. nutarimu D. R. teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. D. R. už šį pažeidimą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Todėl nėra pagrindo teigti, kad D. R. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Kauno apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai paliko KRAAD Kauno miesto agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. liepos 1 d. nutarimą nepakeistą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. R. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė